Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAMULTIMEDIJA
LIETUVA

Naujas priklausomybių gydymo centras – dar ne obuolių pyragas

 
lsveikata nuotraukos

Dabar jau Respublikinio priklausomybės ligų centro, kuris oficialiai veikia nuo lapkričio pirmosios, direktoriaus galvos skausmas, kur rasti naivių medikų, sutiksiančių dirbti už menkavertį atlyginimą? Reorganizacijos neskuba vertinti ir ministro pirmininko patarėjas sveikatos klausimams. „Penkis obuolius staiga sumetus į vieną krepšį šie dar netampa pyragu“, – sako Paulius Gradeckas.

Ieško gydytojų

Respublikinio priklausomybės ligų centro direktorius Emilis Subata net išsijuosęs ieško naujų darbuotojų.

„Mums trūksta gydytojų psichiatrų bei kitų specialybių gydytojų Kauno, Šiaulių ir Panevėžio filialuose. Du gydytojus tikrai priimtume Klaipėdoje, vieną gydytoją – Šiauliuose ir vieną – Panevėžyje. O Vilniuje nėra tokio didelio poreikio, nes išėjo tik viena gydytoja“, – sako naujai sukurtos įstaigos vadovas E.Subata.

„Kai kuriuose filialuose, pavyzdžiui, Klaipėdoje ir Šiauliuose išeidami gydytojai išrašė visus pacientus iš stacionarų ir ten jų lapkričio pirmai dienai nebeliko. O likusieji darbuotojai užtikrina darbo skyriuose tęstinumą. Nėra taip, kad būtų užpildytos visos lovos skyriuose“, – sako E.Subata.

Nors buvo pasigirdusi informacija, kad medikui tesiūlomas keturių šimtų eurų atlyginimas, E.Subata tai kategoriškai neigia: „Gydytojams atlyginimą siūlome maždaug nuo tūkstančio eurų į rankas.“ Paklaustas, ar darbuotojų trūkumas nepristabdys filialų veiklos, nuramina: „Kai kuriuose filialuose, pavyzdžiui, Klaipėdoje ir Šiauliuose išeidami gydytojai išrašė visus pacientus iš stacionarų ir ten jų lapkričio pirmai dienai nebeliko. O likusieji darbuotojai užtikrina darbo skyriuose tęstinumą. Nėra taip, kad būtų užpildytos visos lovos skyriuose“, – aiškina E.Subata.

Periferijoje nėra kam gydyti

Savo ruožtu Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys Antanas Matulas pasidalijo vaizdžiais įspūdžiais, kuriuos patyrė apsilankęs viename priklausomybių gydymo centre.

„Iš esmės sudraskė visai neblogai veikiančią priklausomybės ligų gydymo sistemą. Nors reikėjo kitokių sprendimų, aišku, įteisinant anoniminio gydymo apmokėjimą iš ligonių kasų. Tas mechanizmas yra pakankamai paprastas“, – sako A.Matulas.

„Buvau nuvažiavęs į Šiaulių priklausomybės ligų centrą. Tuo metu ten gulėjo vienas pacientas, budėjo slaugytoja, slaugytojos padėjėja, maisto išdavėja, psichologė. Gydytoja pagal grafiką turėjo ateiti vienai valandai vakare: nuo dvidešimtos valandos penkiolikos minučių iki dvidešimt pirmos valandos penkiolikos minučių. Toks grafikas buvo pakabintas. Darbuotojai pasimetę, žmonės skambina, kada gali papulti pas gydytoją konsultacijos“, – pasakoja A.Matulas.

Parlamentaras tvirtina, kad reorganizaciją stengiamasi pavaizduoti kur kas šviesesnėmis spalvomis, negu yra iš tikrųjų.

„Kai lankiausi Šiauliuose, po dviejų dienų vyko Priklausomybių prevencijos komisijos posėdis Seime, kur dalyvavo ir ministerijos darbuotojai. Dabartinis įstaigos vadovas Emilis Subata netgi bandė meluoti. Kada paklausėme dėl situacijos Šiauliuose ir Klaipėdoje, šis pradėjo aiškinti, kad Šiauliuose dirba du gydytojai. Nors aš išvakarėse ten lankiausi ir mačiau, kad dirbo vienas gydytojas 0,125 etato. Vadinasi, vieną valandą vakare“, – piktinosi A.Matulas.

Jo žodžiais tariant, reorganizacijos rezultatai visiškai priešingi. „Dabar sukurta nauja biudžetinė įstaiga, padidintos administracinės išlaidos. Gal jie ir galėtų dirbti, bet pagrindinė problema – kad regionuose nėra kas gydo žmones. Koncepcija buvo pasirinkta neteisinga ir įgyvendinimas visiškai nekokybiškas, nes žmonės gavo atleidimų lapelius prieš pusę metų ir per tą laiką nematydami perspektyvų ir nežinodami, kas laukia ateityje, dauguma išėjo patys ir susirado kitą darbą. O tie, kurie liko, kad ir man lankantis Šiauliuose, prisipažino, kad intensyviai ieško darbo vietų. Tai ir turime tokią situaciją, kad tarnyba sužlugdyta, nors buvo deklaruojama, kad sumažinsime biurokratiją, pagerinsime paslaugų prieinamumą“, – emocingai kalbėjo A.Matulas.

Neužtikrinamas anoniminis gydymas

Anot A.Matulo, žmonės, kurie nori gydytis nuo alkoholizmo, dažniausiai renkasi anoniminį kelią.

„Iš esmės sudraskė visai neblogai veikiančią priklausomybės ligų gydymo sistemą. Nors reikėjo kitokių sprendimų, aišku, įteisinant anoniminio gydymo apmokėjimą iš ligonių kasų. Tas mechanizmas yra pakankamai paprastas“, – įsitikinęs A.Matulas.

