Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAMULTIMEDIJA
LIETUVA

Monkės biznis: „Lietuvos energiją“ veža taksistai

 
2017 08 17 8:20
Išnuomojusi 23 automobilius „Smart taxi“, "Lietuvos energijos" grupės įmonė patyrė nuostolių.
Išnuomojusi 23 automobilius „Smart taxi“, "Lietuvos energijos" grupės įmonė patyrė nuostolių. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Su finansiniais sunkumais susidurianti „Smart taxi“ valdanti įmonė pridarė nuostolių jai automobilius nuomojančiai „Lietuvos energijos“ įmonių grupei priklausančiai bendrovei. Pradelsta skola nedaro esminės įtakos šalies energetikos milžinei, tačiau įžvelgiama kita problema – ar dera valstybės valdomoms įmonėms konkuruoti komercinių paslaugų rinkoje.

Dalis su „Smart taxi“ ženklu keleivius vežiojančių automobilių nuomojami iš „Lietuvos energijos“ įmonių grupei priklausančios UAB „NT Valdos“, užsiimančios nekilnojamojo turto valdymu ir teikiančios transporto paslaugas.

Nuo šių metų balandžio „Smart taxi“ rodikliai nuosekliai blogėja – ją valdančios UAB „Passenger Ground Services“ (PGS) skola „Sodrai“ rugpjūčio 8-ąją buvo beveik 112,6 tūkst. eurų. Tai rodo rekvizitai.lt skelbiami duomenys. Ten pat nurodoma, kad PGS turi 18 darbuotojų ir 53 išperkamus arba nuomojamus automobilius.

PGS vadovas Vytautas Reisas „Lietuvos žinias“ informavo, kad su UAB „NT Valdos“ pradėta bendradarbiauti maždaug prieš trejus metus, kai reikėjo sparčiai plėsti automobilių parką. Dalis jų nuomojama iki šiol, pagal anuomet pasirašytas sutartis. „Smart taxi“ dalį automobilių nuomoja, dalį yra įsigijusi lizingu. Ji turi skolų ne tik „Lietuvos energijos“ grupės įmonei, bet ir kitoms bendrovėms, kurių neįvardija. „Informacijos detalizuoti nenorėtume dėl konfidencialumo ir konkurencinių priežasčių“, – pažymima V. Reiso atsiųstame komentare. Anot jo, skolų grąžinimas yra užtikrintas papildomomis garantinėmis priemonėmis ir turtiniais laidavimais.

UAB „NT Valdos“ bendrovei PGS yra išnuomojusi 23 automobilius. Pradelsta skola už juos „Lietuvos energijos“ grupei priklausančiai įmonei liepos pabaigoje buvo beveik 42 tūkst. eurų, bet energetikams ji rūpesčių nekėlė. Kad pradelsta skola yra visiškai padengta kitomis užtikrinimo priemonėmis, nurodoma „Lietuvos žinioms“ atsiųstame „Lietuvos energijos“ paaiškinime. Taip pat pabrėžiama, kad „NT Valdos“ – komercinę veiklą vykdanti bendrovė – „daugelį metų dirba pelningai, jos komerciniai santykiai su kitais ūkio subjektais neturi jokios įtakos energijos išteklių vartotojams, nes ši veikla yra atskirta nuo pagrindinės „Lietuvos energijos“ grupės veiklos energetikoje“.

Valstybei derėtų apsispręsti

Tai, kad „Lietuvos energijos“ grupės bendrovė šiuo metu patiria nuostolių dėl komercinių santykių su finansinių problemų turinčia įmone, – tik viena medalio pusė. Konkurencinėje rinkoje tai būtų įprasta rizika, su kuria kasdien susiduria verslas. „Smart taxi“ bėda priminė kitą problemą – valstybės valdomos įmonės aktyviai dalyvauja rinkoje, teikdamos tas pačias paslaugas, kaip ir privačios įmonės.

Į tai savo rekomendacijose atkreipia dėmesį ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO), kurioje narystės siekia Lietuva. Pavasarį paskelbtoje Valstybės kontrolės atlikto valstybinio audito ataskaitoje taip pat nurodoma, kad „trūksta valstybinio požiūrio, kokias viešąsias paslaugas gali teikti tik valstybė, o kokias galėtų perduoti rinkai“.

