Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAMULTIMEDIJA
LIETUVA

Mokslinė taryba sovietiniam paveldui

 
2015 10 12 14:31
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Kultūros paveldo komisija ketina siūlyti Vyriausybei steigti specialią mokslinę tarybą, kuri rūpintųsi sovietmečiu sukurto paveldo išsaugojimu Lietuvoje.

Komisijos sprendimo projekte taip pat siūloma atnaujinti derybas su Rusija dėl dvišalio susitarimo, kuriuo Lietuva įsipareigotų tvarkyti sovietinio laikotarpio karių kapus Lietuvoje, tuo metu Rusija – nuo karo ir represijų nukentėjusių karių bei civilių kapaviečių Rusijoje priežiūros dvišalio susitarimo.

„Būtų taip, kaip visame pasaulyje: jie prižiūri mūsų kapus, pavyzdžiui, Sibire, mes prižiūrime jų kapus. Kodėl visos valstybės gali, o mes negalime?“, – BNS problemą kėlė Kultūros paveldo komisijos pirmininkė Gražina Drėmaitė

Ji atkreipė dėmesį, jog tokia idėja gimė po balandį vykusios mokslinės konferencijos „Patogus ir nepatogus paveldas“, kurioje ekspertai pasisakė už kultūros vertybių depolitizavimą.

Kaip nurodoma paveldo komisijos rašte, konferencijoje esą prieita išvadų, jog dalis sovietmečio paveldo, kaip karių kapai, Žaliojo tilto skulptūros, P.Cvirkos paminklas, vertinama prieštaringai, nes „funkcionuoja atminties, o ne istorijos lauke“, tačiau vis tiek turėtų būti išsaugomi.

„Paveldosauga turėtų vadovautis praeities negrįžtamumo principu ir saugoti paveldą tokį, koks jis yra, o ne tokį, kokio norėtųsi“, – nurodo komisija.

G.Drėmaitė patikino, kad prie Vyriausybės įsteigtoje taryboje dirbtų tik mokslininkai, taryba galėtų diskutuoti dėl kitų objektų, pavyzdžiui, paminklo Petrui Cvirkai, Žaliojo tilto skulptūrų. G.Drėmaitė pabrėžė, jog pastarųjų likimas „nėra kvestionuojamas“, kadangi šių metų pradžioje Kultūros paveldo vertinimo taryba jų neišbraukė iš Kultūros vertybių registro.

G.Drėmaitė pripažino, kad esminį akcentą mokslinė taryba vis dėlto skirtų būtent kapams.

„Lenkai su lietuviais sutaria, kad vieni kitų kapus prižiūrės, o su Rusija kažkaip neišeina. Vokiečiai padarę sutartis irgi su viešosiomis įstaigomis, ir čia viskas lyg eina. Departamentas ir Kultūros ministerija kažkaip nesprendžia tų tarptautinių reikalų – tai turėtų būti sprendžiama ir Užsienio reikalų ministerijos. Todėl manome, kad tokią tarybą būtų gerai įsteigti prie Vyriausybės“, – pridūrė G.Drėmaitė.

Komisija dėl siūlymo ketina apsispręsti šį penktadienį ir jo formuluotė, anot G.Drėmaitės, „dar gali šiek tiek keistis“.

Komisijos sprendime taip pat siūloma Kultūros ministerijai pradėti rengti Paveldo tvarkybos reglamentą dėl sovietinių karių kapų tvarkymo bei „užtikrinti sklandų sovietinio laikotarpio Lietuvos kultūros paveldo išsaugojimo procesą“.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJETaisyklės
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"