Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAMULTIMEDIJA
LIETUVA

Nauji mokslo metai – didesnių permainų išvakarės

 
2017 08 24 12:00
Svarstoma į stojamąjį balą įtraukti ne tik egzaminų, bet ir poros metų pažymių vidurkius.
Svarstoma į stojamąjį balą įtraukti ne tik egzaminų, bet ir poros metų pažymių vidurkius. Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Nuo rugsėjo keisis kai kurios mokymo programos, mokyklose ilgės mokslo metai, atsiras brandos darbas. Bet kur kas daugiau naujovių turėtų įsigalioti dar po metų ar dvejų.

Priėmimas į aukštąsias mokyklas – pagal dvejų metų pažymių vidurkį, o ne egzaminų rezultatus, nemokamos bakalauro studijos. Valdančiųjų lūpose – šių, o kartais ir kitokių, net viena kitai prieštaraujančių naujovių pažadai.

Vieni jų įvardyti Vyriausybės programos priemonių plane, kitus galima rasti Seimo patvirtintose Bendrojo ugdymo mokyklos kaitos gairėse, dar kitus – išgirsti kalbant „valstiečių“ lyderiui. Kol kas aišku viena: artėjančiais mokslo metais revoliucijų nebus, bet naujovių atsiras.

Informatika pradinukams, naujos lietuvių kalbos programos

Naujovės laukia pačių mažiausiųjų. Nuo šio rugsėjo pradinėse klasėse (tiesa, dar tik dešimtyje mokyklų) bus kuriamas ir išbandomas naujas informatikos turinys. 10 mokyklų pedagogai kartu su mokslininkais tobulins bandomosios programos turinį. O 1–10 klasių mokiniai pagal naujas programas mokysis lietuvių kalbos ir literatūros. Nauja programa parengta visoms mokykloms – ir lietuviškoms, ir toms, kuriose dėstoma tautinių mažumų kalbomis.

Kaip pasakoja švietimo ir mokslo viceministras Gražvydas Kazakevičius, bus stiprinamas medijų ir informacinis raštingumas, didinamas finansinio raštingumo integravimas į ugdymo turinį. Taip pat akcentuojama, kad mokyklose bus siekiama kurti palankesnę emocinę aplinką. Nuo šio rugsėjo visos mokyklos įgyvendins bent vieną prevencinę programą, kuri padėtų mažinti patyčias, ugdytų emocinį mokinių raštingumą, skatintų bendravimą ir tarpusavio supratimą.

Daugiau praktinės tiriamosios veiklos

Naujieji mokslo metai 5–11 klasių moksleiviams bus 10 dienų ilgesni nei iki šiol. Sprendimą dėl penkių papildomų ugdymo proceso dienų veiklos priims savivaldybės, o dėl kitų penkių – pačios mokyklos. Pasak viceministro G. Kazakevičiaus, tikimasi, jog mokiniams už mokyklos ribų – parkuose, muziejuose, verslo įmonių laboratorijose ir kitur – bus pasiūlyta įdomių socialinės-pilietinės veiklos projektų, tiriamųjų darbų.

Ketinama siekti, kad ir pamokose būtų daugiau įvairovės, praktinės tiriamosios veiklos. Rekomenduojama ugdymo veikla, padedanti įgyti praktinių gamtos mokslų gebėjimų, todėl ketvirtadalį dalykui numatyto laiko reikės skirti ugdymui gamtoje ar laboratorijose. Beje, Europos Sąjungos lėšomis planuojama modernizuoti gamtos ir technologinių mokslų mokymo aplinką: 716 šalies mokyklų 1–4 ir 5–8 klasės bus aprūpintos gamtos tyrinėjimo rinkiniais, meteorologinėmis stotelėmis, diodiniais lazeriais ir kitomis priemonėmis.

Vietoj egzamino – brandos darbas

Esminių brandos egzaminų pokyčių, viceministro G. Kazakevičiaus teigimu, nebus, nes apie juos mokinius privaloma informuoti prieš dvejus metus. Tačiau smulkesnių pakeitimų, pavyzdžiui, darbų vertinimo procedūrų ir pan., gali atsirasti.

Giedrius Viliūnas: „Žadamų iki trejų metų sutrumpintų bakalauro studijų, kaip yra daugelyje pasaulio šalių, dar teks palaukti.“

Šių mokslo metų naujovė – brandos darbas. Jis bus prilyginamas mokykliniam brandos egzaminui, tačiau negalės būti privalomojo lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino atitikmuo. Brandos darbą galės rinktis 12 (IV) klasės mokiniai. Jį pasirinkusiam abiturientui mokykloje bus sudarytos galimybės atlikti tyrimus, kurti, parengti analitinį aprašą. Darbas bus vertinamas pagal iš anksto parengtus kriterijus.

Trejų metų bakalauro studijų teks palaukti

Kaip informavo švietimo ir mokslo viceministras dr. Giedrius Viliūnas, artimiausia abiturientų laida didelių pokyčių priimant į aukštąsias mokyklas dar nepajus. Tačiau, tikėtina, minimalus stojamasis balas nuo šiemetinių 3 turėtų kilti iki 4. Vėlesnių laidų abiturientams bus skiriami papildomi balai už brandos darbą ir savanorystę. Svarstoma į stojamąjį balą įtraukti ne tik egzaminų, bet ir poros metų pažymių vidurkius.

Gali būti, kad jau po metų bus įteisintos visiems nemokamos bakalauro studijos. Jos numatytos Vyriausybės programoje nuo 2019-ųjų. Tačiau, pasak švietimo ir mokslo viceministro G. Viliūno, galbūt šią nuostatą pavyks įgyvendinti anksčiau, jei bus rasta valstybės lėšų. Nepatekusiesiems į valstybės užsakomas vietas išliks galimybė sumokėti už studijas. Bet, viceministro žodžiais, kiltų ir stojimo reikalavimų barjeras.

Ritos Stankevičiūtės nuotrauka
Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

Vyriausybės programoje numatyta jau kitąmet pereiti prie aukštojo mokslo sutartinio finansavimo principo.

Anot G. Viliūno, tai reikštų, kad studijų vietos būtų susietos su aukštosiomis mokyklomis.

Pavyzdžiui, Švietimo ir mokslo ministerija nustatytų, kiek medikų Kaune rengs Lietuvos sveikatos mokslų universitetas ir kiek – Vilniaus universitetas. Taip būtų galima subalansuoti regionų interesus.

Švietimo ir mokslo viceministras pabrėžė, kad žadamų iki trejų metų sutrumpintų bakalauro studijų, kaip yra daugelyje pasaulio šalių, dar teks palaukti.

„Lietuvoje studijos nėra intensyvios, daug studentų dirba. Svarstomi kompleksiniai pakeitimai.

Pavyzdžiui, gal net teisiškai šiek tiek apriboti nuolatinių studijų studentų galimybę dirbti. Ne vienoje šalyje jiems leidžiama dirbti, bet nustatytas laiko limitas, nes fiziškai neįmanoma visą dieną studijuoti ir tuo pat metu dirbti“, – būsimus pokyčius pristatė G. Viliūnas. Tokios permainos, kaip tikimasi, galėtų įsigalioti 2019 metais.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEPrivatumo politika
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"