Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAMULTIMEDIJA
LIETUVA

Mokesčių reforma: antroji petarda

 
2018 04 17 9:30
Vilius Šapoka ir Saulius Skvernelis./
Vilius Šapoka ir Saulius Skvernelis./ Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Esminę mokesčių pertvarką žadėjusi Sauliaus Skvernelio vadovaujama Vyriausybė dar pernai ėmėsi šiokių tokių permainų, kiek pagerinusių skurdžiausios visuomenės dalies gyvenimą. Vakar ministrų kabinetas pristatė šešias struktūrines reformas, kurios esą turėtų prisidėti ir prie vidurinės klasės gerovės kilimo. Tačiau kyla klausimų, ar tikrai tai įvyks ir kieno sąskaita.

Šešias struktūrines reformas politikams ir visuomenei svarstyti pateikusi Vyriausybė žada didesnius atlyginimus ir pensijas, trumpesnes eiles prie gydytojų kabinetų, kokybiškesnį švietimą, labiau suvaldyti šešėlį.

Premjeras Saulius Skvernelis pranešė, jog reformoms numatoma skirti 600 mln. eurų, o finansų ministras Vilius Šapoka pridūrė, kad dalis lėšų tam bus atseikėta mažinant šešėlinę ekonomiką.

Pertvarkų įgyvendinimas atsieis 600 mln. eurų. Mainais už tai, finansų ministro Viliaus Šapokos skaičiavimais, vieno milijono dirbančiųjų piniginės bus papildytos 1 mlrd. eurų. Iš kur tokia stebuklinga mana ims byrėti? Tai ekspertams ir kelia bene daugiausia klausimų.

Valdžia žada, kad mokesčių reforma padidins gyventojų pajamas. Vakar finansų ministras deklaravo, kad mokesčių našta mažės 1 mln. darbuotojų. Uždirbantiems 1 vidutinį darbo užmokestį (VDU) – 5,1 proc., 1,67 VDU – 3,4 procento. 2 procentiniais punktais mažės „Sodros“ tarifas. Neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) taikymas plečiamas iki 2,5 VDU, žadama NPD nuolat didinti. Tokias siūlomas permainas ekonomistai vertina teigiamai.

„Tačiau jei mažins įmokas „Sodrai“, įves „Sodros“ įmokų „lubas“, bet nelies dividendų, neįves brangių automobilių mokesčio, nors tarptautinės institucijos ne kartą tai siūlė, iš ko tada padidins pensijas, algas mokytojams ir medikams?“ – stebėjosi Trišalės tarybos narė, Lietuvos maistininkų profesinės sąjungos pirmininkė Gražina Gruzdienė. Jai keista, kad turėdami didžiausią atskirtį Europos Sąjungoje (ES) sumažiname biudžeto pajamas.

Nemažai ekonomistų teigiamai žvelgia į planuojamas „Sodros“ įmokų „lubas“. Vis dėlto žadėta, kad šįkart mokesčių ir kitos reformos bus nukreiptos į vidurinę klasę. Tačiau atrodo, kad „Sodros“ įmokų „lubomis“, kurias kompensuos tik šioks toks mokesčių progresyvumas, valdantieji pamalonins turtingiausius. Pernai pirmuoju mokesčių pertvarkos etapu buvo kiek pagerintas skurdžiausiųjų gyvenimas. Tad vidurinė klasė toliau labiausiai pildys biudžetą, iš kurio valdantieji it kokie geradariai dalys lengvatas artėjant rinkimams.

Formalumai pajamų nepadidins

G. Gruzdienė pritarė, kad siūlomas darbuotojo ir darbdavio socialinio draudimo įmokų sujungimas galbūt ir naudingas, nes kiekvienas žinos, kiek iš tikrųjų kainuos jo darbo vieta. „Tačiau ir čia viskas daroma ne nuo to galo. Reikėjo pradėti nuo normalaus komunikavimo, nes mažiau išsilavinusius žmones, pamačiusius, kiek valdžia pasiima jo uždirbtų pinigų, galima išprovokuoti nežinia kam. Kol mūsų valdžia žmonėms negeba paaiškinti, kodėl tiek atskaitoma iš jų uždirbtų pinigų, „trečioji kolona“ gali tuo pasinaudoti skatindama nepasitenkinimą“, – kalbėjo ji.

Profsąjungų atstovei kilo klausimas, kas garantuos, kad perrašant darbo sutartis visi darbdaviai elgsis sąžiningai, juolab kai atlyginimas susideda iš pagrindinės ir kintamosios dalies. Kas prižiūrės šį procesą? Anot G. Gruzdienės, už nesąžiningumą darbdaviams taikomos baudos kitose šalyse yra didžiulės, o mūsiškės neatgrasys nesąžiningų darbdavių.