Savo ruožtu E.Subata teigia, kad artimiausiu metu bus siūloma patvirtinti bendrą anoniminio gydymo tvarką. „Dabar tvarka yra skirtinga, pavyzdžiui, kituose filialuose, ne Vilniaus, pacientai turi atsinešti asmens dokumentą, nors tai yra ir anoniminis gydymas. O Vilniaus filiale asmens tapatybės dokumento neprašome.

Šią savaitę išsiųsime bendrą tvarkos projektą, pagal kurį pacientai galės kreiptis nepateikdami asmens tapatybės dokumento ir suvienodinsime paslaugas. Bandysime kuo greičiau įgyvendinti bendrą anoniminio gydymo tvarką.Tai bus mokama paslauga. Gydytojo psichiatro konsultacija – dvylika eurų. O kalbant apie kitas mokamas paslaugas, pavyzdžiui, stacionarinį gydymą, Minesotos programą ar abstinencijos gydymą anonimiškai, stengiamės suvienodinti paslaugų sąrašą ir kainas“, – žadėjo įstaigos vadovas.

Nesako, kur koduoja

Buvo kilęs nemažas vajus, kai paaiškėjo, jog kai kuriuose priklausomybės ligų centruose vis dar taikomas prieštaringai vertinamas kodavimo nuo alkoholizmo metodas.

„Man atrodo, kad dar koduoja, bet nenorėčiau įvardinti, kuris filialas. Bijau įvardinti vieną, nes gali paaiškėti, kad gali būti ne vienas, o keli filialai. Kol kas analizuojame situaciją“, – aiškina A.Subata.

Paklaustas, o gal tai yra būtent jo vadovaujamas Vilniaus priklausomybės ligų centras, įstaigos vadovas tai kategoriškai paneigė: „Mūsų, Vilniaus filialas, tikrai nekoduoja jau daug metų. Manau, kad dabar neįmanoma pakeisti visų tvarkų, procedūrų labai greitai, tad mes skatiname filialus, kad jie naudotųsi tomis tvarkomis ir procedūromis, kurias jie turėjo iki šiol ir pamažu jas keistų vieningomis“.

Trys klausimai patarėjui

Ministro pirmininko patarėjas sveikatos klausimams Paulius Gradeckas:

– Ar priklausomybės ligų centrų pertvarka pateisino lūkesčius?

– Dar negalime atsakyti. Dabar yra tiesiog įvykusi struktūrinė pertvarka: iš penkių juridinių asmenų tapo vienas. Taigi,iki šios dienos negalime pasakyti, kad kokybinis šuolis buvo atliktas, nes iki lapkričio pirmos dienos penki priklausomybių ligų centrai vis dar dirbo kaip atskiri juridiniai vienetai. Staiga sumetus į vieną krepšį penkis obuolius,šie netapo pyragu.

– Kad iškeptumėte pyragą, trūksta ingredientų: intensyviai ieškoma naujų darbuotojų.

– Natūralu, kad ieško naujų darbuotojų, nes iš kai kurių centrų šie išėjo. Bet ne dėlto, kad įvyko reorganizacija. Jos esmė – kad atsiranda naujas juridinis vienetas ir pagal Civilinį kodeksą tokiu atveju yra išdalijama visiems darbuotojams atleidimo lapeliai. Tada toks žmogus turi pasirinkimą: ar pasiimti išeitinę ir išeiti į kitą darbo vietą, ar likti toje pačioje įstaigoje. Kalbėjausi su keliais išėjusiais darbuotojais. Jų žodžiais tariant,keliuose centruos buvo „bardakas“. Galbūt problema yra ta, kad jie netikėjo, jog bus geriau. Keliuose priklausomybių centruose darbuotojų nebuvo ir iki reformos, kuri ir buvo atlikta pastebėjus, jog skirtumai tarp šių centrų yra milžiniški.

– Už mažą atlyginimą, ko gero, bus sunku susirasti gerų specialistų?

– Priežastis paprasta: biudžetinių įstaigų įstatymas, pagal kurį dirba ir medikai, ir bibliotekininkai. Mano mama yra bibliotekininkė. Aš nenoriu nuvertinti šios profesijos atstovų, bet apie mažus bibliotekininkų atlyginimus jau sklando anekdotai. Priklausomybių ligų centras irgi biudžetinė įstaiga. Tiesą sakant, biudžetas yra daugiau nei pakankamas, kad šiems darbuotojams būtų mokomi papildomi pinigai. Problema ta, kad mes neturime juridinių įrankių jiems mokėti adekvačius atlyginimus, ypač jauniems specialistams.

Yra galimybė mokėti didesnius atlyginimus, jei ta profesija patenka į profesijų sąrašą, kurios yra reikalingos ir kurios yra tvirtinamos Vyriausybės nutarimu. Bet šiandien dar nei bendrosios praktikos slaugytojų, nei priklausomybės ligų gydytojų ar gydytojų psichiatrų tame sąraše, deja, nėra. Vadinasi, jų atlyginimams kelti reikia ieškoti kitų būdų.

Tarp kitko:

• SAM duomenimis, 2018 m. Respublikiniam PLC numatomas 0,5 mln. eurų didesnis biudžetas, negu buvo skirtas

2017 m. Darbo užmokesčio fondas didėja beveik 400 tūkst. eurų.

lsveikata.lt

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
#ATEITIESLYDERIAIEkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasKontaktai
GynybaĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėReklaminiai priedai
KomentaraiKonkursaiKultūraLietuvaPrenumerata
Mokslas ir ITPasaulisSportasŠeima ir sveikataKarjera
ŠvietimasTrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"