Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAMULTIMEDIJA
LIETUVA

Nacionalinis susitarimas dėl pažangos įtiko ne visiems

 
2017 10 17 6:00
Premjero S. Skvernelio nuomone, susitarimas yra labai geras, kompromisinis, subalansuotas, jame atspindėtos aktualiausios problemos. 
Premjero S. Skvernelio nuomone, susitarimas yra labai geras, kompromisinis, subalansuotas, jame atspindėtos aktualiausios problemos.  Romo Jurgaičio nuotrauka

Skambiai išreklamuotas trišalis susitarimas dėl atlyginimų didinimo per pusmetį patyrė transformaciją ir virto nacionalinio lygio dokumentu, kuriuo vadovaudamiesi Vyriausybė, profsąjungos ir verslas ketina įgyvendinti šalies pažangai būtinas reformas. Skeptikų nuomone, dokumente per daug skambių šūkių ir konkrečius rodiklius užgožiančių deklaracijų.

Valdžios, verslo ir profesinių sąjungų atstovai Vyriausybės rūmuose vakar pasirašė nacionalinį susitarimą dėl šalies pažangai būtinų reformų. Svarbiausias jame fiksuotas ministrų kabineto prisiimamas įsipareigojimas – mažinti darbo jėgos apmokestinimą.

Mainais už mažesnius mokesčius verslas žada didesnius atlyginimus. Susitarimas apima penkias sritis. Ketinama didinti viešojo sektoriaus efektyvumą ir gerinti paslaugų kokybę, stiprinti socialinį dialogą ir ugdyti socialinių partnerių kompetenciją, užtikrinti švietimo kokybę, galimybę mokytis visą gyvenimą bei mokesčių sistemos suderinamumą, didinti konkurencingumą.

Kai kurie politikai ir ekspertai mano, kad vadinti susitarimą nacionaliniu – per skambu, nes jo nepasirašė didžiosios politinės partijos.

Susitarimą pasirašė premjeras Saulius Skvernelis, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas Artūras Černiauskas, Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis ir dar penkių organizacijų vadovai.

Subalansuotas dokumentas

Premjero S. Skvernelio nuomone, susitarimas yra labai geras, kompromisinis, subalansuotas, jame atspindėtos aktualiausios problemos, numatytos svarbiausios reformos.

„Tai labai svarbus žingsnis, liudijantis, kad socialinis dialogas vystosi į aukštesnį ir kokybiškesnį lygį. Šis susitarimas su profsąjungomis, verslą ir investuotojus vienijančiomis organizacijomis sudarys galimybes mums glaudžiau bendradarbiauti, Vyriausybei sėkmingai siekti esminių pokyčių daugelyje sričių“, – kalbėjo Vyriausybės vadovas.

Jis informavo, kad susitarimo įgyvendinimo procesą stebės speciali priežiūros grupė, į kurią narius deleguos visi pasirašiusieji dokumentą. Be kita ko, prižiūrėtojai kas ketvirtį vertins skelbiamus ekonomikos rodiklius, analizuos pokyčius darbo užmokesčio rinkoje.

Teigiamai susitarimo iniciatyvą įvertinęs LPK prezidentas R. Dargis pažymėjo visuomeninio dialogo, padedančio spręsti sudėtingiausias problemas, svarbą. „Yra noras, kad šis dokumentas neliktų stalčiuje, kad būtų gyvybingas. Priežiūros komitetas rinksis ir iš tikrųjų vertins, ar daroma pažanga“, – teigė jis.

Optimistiškai dėl susitarimo ateities nusiteikęs ir Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidentas Benediktas Juodka. „Idėja, kai vykdomosios valdžios atstovai – premjeras ir ministrai, liaudies balsas – profsąjungos ir darbdaviai susivienija pagalvoti, kaip kartu siekti pažangos, yra puiki“, – „Lietuvos žinioms“ sakė jis.

B. Juodka pabrėžė nesutinkantis su priekaištais, kad susitarimas tėra skambių deklaracijų rinkinys. „Viskas yra gana konkretu – suformuluoti penki tikslai, numatytos priemonės jiems pasiekti ir sukurtas mechanizmas, kaip kontroliuoti, ar tai, dėl ko susitarta, yra vykdoma“, – aiškino jis.

Deklaratyvumas negąsdina

Profsąjungų lyderis A. Černiauskas pripažino, kad maždaug prieš metus atsiradusi nacionalinio susitarimo idėja buvo kiek kitokio pobūdžio – daugiausia dėmesio planuota skirti darbuotojų atlyginimams didinti.

„Dabartinis susitarimas tapo platesnis, bet kartu ir deklaratyvesnis“, – „Lietuvos žinioms“ sakė jis. Tačiau A. Černiauskas vylėsi, kad dokumente įtvirtintas socialinio dialogo ir socialinės partnerystės akcentas atvers kelius deryboms dėl atlyginimų didinimo.

Romo Jurgaičio nuotrauka
Romo Jurgaičio nuotrauka

Be to, visi konkretūs aspektai, anot jo, bus išdėstyti susitarimo įgyvendinimo plane, kurį parengs Trišalė taryba.