Tikėtina, kad rasis ir daugiau painiavos, mat reikės perskaičiuoti išmokas nedarbingumo atveju. Ir dėl ko? Kils chaosas, nors tik perkelsime skaičių iš vienos eilutės į kitą. Formalus perstumdymas – tai ne reforma. Žmonių pajamos dėl to nepadidės, nors būtent jų didinimas turėtų būti reformos tikslas. Maža to, darbdaviai nusišalins nuo spaudimo valdžiai mažinti mokesčius.

Beje, ne veltui sistema, kai darbuotojo ir darbdavio socialinio draudimo įmokos sujungiamos, kitose šalyse beveik netaikoma. Iš ES valstybių ji įtvirtinta Rumunijoje.

Jaukiama pensijų sistema

„Vyriausybės pasiūlytomis permainomis pensijų srityje iš esmės tik jaukiama esama sistema, daromas kažkoks hibridas. Neaišku, kam jis apskritai reikalingas. Sunku įsivaizduoti, kaip siūloma pertvarka bus įgyvendinama, nes daug kas pasakyta bendromis frazėmis“, – vertino Vilniaus universiteto docentas, buvęs socialinės apsaugos ir darbo viceministras Audrius Bitinas.

Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka
Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Anot jo, jei norėta nuo „Sodros“ nukelti 2 proc., pervedamų į antrosios pakopos pensijų fondus, naštą, tai buvo galima padaryti per valstybės dotacijas. Sistema keičiama gal ketvirtą kartą ir neaišku, kiek dar bus kaitaliojama, tad žmonės ja nepasitikės, nenorės patys kaupti pensijai privačiuose fonduose. A. Bitino įsitikinimu, žmonėms, norintiems grįžti į „Sodrą“, reikėjo suteikti tokią galimybę, o kitiems leisti fonduose kaupti nebūtinai 2 proc., o tiek, kiek jie nori.

Audrius Bitinas: „Vyriausybės pasiūlytomis permainomis pensijų srityje iš esmės tik jaukiama esama sistema, daromas kažkoks hibridas.“

Ekspertą stebina, jog Vyriausybė kaip reformos naudą nurodo tai, kad pensijos jau kitąmet vidutiniškai didės apie 23 eurus. Tačiau didinti pensijas valdžia gali dėl ekonomikos augimo, nes surenkama daugiau mokesčių. „Didinti pirmąją pensijos pakopą antrosios sąskaita – ne reforma, o kartų priešinimas“, – kalbėjo A. Bitinas.

Proveržio nemato

Seimo opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nario, buvusio premjero Andriaus Kubiliaus nuomone, valdantieji daugiau kalba, nei vykdo realias struktūrines reformas.

„Susidaro įspūdis, kad visa tai, ką valdžia skelbia, yra iš ekonomikos augimo biudžete atsirasiančių pajamų dalijimas. To vadinti didelėmis reformomis negalima“, – „Lietuvos žinioms“ sakė konservatorius. Anot jo, „valstiečiai“ nevykdo savo rinkimų programos pažadų apjungti visas asmens gaunamas pajamas ir jas apmokestinti vienu mokesčiu. Esą tai, kas pasiūlyta, tėra nedidelė dalinė reforma.

„Antra, valdžia nesprendžia vienos svarbiausių mūsų valstybės mokestinių problemų. Palyginti su kitomis ES šalimis, per mokesčius perskirstome santykinai mažą bendrojo vidaus produkto dalį. Tai lemia, kad negalime tinkamai finansuoti viešųjų paslaugų – švietimo, sveikatos apsaugos“, – aiškino A. Kubilius. Dėl pensijų pertvarkos jis sakė galįs pasakyti tik viena – labai blogai, kad taip dažnai persvarstoma kaupimo antrosios ir trečiosios pakopų fonduose tvarka, keičiamos taisyklės. „Toks chaosas neleidžia sistemai įsivažiuoti ir žmonėms kelia pagrįstą nerimą“, – pažymėjo parlamentaras.

Nors Vyriausybės pasiūlytas pokyčių planas kiek padidins mažiau uždirbančiųjų algas, anot A. Kubiliaus, tai tėra trumpalaikio laikotarpio požiūris. „Nematau, kad ši valdžia mėgintų pažvelgti kad ir į dešimties metų perspektyvą, įvardytų esmines šalies problemas. Ji tegali girtis pabarstytais trupinėliais. Bet toks požiūris nėra tai, ko šiandien Lietuvai reikia iš valdžios“, – kalbėjo A. Kubilius.