Deividas Gabulas: „Nesvarbu, kas yra akcininkas – valstybė ar privatus asmuo. Jeigu veikiama vienodomis sąlygomis, nėra nei gerai, nei blogai."
Deividas Gabulas: „Nesvarbu, kas yra akcininkas – valstybė ar privatus asmuo. Jeigu veikiama vienodomis sąlygomis, nėra nei gerai, nei blogai."

Lygybė tik teorinė

VšĮ Stebėsenos ir prognozių agentūros (SIPA) analitikas, laikinasis direktorius Deividas Gabulas „Lietuvos žinioms“ paaiškino, jog svarbiausia, kad konkurencinėje rinkoje veikiančios valstybės valdomos įmonės (VVĮ) neturėtų išskirtinių sąlygų. Tai, anot jo, akcentuoja ir EBPO. „Nesvarbu, kas yra akcininkas – valstybė ar privatus asmuo. Jei veikia vienodomis sąlygomis, nėra nei gerai, nei blogai“, – sakė D. Gabulas. Jo vadovaujama agentūra liepos mėnesį perėmė Valdymo koordinavimo centro funkciją – stebėti ir analizuoti, kaip įgyvendinama valstybės politika VVĮ srityje.

Lietuvos autoverslininkų asociacijos (LAA) generalinis direktorius Rokas Knyva sutiktų su D. Gabulo nuomone, tačiau tik iš dalies. Tiksliau, tuomet, kai apie tokią valstybės ir privataus verslo konkurenciją kalbama teoriškai. „Tikrame gyvenime atsiranda daug niuansų, todėl yra paprasčiau bei skaidriau, kai tarpusavyje konkuruoja tos pačios prigimties kapitalas – arba valstybinis, arba privatus“, – teigė R. Knyva.

Kai valstybės valdoma įmonė teikia tas pačias paslaugas tiek savo vidaus poreikiams (kaip jas teikia „NT Valdos“ „Lietuvos energijos“ grupei), tiek išorės rinkai, sunku aiškiai nurodyti, kaip atskiriamos veiklos sąnaudos. LAA vadovas svarstė, kad rinkai skirtos veiklos sąnaudų dalis galbūt perkeliama į veiklą, kuri yra skirta vidaus poreikiams tenkinti. Pavyzdžiui, kaip apskaičiuoti, kiek laiko tas pats darbuotojas dirba vykdydamas grupės užduotis, o kiek laiko – aptarnaudamas išorės klientus.

„Tokiu būdu „NT Valdos“ dalį paslaugų gali teikti mažesnėmis kainomis. Tai jau nėra gerai automobilių verslui“, – pabrėžė R. Knyva.

Pirkti paslaugas būtų pigiau

Anot jo, „Lietuvos energijos“ ir valstybės požiūriu yra gerai, kad bendrovė racionaliai naudoja turimus išteklius, o konkrečiai šiuo atveju – spaudžia didžiausią naudą iš valdomo transporto parko.

„Tačiau ar ne racionaliau „Lietuvos energijai“ tas paslaugas pirkti iš šalies? Atvira rinka visada duos daugiau naudos nei vertikaliai integruota bendrovė“, – kalbėjo R. Knyva.

Nelengva apibrėžti, kiek valstybės valdomos įmonės gali užsiimti komercine veikla, o kada ta riba jau peržengiama. D. Gabulas atkreipė dėmesį, jog EBPO rekomendacijose kalbama ir apie tai, kad atsisakydama nebūdingos veiklos valstybė atsiimtų grąžą.

Susitvarkiusi savo nekilnojamojo turto ūkį „Lietuvos energija“ paveldėjo daug nenaudojamo nekilnojamojo turto. „Ar įmonei geriau jį sutvarkyti, parduoti rinkoje ir gauti grąžą, ar geriau išsyk parduoti į rinką, kad kažkas kitas jį perimtų, sutvarkytų, parduotų ir iš to uždirbtų?“ – klausė D. Gabulas.

„Lietuvos energija“ deklaruoja, kad „NT Valdos“ veikia laikinai, įmonė bus likviduota bendrovei sutvarkius ir pardavus nereikalingą turtą.

Rokas Knyva: „NT Valdos“ dalį sąnaudų gali priskirti kitai veiklai, atitinkamai paslaugas teikti mažesnėmis kainomis."
Rokas Knyva: „NT Valdos“ dalį sąnaudų gali priskirti kitai veiklai, atitinkamai paslaugas teikti mažesnėmis kainomis."

