Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
LIETUVA

Muitinės iššūkiai ir vargai

 
2017 10 13 8:20
Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

28-uosius atkūrimo metus šią savaitę skaičiuoti pradėjusi Lietuvos muitinė pasirengusi dideliems iššūkiams, kuriuos skubina Sąjungos muitinės kodekso – pagrindinio visoms Europos Sąjungoms (ES) šalims taikomo muitų teisės akto – įgyvendinimo būtinybė. Viliamasi, kad permainų nesustabdys pačią muitinę kamuojančios bėdos – menki pareigūnų atlyginimai ir investicijų stoka.

Artimiausių metų Lietuvos muitinės dėmesys sutelktas į vieną tikslą – perkelti visas atliekamas procedūras ir procesus į elektroninę erdvę. Įpareigotos Sąjungos muitinės kodekso tą patį daro visos ES šalių muitinės. Kadangi darbų laukia daug, numatytus Kodekso įgyvendinimo terminus linkstama nukelti.

„Planuota, jog prie naujų informacinių sistemų visoms šalims pavyks pereiti iki 2020-ųjų, tačiau jau matyti, kad tikslas buvo pernelyg ambicingas. Tokioms sistemoms sukurti ir įdiegti reikės daugiau laiko ir investicijų. Skaičiuojama, kad Lietuvai tai galėtų atsieiti 40–60 mln. eurų“, – interviu „Lietuvos žinioms“ sakė Muitinės departamento generalinis direktorius Arūnas Adomėnas. Kartu jis neslėpė, kad rūpesčių muitinei šiandien netrūksta ir be europinių reikalų.

Populiariausios – cigaretės

– Visais laikais muitinės veikla buvo neatsiejama nuo kovos su kontrabanda. Kokios kontrabandos „mados“ vyrauja dabar?

– Visame pasaulyje didžiausios nusikaltėlių grupuotės dažniausiai verčiasi narkotikų ir ginklų kontrabanda. Rizika didelė, tačiau jei pavyksta tokį krovinį įvežti apeinant įstatymus, milžiniškas pelnas – garantuotas. Kita vertus, visuomenės požiūris į narkotikų platintojus itin smerkiamas, juos raginama bausti labai griežtai. Tuo metu cigaretės, kurios pirmauja tarp kontrabandinių į Lietuvą patenkančių prekių, – ne mažiau pelningos. Tačiau visuomenės požiūris į jas nelegaliai vežančius asmenis kur kas pakantesnis, žmonės nevengia įsigyti pigesnių rūkalų. Baltarusijos rinkoje cigaretės labai pigios – žinomų gamintojų pakelį galima nusipirkti už eurą. Kirtus sieną jis jau kainuoja 3–4 eurus, dar toliau į Europą – Lenkijoje, Vokietijoje – 5–6 eurus. Toks verslo planas atrodo labai patrauklus, juolab kad pati prekė daug nesveria, ją patogu supakuoti, paslėpti ir lengvajame automobilyje, ir pakrauti į vilkiką. Kontrabandininkų išradingumui ribų nėra – priedangos prekėmis vežant cigaretes neretai tampa durpės, baldai, skalbimo milteliai.

– Kokie šių metų kontrabandos „topai“?

– Vasaros pradžioje iš Ekvadoro į Klaipėdos uostą atplukdytuose įrenginiuose buvo aptiktos slėptuvės su daugiau kaip 600 kilogramų kokaino kontrabanda. Tai viena didžiausių sulaikytų narkotikų kontrabandos siuntų Lietuvos istorijoje, jos vertė juodojoje rinkoje – beveik 49 mln. eurų. Tyrimo metu pareigūnams teko susidurti su itin dideliu aktyvumu siekiant sutrukdyti patikrinti tariamus gamyklinius įrenginius, kurie vėliau pasirodė esantys muliažai. Muitinės veiksmai net buvo apskųsti teismui. Fiziškai patikrinti krovinį taip pat nebuvo paprasta, metalo apdirbimo įmonės paslaugos mums atsiėjo 10 tūkst. eurų.

