Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAMULTIMEDIJA
LIETUVA

Ministras portfelio pats nepaleidžia

 
2018 04 25 7:40
Bronius Markauskas / 
Bronius Markauskas /  Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Premjeras Saulius Skvernelis šiandien turėtų pranešti savo sprendimą dėl žemės ūkio ministro Broniaus Markausko tolesnės karjeros Vyriausybėje. Jei svetimoje žemėje ūkininkavęs ministras kėdę išsaugos, Seimo opozicija grasina teikti interpeliaciją.

Nuo Velykų nesibaigianti B. Markausko ūkininkavimo drama, supriešinusi prezidentę ir premjerą, pagaliau gali pasiekti finalą. Vakar Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) pateikė išvadas dėl ministro, o šiandien savo vertinimus žada paskelbti premjeras. Vakar jis užsiminė, kad labai svarbu, jog FNTT nerado pagrindo pradėti ikiteisminio tyrimo. Dėl to nudžiugęs ministras vėl pakartojo nematąs priežasčių trauktis savo noru.

Seimo opozicijos frakcijos vakar baigė derinti interpeliacijos Broniui Markauskui tekstą ir šiandien ketina pradėti rinkti ją palaikančių parašus. Pritariančiųjų tokiai idėjai yra net Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijoje.

Valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) deleguoto B. Markausko kėdė sudrebėjo, kai žiniasklaida išsiaiškino, kad jo šeima ūkininkaudama Klaipėdos rajone maždaug penkerius metus naudojosi sklypais be jų šeimininkų leidimo, o Nacionalinė mokėjimo agentūra ministro artimiesiems mokėjo ES išmokas už žemę, kurią šie dirbo neturėdami nuomos sutarčių. Maža to, Žemės ūkio ministerija už 6 mln. eurų – gerokai brangiau nei rinkos kaina – keleriems metams pirko viešinimo paslaugų.

Reikalauja politinės atsakomybės

FNTT, atsakydama į opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narių paklausimą, vakar nurodė, kad ministro motinos ūkininkės Sofijos Markauskienės ar jos įgalioto atstovo B. Markausko veikloje nėra nustatyta nusikalstamos veikos požymių. Tačiau atkreipė dėmesį, jog, siekiant gauti Europos Sąjungos išmokas, galėjo būti neteisingai deklaruoti pasėliai. FNTT taip pat nustatė, kad S. Markauskienė turėjo tik žodinį žemės savininkų sutikimą naudotis jų nuosavybę, o rašytinių sutarčių nėra.

TS-LKD lyderio ir frakcijos seniūno Gabrieliaus Landsbergio žodžiais, FNTT nepaneigė, jog B. Markausko šeima kelerius metus naudojosi svetima žeme be jokių tai įteisinančių dokumentų, o už žemės dirbimą ėmė ES išmokas. „Nors B. Markausko atveju teisės aktai nenumato baudžiamosios atsakomybės, tai neatleidžia jo šeimos nuo administracinės, o paties ministro – nuo politinės atsakomybės“, – įsitikinęs konservatorius. TS-LKD frakcijos nario Andriaus Kubiliaus nuomone, FNTT išvada tik patvirtino, kad visa tai, ką iškėlė spauda dėl galbūt neteisėto žemės deklaravimo ir Markauskų ūkio gautų ES išmokų, buvo tiesa, ir ministras pažeidė galiojančias žemės ūkio žemės deklaravimo taisykles. „Tokia jo laikysena visiškai nepriimtina ir verta parlamento nepasitikėjimo. FNTT tyrimas dar labiau skatina įgyvendinti interpeliacijos iniciatyvą. Pats ministras, o juolab – premjeras, galėtų išvaduoti Seimą nuo tokios procedūros“, – siūlė išeitį A. Kubilius.

Nusižengimas nereikšmingas

Vakar B. Markauskas prisipažino padaręs pažeidimą, tačiau vertino jį kaip mažareikšmį. „Manau, tai tikrai nėra priežastis trauktis iš ministro pareigų“, – sakė jis. Ministras aiškino, kad jo motinos ūkis, deklaruodamas pasėlius, įvykdė du iš trijų privalomų reikalavimų. Už vieno nevykdymą bus taikomos sankcijos.

Pasak B. Markausko, pastarosiomis dienomis Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) nustatė, jog apie 50 tūkst. Lietuvos ūkininkų susiduria su tokia pat problema kaip jis – deklaruoja plotus, dėl kurių panaudos sudarytos žodinės sutartys, arba tos žemės savininkai patys yra įregistravę savo valdą. „Jau šiais metais reikalausime, kad ne daugiau kaip 30 proc. deklaruojamos žemės galėtų būti ne ūkio valdoje. Kitąmet reikalausime artėti ir prie 100 procentų“, – kalbėjo ministras. Nors Civilinis kodeksas, anot jo, leidžia turėti žodines sutartis, matyti, jog tai gana rizikinga. Kadangi tyrimą dėl ministro motinos ūkio atlieka ŽŪM pavaldi Nacionalinė mokėjimo agentūra, B. Markauskas tikino pateikęs premjerui prašymą nušalinti nuo jos veiklos kuravimo.

LVŽS lyderio Ramūno Karbauskio įsitikinimu, FNTT išvada parodė, kad dėl ministro ūkininkavo buvo išpūstas burbulas. Jis tvirtino nemanąs, jog B. Markauskas turėtų atsistatydinti. „Asmeniškai ministrui niekas jokių pretenzijų nereiškia“, – pridūrė R. Karbauskis. Jo požiūriu, tie, kurie tą burbulą pūtė, norėjo nukreipti dėmesį nuo problemų, susijusių su konservatorių ir kitų opozicijoje dirbančių partijų korupcinių ryšių su „MG Baltic“. „Tai teigiu, teigiau ir teigsiu toliau“, – tikino R. Karbauskis.