Įvertins ir atsisakys

Kita priežastis, skatinanti valstybės valdomas bendroves imtis papildomos komercinės veiklos, – joms keliami pelningumo tikslai. Valstybė iš jų reikalauja dividendų, todėl įmonės neatsisako sau nebūdingos, bet pelningos veiklos.

D. Gabulas pasakojo, kad Ūkio ministerijoje sudaryta darbo grupė dabar vertina valstybės valdomas akcines bei uždarąsias akcines bendroves ir netrukus teiks rekomendacijas Vyriausybei, kokias funkcijas šios įmonės turi vykdyti. Ilgainiui daugumos šių įmonių valstybei nebereikės.

„Tai bendrovės, kurios veikia visiškai konkurencinėje rinkoje, kurios neatlieka su valstybe susijusių funkcijų, nėra natūralios monopolijos ar nėra veikiančios oligopolijos sąlygomis, kai valstybei būtina dalyvauti, kad nebūtų iškreipta rinka“, – paaiškino SIPA vadovas.

Tačiau kol kas vertinamos tik pagrindinės įmonės, o dėl jų antrinių bendrovių, tokių kaip „NT Valdos“, teikiamos tik rekomendacijos. Jų esmė, kad pagrindinėms VVĮ nederėtų turėti įsteigtų įmonių, kurios užsiimtų nebūdinga veikla ir kištųsi į rinkos santykius.

Po valstybės sparnu

Valstybės valdomos įmonės (VVĮ) sukuria apie 3 proc. šalies bendrojo vidaus produkto, šiame sektoriuje įdarbinta apie 41 tūkst. žmonių.

2017-ųjų pirmojo ketvirčio duomenimis, Lietuvos valstybė buvo 118 VVĮ savininkė arba pagrindinė akcininkė, o jos naudojamo turto apskaitinė vertė siekė 9,3 mlrd. eurų. Pagal teisinę formą visos VVĮ skirstomos į valstybės įmones ir valstybės valdomas bendroves – akcines bendroves ir uždarąsias akcines bendroves.

Šaltinis: Valstybės kontrolė

Apie „NT Valdos“

„NT Valdos“ yra viena didžiausių nekilnojamojo turto valdymo bei transporto paslaugų bendrovių Lietuvoje. Įmonė valdo daugiau kaip 244 tūkst. kvadratinių metrų ploto įvairios paskirties pastatų ir nemažai gamybinės-komercinės paskirties teritorijų. Automobilių parką sudaro daugiau kaip 2100 transporto priemonių: įvairios klasės lengvieji ir komerciniai automobiliai bei specialiosios paskirties technika. 2016 metų gruodžio 31 dieną „NT Valdos“ turėjo 226 darbuotojus. Bendrovės pajamos pernai sudarė 21,7 mln. eurų, grynasis pelnas – 3,5 mln. eurų, visas turtas buvo įvertintas 129,2 mln. eurų.

Šaltinis: „Lietuvos energija“

Vytautas Reisas: „Smart taxi“ sunkumai yra laikini

„Jie susidarė dėl pokyčių taksi versle bei dėl Vilniaus oro uosto uždarymo remontui. Nuo 2016 metų sausio Vilniuje startavo UBER aplikacija, kuri iš esmės suteikė precedentą visiškai naujai taksi verslo modelio transformacijai. Nuo 2016 metų rugsėjo Seimui įteisinus pavėžėjimo sąvoką ir tik nuo 2017 metų įsigaliojus naujajam Transporto kodeksui, leidusiam šią veiklą, ėmėmės optimizavimo priemonių bei investavome į IT sistemas, kad galėtume toliau sėkmingai konkuruoti rinkoje, užtikrindami reprezentatyvias premium segmento pervežimo paslaugas. Iš dalies skola susidarė dėl šios priežasties, ją mažinsime artimu metu.

Dėl Tarptautinio Vilniaus oro uosto uždarymo pajamos mūsų paslaugų sektoriuje krito kelis kartus. Oro uostas – svarbi turizmo sektoriaus grandis tiek sostinėje, tiek visoje Lietuvoje. Skrydžiams persikėlus į Kauną, atitinkamai sumažėjo tiek viešbučių užimtumas, kuriuos aptarnaujame, tiek verslo kelionių ir pasitikimų kiekis.

Nuo rugpjūčio 18 dienos atnaujinus skrydžius Vilniaus oro uoste, atnaujinsime veiklą sostinėje vėl visu pajėgumu.“

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEPrivatumo politika
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"