Didelių cigarečių siuntų pareigūnai šiemet neaptiko. Kitaip nei ankstesniais metais, kai rūkalai būdavo gabenami sunkvežimiais, dabar juos linkstama vežti smulkesnėmis siuntomis.

– Šešėlinė ekonomika Lietuvoje auga ar traukiasi?

– Šešėlinės ekonomikos apibrėžimas labai platus. Muitinė kontroliuoja tik vieną nedidelę jos dalį – akcizu apmokestinamas prekes. Tai alkoholis, tabakas ir naftos produktai. Muitinė kovoja su neteisėta tokių prekių kontrabanda, jų patekimu į rinką. Tabaką gaminančios kompanijos pačios atlieka nelegalios cigarečių rinkos tyrimus, jos naudoja specialią metodiką. Pavyzdžiui, „Philip Morris“ atlikti tyrimai rodo, kad Lietuvoje nelegali cigarečių rinka šiemet padidėjo 1 proc. – nuo 18 iki 19 procentų.

Arūnas Adomėnas: „Muitinės nėra tarp prioritetinių institucijų, kurias Vyriausybė ketina „maitinti“ iš surinkto „pokyčių krepšelio“. Į jį mes patys turėsime įnešti savo dalį.“

Didžiausias nelegalių cigarečių mastas mūsų rinkoje buvo 2010 metais – 42 procentai. Sumažėjimas per septynerius metus – akivaizdus. Čia didelis Muitinės kriminalinės tarnybos nuopelnas, ji eliminavo dvi stambiausias organizuotas nusikalstamas grupuotes.

Tuo metu alkoholis nėra populiari kontrabandinė prekė. Jį nepatogu transportuoti, perkrauti, sandėliuoti, tara dūžta, užima daug vietos, sunku paslėpti. Todėl nelegalaus alkoholio paplitimo niekas netiria. Iš principo didžiausią dalį sudaro vietoje gaminama naminė degtinė, bet tuo jau užsiima policija. Kur kas aktualesnė prekė – naftos produktai. Prieš kelerius metus buvo atsiradusios itin didelės sukčiavimo schemos.

Savo darbo rezultatus matome iš akcizų surinkimo statistikos. Kai nelegali rinka traukiasi, didėja akcizų surinkimas iš legalios prekybos.

Teisėtas verslas – partneris

– Lietuvos muitinė ne kartą gyrėsi kovai su kontrabanda pasitelkianti ir neintervencines tikrinimo priemones – rentgeno kontrolės sistemas. Ar jų turite pakankamai?

Alinos Ožič nuotrauka
Alinos Ožič nuotrauka

– Rentgenas paspartina muitinės darbą, leidžia operatyviai nustatyti, ar nevežama nedeklaruotų prekių. Tai svarbu teisėtam verslui – sutrumpėja laukimo laikas, mažėja sąnaudos. Vienos krovininės transporto priemonės iškrovimas dėl patikros vežėjams kainuoja nuo 200 iki 400 eurų, vilkiko su priekaba dienos prastova – 200 eurų.

Šiuo metu turime aštuonias rentgeno kontrolės sistemas. Keisti rentgeno aparatus reikia kas dešimt metų, nes per šį laikotarpį jie pasensta tiek techniškai, tiek moraliai. Šiemet būten tiek sukako Kenos posto aparatui. Geležinkeliui tinkamas rentgenas kainuoja brangiausiai – 3 mln. eurų, nes jo galingumas turi būti didžiausias. Be Kenos, rentgeno kontrolė būtų reikalinga prie Baltarusijos sienos ir Klaipėdos uoste, kur tarptautinės prekybos srautai nuolat didėja.

– Dėl ko muitininkams dažniausiai priekaištauja verslininkai?

