Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAMULTIMEDIJA
LIETUVA

Mirė operos solistas Virgilijus Noreika

 
2018 03 03 9:41
Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Eidamas 83 metus mirė operos solistas, Lietuvos nacionalinės ir kultūrinės meno premijos laureatas Virgilijus Noreika.

Pranešta, kad atsisveikinimas su V. Noreika vyks LNOBT Didžiojoje salėje.

Kovo 5 d. , pirmadienį, 9–20 val.

Kovo 6 d., antradienį, nuo 9 val.

Karstas išnešamas antradienį 13 val.

Laidotuvės 14 val. Antakalnio kapinėse, Menininkų kalnelyje.

***

Nacionalinė kultūros ir meno premija V. Noreikai buvo suteikta už „aukščiausią vokalinį meistriškumą ir neblėstantį talentą“.

V. Noreika yra dainavęs daugelyje pasaulio teatrų scenose: Maskvos didžiajame teatre (daugiau kaip 50 kartų), Berlyno valstybės operoje, Paryžiaus „Grand Opera“, Buenos Airių „Teatro Colon“, Stokholmo, Sofijos, Belgrado, Budapešto, Bukarešto, Varšuvos, Prahos, Bratislavos, Kijevo, Minsko, Talino, Rygos, Čikagos lietuvių operoje ir kitose scenose, priminė lrt.lt.

Dainininkas sukūrė daugiau kaip 50 vaidmenų. Be vaidmenų lietuvių kompozitorių – Kazimiero Viktoro Banaičio, Giedriaus Kuprevičiaus, Vytauto Klovos, Balio Dvariono, Vytauto Laurušo – operose, atliko pagrindines partijas žymiausių užsienio kompozitorių operose: Don Jose (G. Bizet „Carmen“), Werther (J. Massenet „Werther“), Edgardo, Nemorino (G. Donizetti „Lucia di Lammermoor“, „Meilės eleksyras“), Lensky (P. Tchaikovsky „Eugene Onegin“), Otello, Alfredo, Hercogas (G. Verdi „Otello“, „La Traviata“, „Rigoletto“), Cavaradossi, Johnson, Rodolfo (G. Puccini „Tosca“, „Manon Lescaut“, „La Boheme“), Vladimir (A. Borodin „Kunigaikštis Igoris“), Mozart (N. Rimsky-Korsakov „Mozart and Salieri“) ir kitas.

Virgilijus Noreika atliko ir solinius koncertus, jų yra surengęs daugiau kaip 700.

Prezidentės Dalios Grybauskaitės teigimu, V. Noreika – viena ryškiausių viso šimtmečio kultūros asmenybių, „talentas, kuris brangino kiekvieną klausytoją ir sugebėdavo pasiekti kiekvieną širdį“.

„Su mumis visada išliks nepakartojamas V. Noreikos tenoras, skambėjęs ir Lietuvoje, ir visame pasaulyje – atstovavęs geriausioms operos ir kamerinio vokalo tradicijoms bei aukščiausiai jo kultūrai“, –prezidentės užuojautą citavo BNS.

Anot šalies vadovės, esame dėkingi V. Noreikai už sukurtą vokalo mokyklą ir daugiau nei keturis dešimtmečius, atiduotus pedagogo darbui, už išugdytą plejadą puikių dainininkų, garsinančių Lietuvą.

V. Noreikos nuopelnai valstybei įvertinti Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžiumi, pražymima prezidentės spaudos tarnybos pranešime.

Mirus žymiam operos solistui, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatui, profesoriui V. Noreikai, premjeras Saulius Skvernelis pareiškė nuoširdžią užuojautą šeimai, artimiesiems, visiems, kuriems teko garbė pažinoti šią kilnią asmenybę.