Opozicinių socialdemokratų vertinimu, Vyriausybės pristatytos pertvarkos orientuotos ne į modernią, o į pigia darbo jėga grįstą ekonomiką, kurioje ryškėja tendencija skatinti atskiras gyventojų grupes, formuojant išrinktųjų kastas. „Vyriausybė ne tik atsisako progresinių mokesčių, kurie mažintų akivaizdžią pajamų nelygybę tarp turtingiausiųjų ir mažai uždirbančių, idėjos, bet ir imasi mokestinių išimčių – mažina „Sodros“ įmokas, įvesdama „lubas“ gaunantiesiems didžiausias pajamas. Logiška kelti klausimą, ar jau tiek visko esame pertekę nepakankamai finansuojamose sveikatos ar socialinės apsaugos srityse, kad lengva ranka atsisakytume milijoninių pajamų į biudžetą?“ – stebėjosi Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos narė Rasa Budbergytė.

Ketinimai geri, bet...

Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka
Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

„Swedbank“ vyresniosios ekonomistės Lauros Galdikienės teigimu, Vyriausybės teikiamos reformos yra pakankamai ambicingos ir gali būti vertinamos teigiamai. Tik svarbu, kad po viešų diskusijų jos nesubliūkštų, kaip nutiko pernai pasiūlytoms korekcijoms. Jei naujovės bus įgyvendintos, jų naudą, anot ekspertės, pajus ne tik mažai uždirbantys asmenys, bet ir vidurinės klasės atstovai. Dėl NPD taikymo išplėtimo kiltų atlyginimai. Taip pat planuojama didinti ir patį NPD.

„Finansų ministerijos skaičiavimai rodo, kad, įgyvendinus naujovę, vidutinį darbo užmokestį gaunančio asmens atlyginimas didėtų 46 eurais per mėnesį, daugiau uždirbančio – 55 eurais“, – „Lietuvos žinioms“ sakė L. Galdikienė. Jos akimis, teigiamai galima vertinti ir žadamas pensijų sistemos permainas. „Atsirastų tam tikro lankstumo, skatinančio žmones rimčiau galvoti apie ateitį ir daugiau kaupti pensijai. Tai teigiamas poslinkis viešųjų finansų tvarumo, taip pat ateities pensijų adekvatumo požiūriu“, – dėstė ekonomistė.

Žygimantas Mauricas: „Kodėl reikia padidinti gyventojų pajamų mokestį iki 21 proc., kai kitoms pajamoms taikomas 15 proc. tarifas?“

Kalbėdama apie Vyriausybės užmojus iš šešėlinės ekonomikos ištraukti 200 mln. eurų, L. Galdikienė atkreipė dėmesį į tai, jog pernai Tarptautinis valiutos fondas (TVF) konstatavo, kad pajamos iš mokesčių ir socialinių įnašų Lietuvoje sudaro apie 30 proc. bendrojo vidaus produkto. Tai 10 proc. mažiau nei ES vidurkis. „TVF skaičiuoja, kad pusė šios sumos tenka šešėlinei ekonomikai ir prastam mokesčių administravimui. Todėl šioje srityje galimybių iš tiesų yra gana daug. Suprantama, kad nebus lengva, nes žemiausiai kabėję vaisiai jau nuraškyti“, – pažymėjo ekonomistė. Vis dėlto, anot jos, Vyriausybės pasiūlytos šešėlinės ekonomikos mažinimo priemonės yra gana inovatyvios ir galėtų duoti gerų vaisių.

„Luminor“ banko vyriausiojo ekonomisto Žygimanto Maurico nuomone, esminių pokyčių dėl siūlomos mokesčių reformos tikėtis neverta. Pasak jo, pagrindinis pokyčių tikslas – sumažinti emigraciją ir darbo užmokesčio Lietuvoje ir Vakarų Europoje skirtumus. Ekonomisto akimis, šis žingsnis vertintinas teigiamai, tačiau jis nepakankamas, kad emigracijos srautas akivaizdžiai sumažėtų.

Ž. Mauricas abejojo dėl Vyriausybės noro padidinti gyventojų pajamų mokesčio tarifą. „Kodėl reikia padidinti gyventojų pajamų mokestį iki 21 proc., kai kitoms pajamoms taikomas 15 proc. tarifas? Galbūt tikslingiau būtų palikti 15 proc. visoms pajamoms, o „Sodros“ įmoką darbuotojams padaryti 25 procentus“, – svarstė ekonomistas.

Vakar Vyriausybės pristatytos reformos – kol kas tik projektas, jį svarstys Seimas. Ar Vyriausybė sulauks palaikymo parlamente? S. Skvernelis tikino, kad valdančiosios Valstiečių ir žaliųjų sąjungos bei Socialdemokratų darbo partijos frakcijos reformoms pritaria. Tačiau ligšiolinis Vyriausybės iniciatyvų svarstymas Seime rodo, kad sėkmės garantijų nėra.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEPrivatumo politika
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"