Skandalo įkarštyje pradėjo byrėti ministro komanda. Vakar ŽŪM paliko vyresnioji patarėja Kristina Dimšienė, praėjusią savaitę atsistatydino B. Markausko patarėjas Dalius Žilinskas, dar anksčiau – jo atstovas spaudai Remigijus Bielinskas.

Atsirado gynėjų

Ginti B. Markausko vakar puolė kai kurių žemdirbių organizacijų lyderiai. Jie sakė nenorintys, kad ministras būtų atleistas ar pasitrauktų savo noru. Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas tvirtino, jog B. Markauskas nieko bloga nepadarė suardamas svetimus laukus be jų savininkų leidimo, nes tokia praktika paplitusi visoje Lietuvoje. Pasak jo, Lietuvoje nėra aiškaus elgesio su žemės ūkio paskirties žeme aprašo, todėl nežinoma, ką daryti, kai sklypai – visiškai apleisti.

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos vadovas Jonas Sviderskis įsitikinęs, kad B. Markauskas turėjo visus susitarimus su gretimų žemės plotų savininkais. Lietuvos pieno gamintojų asociacijos pirmininkas Jonas Vilionis aiškino, esą ministro pasitraukimas sugriautų jo įdirbį siekiant ES tiesioginių išmokų suvienodinimo po 2020 metų. Prieš prezidentės spaudimą B. Markauskui trauktis vakar prie prezidentūros protestavo keturi ūkininkai.

Prezidentė buvo griežta

Dalia Grybauskaitė situaciją dėl B. Markausko ūkininkavimo įvertino griežtai. Šalies vadovės teigimu, ministro reputacija kenktų Lietuvos įvaizdžiui Europos Sąjungos derybose dėl žemės ūkio finansavimo po 2020 metų. „Neįsivaizduoju, kaip toks žmogus galės atrodyti ar apsimesti, kad yra skaidrus, moralus ir politiškai atsakingas. Jeigu Vyriausybės vadovas ir valdančioji dauguma mano, jog šis ministras jiems tinkamas, labai apgailestauju, kad turime tokią valdančiąją daugumą“, – pažymėjo prezidentė.

Už tai, kad praėjusią savaitę nepriėmė sprendimo dėl B. Markausko, nors buvo žadėjęs, D. Grybauskaitė išvadino premjerą S. Skvernelį priklausomu, nesavarankišku ir neprincipingu. Vyriausybės vadovas, kuris, prieš nulemdamas ministro ateitį, nutarė palaukti teisėsaugos žodžio, atkirto sprendimo nepakeisiąs ir priminė, kad demokratinėje valstybėje asmens pažeidimus nustato ne prezidentė, o teisinės institucijos. LVŽS frakcija gina B. Markauską nuo pat skandalo pradžios.

Rengiama interpeliacija

Seimo opozicijos frakcijos vakar baigė derinti interpeliacijos B. Markauskui tekstą ir šiandien ketina pradėti rinkti ją palaikančius parašus. Pritariančiųjų tokiai idėjai yra ir LVŽS frakcijoje. Pagal Seimo statutą, interpeliaciją ministrui pirmininkui ar ministrui gali pateikti ne mažiau kaip penktadalis Seimo narių ir pareikalauti paaiškinti jų priimtų sprendimų motyvus. Per vieną sesiją pakartotinai teikti interpeliacijos tam pačiam Vyriausybės nariui nevalia. Interpeliacijos sulaukęs Vyriausybės narys privalo ne vėliau kaip per 2 savaites perduoti Seimo pirmininkui raštišką atsakymą. Su juo supažindinami ir parlamentarai. Seimas, gavęs atsakymą į interpeliaciją, turi jį apsvarstyti savo posėdyje ne vėliau kaip per 5 darbo dienas. Kad ministras netektų posto, už tai turi balsuoti daugiau kaip pusė Seimo narių – 71.

Iš šios Vyriausybės narių interpeliacijos „baisumus“ kol kas teko patirti vieninteliam sveikatos apsaugos ministrui Aurelijui Verygai.

Politinės kultūros stoka

Vytauto Didžiojo universiteto profesoriaus Lauro Bielinio žodžiais, užsitęsusi žemės ūkio ministro ūkininkavimo istorija atskleidžia valdančiųjų politinės kultūros stoką – į politiką atėję nauji žmonės visiškai nesupranta, kad moraliniai, teisiniai principai jiems taikomi daug griežčiau, ir labai svarbu jų laikytis, kitaip galima nukentėti. Be to, valdantieji, gindami ministrą ir priešindamiesi viešajai nuomonei, taip stengiasi išlaikyti savo pozicijas. „Jie mąsto: jei pasiduodi dėl mažmožių, vadinasi, pralaimi visur. Tai autoritarinio mąstymo logika“, – pažymėjo politologas.

Mykolo Romerio universiteto docentas Virgis Valentinavičius mato, kad S. Skvernelis labai aiškiai apsisprendė „ginti ministrą iš paskutiniųjų ir sumokėti už tai bet kokią kainą“. Jo akimis, yra kelios priežastys, kodėl premjeras taip elgiasi. Viena – prezidento rinkimams besirengiantis S. Skvernelis nenori pyktis su „valstiečiais“ ir jų lyderiu Ramūnu Karbauskiu, nes reikės bendražygių paramos.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEKarjera
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOS
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"