„Tai skaudi netektis visai Lietuvos kultūros bendruomenei. Netekome genialaus dainininko, kuris garsino mūsų valstybę didžiosiose pasaulio scenose. Jo pedagoginio talento dėka, išugdyta daugel puikių muzikų, kurie garbingai tęsia garsaus mokytojo tradicijas. Šviesus Virgilijaus Noreikos atminimas amžiams išliks Lietuvos žmonių širdyse ir visoje mūsų kultūros istorijoje“,– pabrėžė premjeras.

Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis Seimo ir savo vardu pareiškė nuoširdžią užuojautą operos solisto Virgilijaus Noreikos artimiesiems. Netekties valandą parlamento vadovas linkėjo stiprybės.

Kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson išreiškia gilią užuojautą dėl vienos iškiliausių Lietuvos kultūros ir operos asmenybių V. Noreikos.

„Nepakartojamas Maestro talentas ugdė nacionalinę operą ir ištisas jos gerbėjų kartas. Liūdna ir skaudu netekti nepaprasto žmogaus, mokytojo, kuris ne vienam savo mokiniui padėjo atrasti kelią į garsiausias pasaulio scenas“, – sako ministrė L. Ruokytė-Jonsson. – „Nuoširdžiai užjaučiu šeimą, artimuosius, kolegas ir visą kultūros bendruomenę“.

Mūsų atmintyje ilgai išliks šio nepaprasto talento asmenybė.

***

Ankstyvą kovo 3-iosios rytą netekome Virgilijaus Noreikos – legendinio lietuvių operos solisto, kurio meninės, kūrybinės ir pedagoginės veiklos pervertinti neįmanoma, rašoma Lietuvos operos ir baleto teatro (LNOBT) nekrologe. Tai, ką šis žmogus sukūrė Lietuvos operos scenoje – tebežavi ir stulbina mus, net ir pasaulinio operos meno kontekste.

Iš „Traviatos“ spektaklio, kuriame V.Noreika dainavo Alfredą. / LNOBT archyvo nuotrauka
Iš „Traviatos“ spektaklio, kuriame V.Noreika dainavo Alfredą. / LNOBT archyvo nuotrauka

Jo balsu, kurio tembras tenorams tapo tarsi etaloniniu, gėrėjomės 60 metų – nuo 1957 pavasario, kai būdamas Lietuvos valstybinės konservatorijos IV kurso Kipro Petrausko dainavimo klasės studentas, Lenskio vaidmeniu jis debiutavo studentų spektaklyje Operos ir baleto teatro scenoje. Tų pačių metų rudenį V. Noreika tapo Lietuvos operos solistu.

1965–1966 m. V. Noreika tobulinosi Milano Teatro alla Scala pas garsųjį vokalo pedagogą Giannaro Barra. Ten parengė 6 partijas, vieną jų – Pinkertoną – dainavo toje garsiojoje scenoje, dalyvavo koncertuose. V. Noreika buvo pirmasis lietuvių artistas, dainavęs La Scaloje, po prieškario laikais dainavusių Kipro Petrausko ir Veronikos Podėnaitės.

Teatre V. Noreika sukūrė beveik 50 vaidmenų. Kartu su minėtais Lenskiu ir Pinkertonu, tai vaidmenys lietuvių operose, W. A. Mozarto Ferandas, G. Rossini Almaviva, J. Offenbacho Hofmanas, Ch. Gounod Romeo ir Faustas, J. Massenet De Grijė ir Verteris, G. Donizetti Nemorinas ir Edgardas, G. Puccini Rudolfas, Kavaradosis ir Džonsonas, G. Bizet Don Chosė, S. Prokofjevo operos „Meilė trims apelsinams“ Princas ir kt. Solisto kūrybos kelią nuo lyrinio prie dramatinio bei herojinio pobūdžio partijų atspindi vaidmenys G. Verdi operose, pradedant lyriškuoju „Traviatos“ Alfredu, baigiant dramatiškuoju Otelu.

1975 m. jam buvo suteiktas aukščiausias tuo metu įmanomas valstybinis garbės vardas – TSRS liaudies artista vardas.

