Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATALŽ RENGINIAI
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
LIETUVA

Mums brangus Vydūnas pageidautinas ne visur

 
2018 03 15 8:00
Karaliaučiaus krašte Vydūnas praleido nemažą dalį savo gyvenimo.
Karaliaučiaus krašte Vydūnas praleido nemažą dalį savo gyvenimo. Archyvinė nuotrauka

Kitą savaitę bus minimos filosofo ir rašytojo Vydūno 150-osios gimimo metinės. Renginiai numatyti ne tik mūsų šalyje, bet ir Rusijos Kaliningrado srityje. Pagrindinis ten vyksiančių minėjimų organizatorius – Lietuvos konsulatas Sovetske, mat vietos gyventojų iniciatyvas rūpintis šio krašto kultūros paveldu stabdo srities valdžios reikalavimai.

Kaip pasakojo Lietuvos konsulatui Sovetske laikinai vadovaujantis Bronius Stasys Makauskas, Turizmo informacijos centre bus pristatytas Vydūno (Vilhelmo Storostos) atminimui skirtas medalis ir ženkliukas. Konsulatas planavo surengti kilnojamąją šiuolaikinę parodą apie Vydūną, tačiau Seimas tam nepritarė, todėl ją teko keisti kita. Iš Maironio literatūros muziejaus bus perkelta klaipėdiečio fotomenininko Virgilijaus Jankausko darbų paroda, pasakojanti apie Vydūno asmenybę, jo darbų reikšmę šiandien ir ateityje.

B. S. Makauskas minėjo, kad vietos muziejui norima padovanoti Vydūno bronzinį biustą. Maketas jau parengtas, dabar ieškoma pinigų skulptūrai pagaminti. Lėšų reikėtų mažiau, jei būtų apsispręsta padaryti biusto, kuris stovi Vokietijos mieste Detmolde, prie Vydūno buvusio gyvenamojo namo, kopiją.

Konsulato vadovo teigimu, šiuo metu svarstoma, ar ne geriau Karaliaučiaus krašto kultūrinį paveldą labiau akcentuoti Lietuvoje, nes ten, kur žymūs veikėjai gyveno ir dirbo, labai sunku gauti įvairius leidimus, kyla problemų dėl įstatymų, o valdžios požiūris į Lietuvai brangias asmenybes kitoks nei mūsų šalyje. „Viena Vydūnui skirta konferencija vyks gegužę. Joje dalyvauti pažadėjo ir rusų mokslininkai. Gal po truputį keisis požiūris į Vydūną“, – vylėsi B. S. Makauskas.

Biurokratinės kliūtys

Vydūno draugijos pirmininkas Tomas Stanikas „Lietuvos žinioms“ sakė, kad ne vien Sovetske ketinama paminėti Vydūno jubiliejų. Nemažai renginių vyks ir Lietuvoje. Iškilmingas minėjimas kovo 20-ąją organizuojamas Vilniaus rotušėje, kitą dieną – konferencija Seime. Kaune, sodelyje prie Karo muziejaus, bus atidengtas Vydūnui skirtas paminklas. Mokslinės konferencijos rengiamos Vilniuje ir Klaipėdoje.

Uostamiestyje Vydūno atminimas turėtų būti įamžintas paminklu – jį planuojama pastatyti šiemet. Renginiai, skirti sukakčiai, vyks ir Detmolde, kuriame rašytojas įsikūrė baigiantis Antrajam pasauliniam karui ir gyveno iki pat mirties 1953 metais.

„Vydūnas svarbus ne tik Lietuvai. Tai įrodė jo kūrybos tyrinėtojai iš Vokietijos, neseniai išleidę keletą knygų“, – kalbėjo T. Stanikas. Jis apgailestavo, kad Vydūno draugija negali plėtoti savo veiklos Karaliaučiaus krašte, nors būtent ten Vydūnas paliko ryškių pėdsakų. „Kol geopolitinė situacija buvo kitokia, dar galėjome tikėtis, jog srityje bus pritarta kai kurioms mūsų iniciatyvoms, tačiau dabar bendradarbiavimas labai apsunkintas. Vydūnas ten nepageidaujamas“, – pažymėjo T. Stanikas.

Lietuvos konsulatui Sovetske laikinai vadovaujantis B. S. Makauskas „Lietuvos žinioms“ patvirtino, kad vietos lietuviams iš tiesų jau ne vienus metus nepavyksta įregistruoti Vydūno draugijos. Kadaise ji buvo susibūrusi, bet vėliau suskilo į dvi organizacijas. Nors yra entuziastų iš naujo suburti draugiją, jie susiduria su biurokratinėmis kliūtimis.

Savivaldos lygmeniu

Karaliaučiaus krašte siekiama įamžinti ne tik Vydūno, bet ir kitų lietuvių raštijai nusipelniusių žmonių – Martyno Mažvydo, Kristijono Donelaičio, Danieliaus Kleino – atminimą, juolab kad jie nemažai prisidėjo prie reformacijos idėjų sklaidos.

„Norime pastatyti paminklą mūsų raštijos pradininkams šalia Nemano bažnyčios. Jei valstybė nesugebėjo to padaryti, gal savivaldybei pavyks“, – teigė Šilalės rajono meras Jonas Gudauskas. Paminklo maketas jau parengtas, beliko sulaukti Nemano valdžios leidimo.

„Kai geopolitinė situacija nelabai palanki bendradarbiauti valstybių lygiu, iniciatyvą rodo savivaldybės, nes jos turi daugiau galimybių bendrauti su šio krašto savivaldybėmis. Todėl joms reikėtų suteikti didesnę laisvę“, – sakė Lietuvos konsulato laikinasis vadovas B. S. Makauskas.

Lietuva, anot jo, galėtų sekti kaimynės Lenkijos pavyzdžiu. Lenkijos savivaldybės į Karaliaučiaus kraštą siunčia ekspedicijas, jų atstovai, mokslininkai skaito paskaitas apie krašto praeitį, pateikia kiek kitokį požiūrį, nei diegia vietos valdžios.

2018-ieji Lietuvoje paskelbti Vydūno metais.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEPrivatumo politika
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"