„Šis susitarimas papildomai įpareigoja Vyriausybę, kad jame numatytos nuostatos būtų įgyvendintos. Drąsiai galėsime mojuoti tuo dokumentu ir priminti, jog būtina vykdyti tai, dėl ko susitarta“, – kalbėjo profsąjungų lyderis. Jis priminė, kad Europos Sąjungos valstybėse tokie nacionaliniai susitarimai – dažna praktika. „Tik ten iš pradžių paprastai pasirašomi sektorių susitarimai, kurie yra apibendrinami nacionaliniame dokumente. Mes elgiamės priešingai – einame iš viršaus žemyn, geresnis variantas būtų eiti iš apačios į viršų“, – sakė A. Černiauskas.

Artūras Černiauskas: „Drąsiai galėsime priminti, kad būtina vykdyti tai, dėl ko susitarta.“

Panašus susitarimas Lietuvoje buvo pasirašytas 2009 metais konservatoriaus Andriaus Kubiliaus vadovaujamos Vyriausybės laikais. Nors šis dokumentas buvo vertinamas nevienareikšmiškai, A. Černiausko žodžiais, jame buvo „tikrai gera nuostata“ – nekeisti darbo santykius reglamentuojančių įstatymų be partnerių susitarimo. „Kilus liberalumo bangai profsąjungoms tai buvo naudinga. Konservatoriai laikėsi šios susitarimo nuostatos“, – dėstė jis.

Kilo abejonių

Tuo metu buvę „valstiečių“ partneriai valdančiojoje koalicijoje socialdemokratai, nors ir pritarė susitarimo idėjai, iškėlė nemažai klausimų dėl jo turinio.

„Nacionalinis susitarimas būtų buvęs labai vertingas, jeigu jis būtų konkretesnis, jei matytume, ką konkrečiai įsipareigoja Vyriausybė, verslo organizacijos ir profesinės sąjungos“, – pareiškė Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkas Gintautas Paluckas. Jis atkreipė dėmesį į tai, kad dokumente net neįsipareigojama atsižvelgti į Europos Komisijos bei Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos rekomendacijas mokesčių politikos ar švietimo reformos srityse.

„Negana to, nacionalinis susitarimas pasirašomas tik trišaliu pagrindu. Kyla klausimas, kodėl tada jis vadinamas nacionaliniu? Nacionaliniai susitarimai paprastai apima daugiau veikėjų, taip pat ir politines partijas, kad būtų užtikrinamas politinių priemonių tęstinumas“, – aiškino G. Paluckas.

Romo Jurgaičio nuotrauka
Romo Jurgaičio nuotrauka

Skeptiškumo šaltinis

Anot ekonomisto Nerijaus Mačiulio, susitarime numatytos gairės, kurios galėtų užtikrinti pažangą siekiant šalies konkurencingumo, kokybiškesnės švietimo sistemos bei gyvenimo kokybės gerėjimo.

„Tačiau pagrindinis skeptiškumo šaltinis yra tas, kad susitarimą pasirašė tik ši Vyriausybė, o numatytos reformos – ilgalaikės. Todėl jei susitarimo laikysis tik dabartinė valdžia, o būsimos jį ignoruos, akivaizdu, kad pasiekti pažangos nepavyks“, – „Lietuvos žinioms“ sakė ekspertas.

Maždaug prieš metus atsiradusi nacionalinio susitarimo idėja buvo kiek kitokio pobūdžio – daugiausia dėmesio planuota skirti darbuotojų atlyginimams didinti.

Kad susitarimą galima būtų vadinti nacionaliniu, N. Mačiulio žodžiais, norėjosi matyti ne tik Vyriausybės, bet ir bent jau didžiųjų politinių partijų palaikymą, – kad jos pripažintų, jog susitarime iškelti prioritetai ir numatytos kryptys yra svarbios ir bus palaikomos, neatsižvelgiant į tai, kas ir kaip formuos Vyriausybę“.

„Norėtųsi, kad susitarimas peržengtų Seimo rinkimų rėmus ir kad juo galėtų vadovautis ateities Vyriausybės“, – pažymėjo ekonomistas.

Kilnūs tikslai

Susitarimą pasirašę socialiniai partneriai ketina siekti mokesčių sistemos suderinamumo ir stabilumo, didelio šalies konkurencingumo. Ketinama mažinti darbo jėgos apmokestinimą, perkeliant naštą ne tokiems ekonomikos augimui žalingiems mokesčiams.

Žadama nedidinti bendros mokesčių naštos verslui ir vadovautis principu, kad vieni mokesčiai būtų didinami mažinant kitus. Visus siūlomus mokestinius pakeitimus numatoma iš anksto aptarti su socialiniais partneriais.

Robertas Dargis: „Priežiūros komitetas rinksis ir iš tikrųjų vertins, ar daroma pažanga.“

Atsižvelgiant į ekonomikos augimą, įsipareigojama didinti darbuotojų darbo užmokestį, sukurti efektyvų bendrojo ugdymo mokyklų, profesinio mokymo ir aukštojo mokslo įstaigų tinklą. Bus siekiama investuoti į darbuotojų kvalifikaciją, darbo sąlygų gerinimą ir veiklos svarbą atitinkantį darbo užmokestį.

Kartu numatyta didinti viešojo sektoriaus efektyvumą, optimizuoti darbuotojų skaičių ir gerinti teikiamų paslaugų kokybę. Daug dėmesio žadama skirti švietimo ir mokslo kokybei, efektyvumui ir mokymuisi visą gyvenimą užtikrinti.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
#ATEITIESLYDERIAIEkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasKontaktai
GynybaĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėReklaminiai priedai
KomentaraiKonkursaiKultūraLietuvaPrenumerata
Mokslas ir ITPasaulisSportasŠeima ir sveikataKarjera
ŠvietimasTrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"