– Dėl lėto darbo ir eilių. Dažniausiai tai nutinka dėl informacinių sistemų atnaujinimo. Nors stengiamės tai daryti savaitgalį, kai verslas nedirba, eilių vis tiek susidaro, nes vilkikams laisvadienių nėra. Praėjusį savaitgalį dviem dienoms buvo sustabdyta deklaracijų apdorojimo sistema, jas, kaip anksčiau, buvo galima pateikti popieriuje. Tačiau visi jau įprato dirbti su elektroninėmis deklaracijomis, niekas nenori pildyti popierinių. Todėl neretai laukia, kol pradės veikti kompiuterinės sistemos.

– Anksčiau gana garsiai buvo kalbama apie vadinamuosius kišeninius muitininkus, teikiančius paslaugas tik tam tikriems verslininkams. Ar ši problema vis dar aktuali?

– Visuotinio taupymo metais mūsų šalyje muitinio tikrinimo vietos dažnai buvo steigiamos ten, kur įsikūrusios logistikos įmonės. Tokių tikrinimo vietų buvo pristeigta daugybė. Kaip departamento vadovas šią tendenciją vertinu nepalankiai. Žinoma, dirbant vienoje vietoje sutaupoma lėšų. Tačiau toks kelias, mano nuomone, būtų puikus, jei visi dirbtų sąžiningai. Kaip Skandinavijos valstybėse, kur niekas nežino, kas yra korupcija. Štai suomiai įsitikinę, kad jų šalyje korupcija lygi nuliui. Tokioje valstybėje toks verslo ir muitinės partnerystės modelis pasiteisintų. Deja, Lietuvoje, kur korupcijos atvejų pasitaiko, sprendimas, kai muitininkas dirba privačios įmonės patalpose, net tampa privataus kolektyvo dalimi, pasitikėjimo nekelia.

Todėl tik atėjęs išsikėliau tikslą tokią situaciją pakeisti, kad būtų kuo mažiau nuostolių valstybei. Nusprendėme eiti kitu keliu – atskirti dokumentų tvarkymo formalumus nuo prekių patikros. Tai reiškia, kad vieni pareigūnai tikrina tik krovinio dokumentus, kiti siuntą, jei ji priskiriama prie keliančiųjų riziką, apžiūri fiziškai. Tokiu atveju verslininkas nežino, ar muitininkai ims tikrinti krovinį, ar ne. Jei nusprendžiama tai daryti, krovinio savininkas vėl nežino, kas atvyks to darbo atlikti, – bus siunčiamos mobiliosios muitininkų grupės. Tokia pertvarka nėra brangi, be to, procesai bus skaidresni.

Atlyginimai nedžiugina

– Finansų ministras džiaugiasi, kad ateinančių metų biudžetas bus gana sotus. Gal papilnės ir muitinės piniginė, atsiras lėšų atlyginimams, dėl kurių dydžio skundžiasi muitininkai, didinti?

– Pastaruosius kelerius metus mūsų biudžetas nei didėjo, nei mažėjo – siekė 45 mln. eurų. Vien atlyginimams mokėti mums reikia 25 mln. eurų, su „Sodros“ mokesčiais – dar daugiau.

Naujai priimtas pareigūnas gauna 480–511 eurų į rankas. Pasienio poste, kur dirbama visą parą, kiek daugiau – iki 600 eurų, nes žmonėms sumokama už viršvalandžius, darbą laisvadieniais. Šiuo metu turime 2300 etatų, iš jų 200 yra laisvi. Kiekvieną mėnesį gaunu po kelis prašymus atleisti iš tarnybos, pagrindinė priežastis – maži atlyginimai.

