Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAMULTIMEDIJA
LIETUVA

NATO laikosi žodžio

 
2017 02 02 7:00
Valdas Rakutis: "Šis įvykis išskirtinis, nes atvykstanti komanda – tai ilgesniam dislokavimui skirti daliniai, jie sudarys NATO pajėgų branduolį, jeigu čia reikėtų užtikrinti gynybą."Alfredo Pliadžio (KAM) nuotrauka
Valdas Rakutis: "Šis įvykis išskirtinis, nes atvykstanti komanda – tai ilgesniam dislokavimui skirti daliniai, jie sudarys NATO pajėgų branduolį, jeigu čia reikėtų užtikrinti gynybą."Alfredo Pliadžio (KAM) nuotrauka

Varšuvos NATO viršūnių susitikime priimtas valstybių lyderių susitarimas pradėtas įgyvendinti. Lietuvą pasiekė pirmieji NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės kariai. Iki kitos savaitės pabaigos turėtų atvykti per tūkstantį šios grupės karių ir technika, o iki vasaros būtų suformuotas visas batalionas.

Vakar Kauno Karmėlavos oro uoste dviem kariniais lėktuvais į Lietuvą atvyko 70 vokiečių karių, praėjusią savaitę į mūsų šalį atvyko bataliono vadovybė. Karininkai ir politikai vieningai sako, jog realios atgrasymo priemonės dislokavimas rodo įsipareigojimų vykdymą ir užpildo vakuumą, kurį supa Rusijos karinės pajėgos.

Alinos Ožič nuotraukos
Alinos Ožič nuotraukos

Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis „Lietuvos žinioms“ pabrėžė, kad šis karių atvykimas reikšmingas tuo, jog didesnės NATO pajėgos Lietuvoje rodo tvirtą Aljanso įsipareigojimą ginti sąjungininkes ir bendras vertybes. Pasak jo, bet kokie išorės veiksmai sukeltų neatidėliotiną viso Aljanso atsaką. „NATO priešakinių pajėgų batalionas yra reali atgrasymo priemonė, užtikrinanti viso regiono saugumą. Esame suinteresuoti sklandžiu ir efektyviu bataliono dislokavimu Lietuvoje, todėl dedame visas pastangas, kad atvykstančios pajėgos kartu su Lietuvos karinėmis pajėgomis turėtų visas sąlygas treniruotis, o prireikus būtų pasiruošusios atgrasymo bei gynybos veiksmams“, – sakė R. Karoblis.

Savo ruožtu Lietuvos kariuomenės sausumos pajėgų vadas brigados generolas Valdemaras Rupšys patikino, kad jo vadovaujamoms pajėgoms NATO priešakinio bataliono dislokavimas Rukloje – rimta parama stiprinant šalies gynybą, organizuojant karinį rengimą ir gerinant tarpusavio sąveiką su NATO sąjungininkėmis. „Tūkstantis NATO karių iš Vokietijos, Belgijos, Nyderlandų ir Norvegijos Lietuvoje yra stipri atgrasymo priemonė potencialiam agresoriui. Tai žinia, kad esame stipraus gynybinio aljanso dalis. Taip pat tai yra galimybė stiprinti ir visų čia esančių šalių sausumos pajėgų tarpusavio santykius. Esame pasirengę suteikti reikiamą priimančiosios šalies paramą atvykstantiems padaliniams ir integruoti NATO priešakinį batalioną į mūsų karinio rengimo programą“, – „Lietuvos žinioms“ komentavo sausumos pajėgų vadas R. Rupšys.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko pavaduotoja ir buvusi krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė „Lietuvos žinioms“ pabrėžė, kad karių atvykimas reikšmingas tuo, jog „NATO pagaliau užpildo tuščią erdvę, kuri yra iš visų pusių apsupta ne vienus metus dislokuojamų Rusijos karinių pajėgų“.

Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos profesorius Valdas Rakutis akcentavo, kad reikia dėkoti kariams ir valstybėms, jų atsiuntusioms. „Kartais tai atrodo savaime suprantama. Tačiau tai nėra savaime suprantamas dalykas, tai – didelis indėlis ir mes galime iš jo gauti daug naudos“, – neabejojo jis.

Turės įveikti iššūkius

Karius oro uoste pasitikęs bataliono vadas iš Vokietijos Christophas Huberis taip pat kalbėjo, kad Vokietijos karių pagrindu sudarytas batalionas Lietuvoje kuria labai stiprų NATO solidarumo simbolį ir prisideda prie NATO gynybos bei atgrasymo, taip skelbė BNS. „Vokietijoje baigėme labai intensyvias treniruotes tam, kad geriausiu būdu pasiruoštume NATO priešakinių pajėgų iniciatyvos misijai“, – apie savo parengtį pasakojo C. Huberis.

Vien vasarį į Lietuvą iš viso turėtų atvykti apie 450 Vokietijos karių su tankais, pėstininkų kovos mašinomis ir kita technika.Alfredo Pliadžio (KAM) nuotraukos
Vien vasarį į Lietuvą iš viso turėtų atvykti apie 450 Vokietijos karių su tankais, pėstininkų kovos mašinomis ir kita technika.Alfredo Pliadžio (KAM) nuotraukos

Vien vasarį į Lietuvą iš viso turėtų atvykti apie 450 Vokietijos karių su tankais, pėstininkų kovos mašinomis ir kita technika. C. Huberis teigė, jog vokiečiai į Lietuvą atsigabens šešis tankus „Leopard 2A“, 20 pėstininkų kovos mašinų „Marder“. Savo tankų ir kitos technikos atsigabens ir kitų valstybių kariai. Birželį visiškai suformuotą tarptautinį batalioną sudarys daugiau nei tūkstantis karių iš kelių NATO Aljansui priklausančių valstybių. Į Lietuvą lėktuvais ir traukiniais iš Grafenvėro miesto Vokietijoje atvyks mechanizuotojo pėstininkų bataliono kariai su technika. Jie sudarys vieną iš NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės manevrinių kuopų, kuri drauge su Nyderlandų ir Norvegijos kariais bus dislokuota Lietuvoje.

