Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAMULTIMEDIJA
LIETUVA

Mokytojų algų likimas – dar po savaitės

 
2017 10 10 8:40
Patyręs bendrojo lavinimo mokyklos mokytojas Liuksemburge vidutiniškai uždirba 96,7 tūkst., Vokietijoje - 67,1 tūkst., Nyderlanduose - 59,2 tūkst., o Lietuvoje - 15,7 tūkst. eurų per metus.
Patyręs bendrojo lavinimo mokyklos mokytojas Liuksemburge vidutiniškai uždirba 96,7 tūkst., Vokietijoje - 67,1 tūkst., Nyderlanduose - 59,2 tūkst., o Lietuvoje - 15,7 tūkst. eurų per metus. Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Vakarykštis švietimo ir mokslo ministrės Jurgitos Petrauskienės susitikimas su švietimo darbuotojų profesinių sąjungų atstovais baigėsi susitarimu vėl susitikti. Kitą savaitę tikimasi susitarti dėl mokytojų darbo apmokėjimo. Profsąjungos skelbti streiko kol kas neketina.

Šešios profesinės sąjungos buvo paskelbusios reikalavimą iki spalio 5 dienos pasirašyti švietimo šakos kolektyvinę sutartį. Dar birželį buvo suderėta nuo sausio panaikinti pedagogų algų koeficientų žirkles, nuo kitų mokslo metų įvesti etatinį darbo apmokėjimą, didinti atlyginimus ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogams, sudaryti galimybę mokytojams anksčiau pasitraukti iš darbo rinkos gaunant kompensacines išmokas. Vyriausybė J. Petrauskienę įpareigojo pasirašyti kolektyvinę sutartį, tačiau ją pakoregavus. Kaip informavo Lietuvos švietimo profesinės sąjungos pirmininkas Audrius Jurgelevičius, vakar pasiginčyta, bet vėl tartis bus bandoma kitą savaitę.

Reikalaujama didesnio ir etatinio apmokėjimo

Vienas svarbiausių profsąjungų reikalavimų – nuo kitų mokslo metų įvesti etatinį darbo apmokėjimą, tam skiriant papildomą finansavimą, didinti atlyginimus ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogams, nuo sausio panaikinti algų koeficientų žirkles.

Žinoma, mūsų mokytojai kitų šalių pedagogams algų gali tik pavydėti. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) duomenimis, patyręs bendrojo lavinimo mokyklos mokytojas Liuksemburge vidutiniškai uždirba 96,7 tūkst., Vokietijoje – 67,1 tūkst., Nyderlanduose – 59,2 tūkst., o Lietuvoje – 15,7 tūkst. eurų per metus, tik kiek daugiau nei Latvijoje ir Slovakijoje. Ką čia lygintis su turtingiausiomis Vakarų Europos šalimis, jeigu pernai visų Estijos bendrojo lavinimo mokyklų mokytojų vidutinis mėnesinis darbo užmokestis viršijo 1,2 tūkst. eurų. Mokytojo atlyginimas daugelyje valstybių viršija vidutinį, bet tai nėra profesija, kuri leidžia uždirbti daugiausia.

Tačiau Lietuvos mokytojai ir dirba šiek tiek mažiau nei jų kolegos užsienyje. EBPO duomenimis, daugelyje šalių mokytojai vidutiniškai dirba 38 valandas per savaitę, Jungtinėje Karalystėje – 46, o Lietuvoje – 32. Vidutiniškai vienam mokytojui EBPO šalyse tenka trylika mokinių, Suomijoje, į kurią lygiuojamės, – 16. Lietuvoje – vienuolika, o mūsų kaimo mokyklose – vos devyni.

„Tačiau skirtumai tarp darbo valandų ar mokinių skaičiaus nėra milžiniški, o atlyginimai – nepalyginami“, – pažymėjo Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Socialinių mokslų instituto Edukologijos instituto direktorė doc. dr. Lina Kaminskienė.

Jos manymu, profsąjungų reikalavimas įvesti etatinį darbo apmokėjimą leistų įvertinti, kad mokytojas dirba ne tik klasėje – jis turi pasirengti pamokoms, taisyti mokinių darbus, tad taip būtų įvertintos laiko sąnaudos, kurių mokytojui reikia tam, kad galėtų atlikti savo darbą.

Atlyginimų koeficientų žirklės, pasak edukologės, gali padėti sukurti motyvacinę sistemą, bet ji turi būti aiški ir skaidri. Mokytojas turi žinoti, ko iš jo tikimasi ir už ką jis galėtų gauti didesnį atlyginimą. Vis dėlto, kaip informavo švietimo profsąjungos lyderis A. Jurgelevičius, ŠMM nesutinka panaikinti koeficientų žirklių.

Reikia įsileisti jaunų žmonių

Profsąjungos reikalauja ir galimybių mokytojams pasitraukti iš darbo rinkos gaunant kompensacines išmokas. Eurostato duomenimis, Lietuvoje net 46,7 proc. mokytojų daugiau nei 50 metų, nors vidutiniškai Europos Sąjungoje (ES) šis skaičius siekia apie 36 procentus. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, tarp 30,9 tūkst. mokytojų net 4,2 tūkst. perkopę per 60 metų, o iki trisdešimties jų yra vos 976.

Remigijaus Ščerbausko nuotrauka
Remigijaus Ščerbausko nuotrauka

Pasak L. Kaminskienės, dabar mūsų mokyklose nelikę sveiko balanso tarp jaunų, vidutinio ir vyresnio amžiaus mokytojų, tad rotacija būtina. „Mokytojų populiacija sensta, jauni pedagogai kai kur tiesiog neįleidžiami, nes esami nori dalytis laisvais etatais, kad susidarytų visas krūvis. Tad abiturientai rečiau renkasi pedagogikos studijas ne todėl, kad nenorėtų tapti mokytojais, bet įvertindami įsidarbinimo galimybes“, – tendencijas apžvelgė L. Kaminskienė.

Dabar ryškėja mokytojų poreikis, ir net ne didžiuosiuose, o mažesniuose miestuose, kaimo vietovėse. Kaip informavo Lietuvos darbo birža, šiandien darbo ieško 625 mokytojai, o laisvų darbo vietų įregistruota 43.

Nors dažniausiai švietimo profsąjungų ir valdžios diskusijų ietys susikerta dėl pinigų, L. Kaminskienės pastebėjimu, ne tik pinigų kiekis lemia švietimo kokybę. Nemažai šalių, kuriose daugiausia lėšų skiriama švietimui, pagal jo rezultatus nepirmauja. „Pirmiausia reikia aiškių prioritetų, koks reformų tikslas, paskui – jų rėmimas. Tada būtų ir rezultatas“, – pabrėžė VDU Edukologijos instituto direktorė L. Kaminskienė.

Reikia tikėtis, kad derybininkų – tiek Švietimo ir mokslo ministerijos, tiek švietimo darbuotojų profsąjungų – tikslas yra ne kas kita, o švietimo kokybė.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEPrivatumo politika
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"