V. Noreika dainavo daugiau kaip 1000 spektaklių Lietuvoje bei daugelyje svečių šalių teatrų. Tai beveik visi Bulgarijos, Rumunijos ir buvusios Jugoslavijos teatrai, visos trys Prahos, abi Budapešto scenos, Bratislavos, Varšuvos ir Lodzės, Hamburgo ir Vysbadeno operos teatrai, Buenos Airių Colon teatras ir kt. Dainuota visuose Baltijos valstybių, Rusijos, Ukrainos, Baltarusijos operos teatruose. V. Noreika dainavo Maskvos didžiajame teatre (joje parengė 8 vaidmenis), Berlyno valstybinėje operoje, kur buvo nuolat kviečiamas dainuoti G. Verdi bei G. Puccini operų pastatymuose. Kartu su Maskvos didžiuoju teatru solistas dalyvavo viešnagėse Paryžiuje, Milane, Prahoje, Brno. Dainuota su tokiomis žvaigždėmis kaip Birgit Nillson, Virginia Zeani, Anna Tomowa-Sintow, Galina Višnevskaja, Theo Adam, Jelena Obrazcova, Jevgenijus Nesterenko ir kt.

Pirmąjį solinį koncertą padainavęs 1959 metais, V. Noreika per karjerą jų surengė daugiau per 800. Paskutinįjį Maestro dainavo 2017 m. Visur, kur skambėjo Virgilijaus Noreikos balsas, žiūrovai nelikdavo jam abejingi.

Iš savo mokytojų Vilniuje, Milane, Maskvoje, Berlyne perėmęs puikią dainavimo mokyklą, V. Noreika tapo tvirta mūsų operos istorijos ir dabarties sąryšio grandimi. Nuo 1976 m. jis mokė operinio dainavimo Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, buvo jos profesorius. Tarp jo mokinių – garsiausiose pasaulio scenose dainuojantys Edgaras Montvidas, Vaidas Vyšniauskas (Kristian Benedikt), Laimonas Pautienius, Merūnas Vitulskis, Eugenijus Chrebtovas ir kiti.

Ne vien mes dėkingi už puikią dainavimo mokyklą – V. Noreika profesoriavo Venesuelos sostinės Karakaso Lotynų Amerikos dainavimo akademijoje, dirbo Estijos nacionalinio operos ir baleto teatro „Estonia“ solistų dainavimo meistriškumo pedagogu, vadovavo Estijos muzikos akademijos Dainavimo katedrai. V. Noreika vadovavo ir 2003 m. įsteigtai LNOBT Operos studijai, veikusiai iki 2008 m.

Nuo 1975 iki 1991 m. V. Noreika vadovavo Lietuvos operos ir baleto teatrui. Jis –ilgiausiai šiam teatrui vadovavęs direktorius.

Pelnęs galybę įvairių apdovanojimų, LR Vyriausybės meno premijos, Lietuvos Nacionalinės kultūros pažangos ir Nacionalinės kultūros ir meno premijų laureatas V. Noreika buvo apdovanotas Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžiumi, ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Didžiuoju kryžiumi, Estijos Baltosios žvaigždės II-ojo laipsnio ordinu, Švedijos karališkuoju Šiaurės žvaigždės I-ojo laipsnio ordinu. V. Noreikai suteikti JAV Baltimorės miesto ir Merilendo valstijos garbės piliečio vardai. 2013 m. jam buvo suteiktas pirmojo LNOBT solisto emerito vardas – teatro dėkingumo ir pagarbos ženklas šiam didžiam Žmogui ir Artistui.

Dar ilgai jo balsas skambės mums iš įrašų, skausmingai primenantis Žmogų, be kurio Lietuvos opera būtų buvusi gerokai skurdesnė. Belieka dėkoti likimui už visas suteiktas progas bendrauti, mokytis, girdėti šio dainininko balsą, pajusti jo kūrybos gelmę.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEKarjera
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOS
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"