Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAMULTIMEDIJA
LIETUVA

Ministrė išlydėta be ašarų

 
2018 03 07 6:00
Milda Vainiutė: "Ministerijai reikia stipresnio žmogaus, galinčio ryžtingiau imtis pokyčių." /
Milda Vainiutė: "Ministerijai reikia stipresnio žmogaus, galinčio ryžtingiau imtis pokyčių." / Alinos Ožič nuotrauka

Kiek daugiau nei metus dirbančią Sauliaus Skvernelio vadovaujamą Vyriausybę paliko antras ministras. Iš posto vakar pasitraukė teisingumo ministrė Milda Vainiutė. Laikinai vadovauti Teisingumo ministerijai bus siūloma vidaus reikalų ministrui Eimučiui Misiūnui.

Galimybę atsistatydinti Teisingumo ministerijos vadovė turėjo dar pernai rugsėjį, kai ją į šį postą delegavusi Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) nutraukė koalicijos sutartį su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS). Tuomet suskilusios LSDP nurodymui saviems ministrams trauktis pakluso vienintelis Ūkio ministerijos vadovas Mindaugas Sinkevičius. M. Vainiutė ir užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius postų neatsisakė.

Atsistatydinti M. Vainiutę privertė praėjusią savaitę viešai išreikštos abejonės dėl Teisingumo ministerijos vadovų veiklos skaidrumo. Komentuodama situaciją, kritiškų vertinimų ministrės atžvilgiu negailėjo prezidentė Dalia Grybauskaitė. 55-erių M. Vainiutė ketina grįžti prie dėstytojos darbo. Prieš tapdama Vyriausybės nare ji buvo Mykolo Romerio universiteto Teisės fakulteto profesorė.

Milda Vainiutė: „Ministerijai reikia stipresnio žmogaus, galinčio ryžtingiau imtis pokyčių.“

Valdantieji jau sukruto ieškoti naujo Teisingumo ministerijos vairininko. Premjeras žadėjo dėl kandidato tartis su koalicijos partnere Lietuvos socialdemokratų darbo (LSDD) frakcija. Ši pranešė į ministrus siūlysianti savo atstovą. Ekspertų nuomone, rasti naują ministrą nebus lengva.

Pasitraukė pati

Premjeras vakar sakė neraginęs M. Vainiutės atsistatydinti, esą ji pati priėmė tokį sprendimą, atsižvelgdama į susiklosčiusią situaciją. Priekaištų ministrei „dėl jos sąžiningumo, padorumo, darbštumo“ S. Skvernelis teigė neturintis. Jis pabrėžė, kad nėra „jokių duomenų apie ministrės sąsajas su galimomis korupcinėmis apraiškomis Kalėjimų departamento ar ministerijos veikloje“.

„Vertinu jos darbą ir progresyvius žingsnius pertvarkant Kalėjimų departamentą, kitas ministerijai pavaldžias įstaigas, taip pat kokybiškai rengiant svarbius teisės aktus“, – kalbėjo jis. Vyriausybės vadovas padėkojo M. Vainiutei už darbą ir „pradėtas esmines reformas, kurių ilgus metus iki tol niekas neragino ir nemėgino įgyvendinti“.

M. Vainiutė tikino, jog trauktis apsisprendė manydama, kad ministerijai reikia stipresnio žmogaus, galinčio ryžtingiau imtis pokyčių. „Dariau tiek, kiek galėjau“, – po vakar rytą vykusio susitikimo su premjeru sakė ji. M. Vainiutė atmetė kaltinimus, esą taikstėsi su netvarka ministerijoje. „Noriu nuo visų kaltinimų atsiriboti, ir premjeras patvirtins – tikrai neturiu jokių sąsajų su nusikalstamo pasaulio ar kažkokiais kitais dalykais“, – pažymėjo ji. Teisininkė neslėpė, kad jos darbą apsunkino tai, jog politinę komandą rinkosi ne pati. Be to, skilus LSDP, pasikeitė dalis ministerijos vadovybės. M. Vainiutė sakė apie tolesnę veiklą politikoje kol kas negalvojanti.

Ieškos ryžtingo

S. Skvernelis vakar žadėjo pretendento į teisingumo ministrus kandidatūrą suderinti tiek su LVŽS, tiek su LSDD frakcijos nariais. Nors pagal buvusią koalicinę sutartį Teisingumo ministerijos vadovo postas, anot jo, formaliai priklausė socialdemokratams, tačiau LSDP suskilus, šio formalumo nebeliko, nes dabartinį susitarimą pasirašė frakcijos, o ne partijos.

Vis dėlto, anot S. Skvernelio, yra tam tikri žodiniai susitarimai, kuriuose numatytos atsakomybės sritys. Naujajai Teisingumo ministerijos vadovybei premjeras teigė kelsiantis dar didesnius reikalavimus ir užduotis. „Kova su korupcija, protekcionizmu, nepotizmu ir kitomis negerovėmis, kurios itin gajos teisingumo srityje, buvo ir liks šios Vyriausybės prioritetas. Joks ministrų pasikeitimas to nesustabdys, priešingai – tik suteiks naują stiprų impulsą“, – sakė S. Skvernelis. Jo akimis, kaip kandidato į ministrus reikėtų ieškoti „profesionalaus ir ryžtingo žmogaus, galinčio atsivesti tokią komandą“. Premjero nuomone, tai galėtų būti ir politikas. Kol vyks paieškos, teisingumo ministro pareigas laikinai bus siūloma eiti Vidaus reikalų ministerijos vadovui E. Misiūnui.