Pabrėždamas vakarykščio Vokietijos karių atvykimo svarbą V. Rakutis atkreipė dėmesį, kad į Lietuvą ilgesniam laikui konkreti karių grupė atvyksta kaip į tam tikrą misiją. „NATO karių atvykimas mums nėra naujas reiškinys, jų atvykdavo ir anksčiau. Vis dėlto šis įvykis išskirtinis, nes atvykstanti komanda turi kitą statusą – tai ilgesniam dislokavimui skirti daliniai, jie sudarys NATO pajėgų branduolį, jeigu čia reikėtų užtikrinti gynybą“, – tvirtino Lietuvos karo akademijos profesorius.

Kalbėdamas apie bataliono dydį ir galią, V. Rakutis pasakojo, kad šiais laikais bataliono kovinė galia yra gerokai išaugusi ir pagal savo reikšmę jis atitiktų senovinę brigadą. Tai rimtos pajėgos, net jeigu skaičiumi ir neatrodo įspūdingai. „Šalia kovinio dalinio yra labai didelė aprūpinimo grupė, todėl šiuolaikiniai batalionai būna tokie dideli, nors pačių karių palyginti nėra daug. Šiuolaikinė karyba reikalauja labai didelių palaikymo pajėgumų, dėl to minėtos pajėgos yra išties rimtos“, – dėstė jis.

Karo akademijos profesorius patikino, kad bus dislokuota šiuolaikinė karinė technika, atitinkanti NATO standartus, nors gal ir nebūtų galima pasakyti, kad ji pati naujausia. „NATO technikai neleidžiama pernelyg pasenti, vyksta nuolatinis jos atnaujinimo procesas. Net jei tie ginklai yra senesni, bet tinkamai prižiūrimi, dėl to neturėtume jaudintis“, – sakė V. Rakutis.

Jis pripažino, kad didelio karių skaičiaus perdislokavimas sukels iššūkių, bet neabejotina, kad Lietuvos kariai per pastarąsias misijas Afganistane ir Irake išmoko bendradarbiauti su kitų šalių kariais. Kitas iššūkis – karių aprūpinimas, tad čia „bus ką veikti“. „Šitas iššūkis mūsų kariuomenei tam tikra prasme turėtų būti labai naudingas. Kariuomenės raida vyksta tuomet, kai esama iššūkių, kai reikia spręsti problemas, bendradarbiauti. Įgysime naujos patirties, ji mums pravers“, – kalbėjo V. Rakutis. Jis pabrėžė,

kad vokiečių karininkai tarp NATO šalių turi gerą vardą, taip pat jie turi ir humoro jausmą, yra puikūs lyderiai.

Bus dislokuoti Rukloje

Atvykstančių Vokietijos pajėgų pagrindą sudaro kariai iš 12-osios mechanizuotosios pėstininkų brigados 122-ojo Vokietijos mechanizuotojo pėstininkų bataliono. Dislokavimo ir pirmosios rotacijos laikotarpiu Lietuvoje vokiečių kariai bus išdėstyti Ruklos įguloje, kur kartu su Belgijos, Nyderlandų ir Norvegijos kariais dalyvaus bendrose įvairaus lygmens lauko taktinėse pratybose Lietuvos kariuomenės poligonuose.

Vokietijos kuopos perdislokavimą Lietuvos keliais vykdys praėjusią savaitę atvykusi Belgijos kariuomenės logistikos kuopa. Karinės kolonos, lydimos Lietuvos kariuomenės karo policijos, maršrutu Šeštokai-Rukla visą savaitę įvairiu paros metu judės magistraliniais ir regioniniais keliais.

2017–2018 metais NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinėje grupėje tarnaus Vokietijos, Norvegijos, Nyderlandų, Belgijos, Liuksemburgo, Kroatijos ir Prancūzijos kariai – iš viso apie 1 200 karių. Bataliono kovinei grupei vadovaus ir jos pagrindą sudarys Vokietijos kariai. Taikos metu NATO priešakinių pajėgų batalionas dalyvaus pratybose su Lietuvos kariais, o krizės ar konflikto atveju gintų Lietuvą kartu su Lietuvos nacionalinėmis ir papildomai atvykstančiomis sąjungininkių pajėgomis.

NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinė grupė bus priskirta Lietuvos kariuomenės mechanizuotajai pėstininkų brigadai „Geležinis Vilkas“. Sąjungininkių kariai kartu su brigados kariais dalyvaus karinio rengimo programoje. Atvykusiems sąjungininkių kariams Lietuva teikia visą reikiamą priimančiosios šalies paramą – užtikrina karių apgyvendinimą, maitinimą, kitą reikalingą logistinę pagalbą.

Sprendimą nuo 2017 metų trijose Baltijos valstybėse ir Lenkijoje sąjungininkių buvimą sustiprinti dislokuojant po NATO priešakinių pajėgų bataliono dydžio kovines grupes valstybių lyderiai priėmė Varšuvos NATO viršūnių susitikime. Tai nuspręsta dėl Rusijos intervencinių veiksmų Ukrainoje ir pasikeitusios saugumo situacijos.

Šiuo metu Lietuvoje yra ir rotacinės NATO pajėgos: JAV 173-iosios oro desantininkų brigados „Abel“ kuopa ir Čekijos 74-ojo bataliono pėstininkų kuopa.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEKarjera
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOS
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"