Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJALŽ RENGINIAI
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
LIETUVA

Nauji etatai merijose – lyg miražas

 
2017 09 01 6:00
Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Nors žadėta, jog nuo rugsėjo šalies merijose pradės dirbti tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatoriai, užtikrinsiantys, kad šeimoms būtų teikiama kompleksinė pagalba, paaiškėjo, jog savivaldybės iki šiol net nežino, kokie kvalifikaciniai reikalavimai bus keliami tokiems specialistams.

Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) aiškina, kad tai – ne priežastis netesėti pažadų. Esą visose savivaldybėse tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatoriai jau turėtų rastis.

Gerų norų nepakanka

Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) viceprezidento, Alytaus rajono mero Algirdo Vrubliausko teigimu, nors socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis ir tikino, kad lėšos koordinatorių etatams yra numatytos ir bus skirtos, didžiausia problema – ne pinigai, o iki šiol tvyranti nežinia dėl kvalifikacinių reikalavimų būsimiems koordinatoriams.

„Kai kurios savivaldybės jau yra įsteigusios tokius etatus, net priėmusios dirbti specialistus, tačiau ar jų kvalifikacija tikrai atitiks tuos reikalavimus, kurie bus keliami koordinatoriams, ar nereikės priimtų žmonių atleisti ir ieškoti kitų – neaišku“, – „Lietuvos žinioms“ sakė jis.

Alytaus rajono mero tikinimu, net jei paaiškės reikalavimai, dar nereikštų, kad koordinatorius gali pradėti dirbti. Mat jo etatą steigiant priimti sprendimą keisti savivaldybės administracijos struktūrą turi teisę tik savivaldybės taryba. Ji renkasi tik kartą per mėnesį. Įsteigus etatą reikėtų skelbti konkursą pareigoms eiti, tiksliau, pradėti pretendentų paieškas.

„Kandidatus į mokyklų vadovus dar šiaip ne taip pavyksta rasti, tačiau kol radome merijos Švietimo skyriaus vadovą, kurio kvalifikacija ir kompetencija atitiktų keliamus reikalavimus, užtruko. Gali būti, kad taip bus ir su koordinatoriumi – jo paieškoms prireiks gal net ne vieno mėnesio“, – svarstė A. Vrubliauskas. Jis pridūrė, kad siūlomu atlyginimu kompetentingų specialistų nesužavėsi.

Prašymo neišgirdo

Dar praėjusią savaitę LSA kreipėsi į Švietimo ir mokslo ministeriją (ŠMM) bei Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją (SADM), prašydama kuo greičiau spręsti tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorių etatų steigimo ir finansavimo klausimą. Mat tokių pareigybių steigimas savivaldybių administracijose nuo rugsėjo yra numatytas Švietimo įstatyme. Pagrindinė šį darbą atliekančio asmens funkcija būtų koordinuoti pagalbos teikimą šeimoms.

Ministrė Jurgita Petrauskienė toliau žada, kad nuo rugsėjo 1-osios visa vaikams bei jų tėvams reikalinga švietimo ir socialinė pagalba bus teikiama koordinuotai./Romo Jurgaičio nuotrauka
Ministrė Jurgita Petrauskienė toliau žada, kad nuo rugsėjo 1-osios visa vaikams bei jų tėvams reikalinga švietimo ir socialinė pagalba bus teikiama koordinuotai./Romo Jurgaičio nuotrauka

„Savivaldybės pritaria koordinatorių etatų steigimui ir mano, jog tai pagerintų vaikams ir šeimoms teikiamos pagalbos veiksmingumą, bet atkreipia dėmesį, kad iki šiol nėra juridinio pagrindo tokiems etatams atsirasti. Net nežinoma, kiek savivaldybėse bus koordinatorių etatų“, – teigė LSA patarėja socialiniais klausimais Audronė Vareikytė.

Anot jos, nors ministerijos yra informavusios, kad ieškoma galimybių perduoti savivaldybėms šiems etatams finansuoti rugsėjo-gruodžio mėnesiais būtinas lėšas – 334 tūkst. eurų, tai iki šiol nepadaryta.

LSA prašymas – tarsi šauksmas tyruose. LSA sulaukė tik SADM paaiškinimo, kad ji bendradarbiauja su ŠMM, o ši ir pateiks LSA konkretesnę bei išsamesnę informaciją. Vakar ryte LSA jos dar nebuvo sulaukusi.

Tebedalija pažadus

Vis dėlto vakar ŠMM išplatino pranešimą, kuriame teigia, jog nuo rugsėjo 1 dienos visa vaikams ir jų tėvams reikalinga švietimo, socialinė pagalba bus teikiama koordinuotai, bendradarbiaujant švietimo, socialinės ir sveikatos priežiūros įstaigoms. Esą tuo rūpinsis būtent tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatoriai, kurių pareigybės kiekvienoje savivaldybėje atsiras nuo rugsėjo.

„Norime į vieno žmogaus rankas sutelkti pagalbos vaikui ir jo šeimai priemones, būdus, kad ši pagalba tikrai būtų veiksminga ir koordinuota, nepasiklystų, neišsiskaidytų tarp įvairių institucijų. Tikimės, kad sistemingas dėmesys vaikams ir šeimai mažins socialinę atskirtį, nepilnamečių iškritimo iš švietimo sistemos riziką, gerins tėvystės įgūdžius, vaikų psichikos ir fizinę sveikatą, padės įveikti mokymosi sunkumus, patiriamus dėl nepalankių aplinkos veiksnių“, – pranešime nurodė švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė.

Tikinama, kad šiemet naujos pareigybės lygiomis dalimis bus finansuojamos iš trims ministerijoms – ŠMM, SADM ir Sveikatos apsaugos – skirtų valstybės biudžeto asignavimų, o tam numatyta apie 335 tūkst. eurų. Kitąmet koordinatorių etatus finansuos ŠMM, planuojama skirti 1 mln. eurų.

Paaiškės vėliau

Seimo Švietimo ir mokslo komiteto narė Dovilės Šakalienės teigimu, gali būti, kad tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorių etatų savivaldybėse steigimas įstrigo dėl to, kad pavasario sesijoje dėl užsitęsusių diskusijų Seime nebuvo priimtos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisos, kurios būtų viską „sudėliojusios į vietas“ bei palengvinusios naujų etatų savivaldybėse steigimą.

„Reikia tikėtis, kad rudens sesijos pradžioje Seimas priims šį įstatymą, ir savivaldybėms bus aiškiau, nes jame konkrečiau apibrėžta, kas ir ką turi daryti bei kaip turi bendradarbiauti atskiros žinybos. Tačiau ar tikrai pataisos bus priimtos tokios, kokios ir siūlomos, nežinia, nes dėl jų diskusijos vyksta net tarp pačių valdančiųjų“, – „Lietuvos žinioms“ sakė D. Šakalienė.

Jos nuomone, tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatoriai vargu ar iš viso būtų reikalingi, jei kitos institucijos tinkamai atliktų savo pareigas. D. Šakalienės aiškinimu, vargu ar tikrai reikalingi atskiri pareigūnai vien tam, kad į vieną kabinetą surinktų vaikų teisių apsaugos, socialinės pagalbos, mokymo įstaigos, seniūnijos atsakingus darbuotojus ir pasiūlytų jiems drauge spręsti kokią nors iškilusią problemą. Tačiau, anot parlamentarės, komandinio darbo daugelyje savivaldybių dar labai trūksta.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"