Turi kandidatų

LSDD frakcija pranešė ketvirtadienį planuojanti surengti posėdį, kuriame bus aptarti kandidatai į teisingumo ministrus. Pasak frakcijos seniūno Andriaus Palionio, dėl tokios galimybės sutarta su S. Skverneliu. A. Palionis tikino, kad frakcija „turi keletą rimtų ir kompetentingų žmonių, kurie galėtų sėkmingai užtikrinti sklandų Teisingumo ministerijos darbą ir įgyvendinti bausmių vykdymo sistemos pertvarką“.

Seimo vicepirmininko, kuriamos LSDD partijos iniciatyvinės grupės lyderio Gedimino Kirkilo teigimu, kalbėti apie konkrečių kandidatų pavardes, kol jos neaptartos su koalicijos partneriais ir Vyriausybės vadovu, nėra prasmės. „Labai svarbu, kad naujas ministras tęstų kalėjimų sistemos pertvarką, būtų veržlus ir nebijotų imtis atsakomybės. Mes turime kompetentingų teisininkų ir patyrusių vadovų, kurie puikiai susitvarkytų su jiems patikėta užduotimi“, – sakė jis.

Praėjusią kadenciją teisingumo ministru dirbo dabartinis LSDD frakcijos narys Juozas Bernatonis.

M. Vainiutės sprendimu trauktis iš posto socialiniuose tinkluose pasidžiaugė LSDP pirmininkas Gintautas Paluckas. Jis prisipažino nematąs „jokių megareformų, už kurias ministrei dėkojo premjeras“. „Buvo akivaizdu, jog ministrė yra ne savo rogėse, o politinės patirties stoka leido ministerijos koridoriuose šeimininkauti visiems, išskyrus pačią ministrę“, – pareiškė socialdemokratų lyderis.

Ministrė be veido

Mykolo Romerio universiteto dėstytojos Rimos Urbonaitės teigimu, didžiajai visuomenės daliai M. Vainiutė taip ir liko „visiškai nepažįstamu veidu“.

„Daugeliui būtų sunku įvardyti, kas ji buvo. O dar sudėtingiau būtų pasakyti, ką ji nuveikė. Profesionalių teisininkų turime be galo daug. Tačiau Teisingumo ministerijoje geras teisinis pasirengimas – toli gražu ne viskas. Ši ministerija kuruoja pačias įvairiausias sritis, todėl čia reikalingas ne tik teisinis išsilavinimas, bet ir gebėjimas valdyti situaciją, priimti sprendimus, vadybinis pasirengimas“, – „Lietuvos žinioms“ sakė politologė.

Kartu ministrui būtinas aiškus supratimas, ko jis nori pasiekti, savo galių ir funkcijų suvokimas. „Jei vizijos nėra, tikėtis rezultatų neįmanoma“, – pabrėžė R. Urbonaitė. Jos akimis, M. Vainiutės profesionalumo lygis taip ir liko paslaptis. Kaip ir kitų ministrų, į Vyriausybę deleguotų vadovaujantis profesionalumo kriterijais. „Neįmanoma suprasti, kokie konkretūs veiksniai apibrėžia jų profesionalumą dirbti būtent vienos ar kitos ministerijos vadovu. Šis atvejis ir buvo vienas tų, kai nesupratome, kodėl asmuo buvo pasirinktas, kokie jam buvo keliami uždaviniai, kokią viziją jis pats turėjo“, – sakė R. Urbonaitė.

Ji mano, kad naujo teisingumo ministro paieškos lengvos nebus. Tai liudija ir M. Vainiutės skyrimas 2016-ųjų gruodį, kai ji buvo pasirinkta lyg paskutinis šiaudas. „Kyla klausimas, nejaugi šis postas toks nepatrauklus, devalvuotas, kad žmonės, kurie galėtų padaryti tam tikrą proveržį, vengia jį užimti. Kokia turi būti ydinga sistema, kad niekas nenori priimti iššūkio tą sistemą keisti ir valdyti“, – svarstė politologė. Ji neatmetė galimybės, kad kandidatu vėl taps „mažiausia iš visų blogybių“.

Pažiro priekaištai

Šurmulys dėl padėties Teisingumo ministerijoje kilo ministerijos darbuotojai Rasai Kazėnienei prabilus, kad viceministras Raimondas Bakšys darė spaudimą vykdant kalėjimų sistemos auditą. Apie tokius savo komandos nario veiksmus M. Vainiutė tikino nežinojusi. Prezidentė tuomet pareiškė, kad ministerijos vadovės ir viceministro kompetencija kelia abejonių. „Akivaizdu, kad ministrė nekontroliuoja padėties ministerijoje ir negeba sklandžiai organizuoti darbo“, – teigė šalies vadovė. R. Bakšys pirmadienį atsistatydino.

M. Vainiutė ne kartą buvo kritikuojama Seimo opozicinių frakcijų dėl stringančių ministerijai pavaldžių įstaigų vadovų atrankų. Niekaip nesisekant užtikrinti Teisingumo ministerijai pavaldaus Registrų centro pertvarkos, nuspręsta jį perduoti Susisiekimo ministerijos žinion. Registrų centras buvo kritikuojamas dėl neskaidrių viešųjų pirkimų, tarp jų – diegiant ir plėtojant e. sveikatos sistemą. Pernai gruodį M. Vainiutė Seime pateko į nemalonią situaciją, atskleidusią jos istorinių žinių spragas. Parlamentaro Arvydo Anušausko paklausta, ar žino apie 1988 metais vykusį „bananų balių“, politikė prisipažino, kad ši sąvoka jai nežinoma. Kad Teisingumo ministerijos vadovė nežino tokių dalykų, Seimo nariams sukėlė nuostabą.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEPrivatumo politika
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"