Domėjomės, kaip algų klausimą sprendžia estų muitinė. Atlyginimus palaipsniui jie padidino visame valstybiniame sektoriuje. Muitininkams algas apskaičiavo pagal vidutinę algą, pridėdami 20 procentų. Dabar pradinis Estijos muitinės pareigūno atlyginimas yra 800 eurų. Jei toks būtų ir Lietuvoje, su kiekvienu karjeros laipteliu pridedant po 100 eurų, papildomai reikėtų 9 mln. eurų. Akivaizdu, kad tokios sumos mums niekas neskirs. Priešingai, muitinės nėra tarp prioritetinių institucijų, kurias Vyriausybė ketina „maitinti“ iš surinkto „pokyčių krepšelio“. Į jį mes patys turėsime įdėti savo dalį.

– Ne paslaptis, jog visuomenėje gaji nuomonė, kad muitininkai ir be didelių atlyginimų puikiai išgyvena, nes gali „prisidurti“ tiesiog darbo vietoje?

– Taip iš tiesų buvo prieš keliolika metų. Šiandien tikrai galime pasidžiaugti, kad korupcijos atvejų mažėja. Jau vien faktas, kad žmonės išeina iš muitinės, rodo, jog pasipelnyti neteisėtais būdais labai sudėtinga. Muitinė – viena pirmųjų šalies institucijų, kuriose atsirado Imuniteto tarnyba, turinti visus įgaliojimus taikyti kriminalinės žvalgybos priemones. Didžiausias korupcijos skandalas kilo Medininkų muitinėje prieš penkerius metus. Kertantieji šį postą žinojo, kad pareigūnams prie deklaracijos reikia prisegti 10–20 litų banknotą ir viskas bus gerai. Surinktos lėšos buvo dedamos į bendrą kasą, paskui – pasidalijamos. Ši byla buvo gera pamoka visiems pareigūnams.

Prieš metus dėl kyšių ėmimo teko nušalinti visus Vilniaus teritorinės muitinės Naujamiesčio posto pareigūnus. Todėl negalėčiau drąsiai teigti, kad tokia praktika visiškai išnyko. Pastaruoju metu pradėjome reikalauti, kad pareigūnai praneštų prie deklaracijos ar kitų krovinio dokumentų radę prisegtą banknotą. Be to, baudžiame ir kyšių siūlytojus. Tokia priemonė pasirodė esanti veiksminga.

Arūnas Adomėnas: „Šiuo metu turime 2300 etatų, iš jų 200 yra laisvi. Kiekvieną mėnesį gaunu po kelis prašymus atleisti iš tarnybos, pagrindinė priežastis – maži atlyginimai.“

– Vyriausybės rūmuose ne kartą sklandė Muitinės departamento pertvarkos idėjos. Buvo siūlymų jus „sutuokti“ su Valstybine mokesčių inspekcija (VMI), vėliau – vieną muitinės padalinį prijungti prie Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos. Gal ir dabar esama planų, kuriuos įgyvendinus departamento neliktų?

– ES patirtis rodo, kad maždaug pusėje valstybių muitinės yra sujungtos su mokesčių inspekcijomis, pusėje – veikia savarankiškai. Pavyzdžiui, latviai, sekdami danų praktika, dar 1994 metais muitinę sujungė su mokesčių inspekcija. Tačiau įdomiausia, kad pernai Danija nusprendė atsisakyti buvusios praktikos, ir muitinė vėl tapo atskira institucija.

Manau, tai logiškas žingsnis, nes muitinė tampa labiau rinkos priežiūros nei mokesčių administravimo institucija. Ji kontroliuoja draudžiamų prekių patekimą į rinką. Be to, muitinei vis aktualesnė tampa visuomenės saugumo funkcija. Beje, mūsų mokesčių surinkimo metinis planas tėra 140 mln. eurų, iš jų 80 proc. iš karto pervedame į ES biudžetą. Lietuvos biudžete iš tos sumos lieka 20 procentų. Todėl vargu ar galima sakyti, kad muitinė yra rimta mokesčių administratorė. Gal todėl ir apie institucijų jungimo planus bent jau kol kas nekalbama.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"