Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAMULTIMEDIJA
LIETUVA

Ministras perpildė kantrybės taurę

 
2018 06 05 6:00
Interpeliacijoje reikalaujama, kad aplinkos ministras Kęstutis Navickas Seime atsakytų į keliolika rimtų klausimų.
Interpeliacijoje reikalaujama, kad aplinkos ministras Kęstutis Navickas Seime atsakytų į keliolika rimtų klausimų. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Seime daugiausia opozicijos atstovų balsais reiškiamas nepasitikėjimas aplinkos ministru Kęstučiu Navicku. Nors „valstiečių“ deleguotam Vyriausybės nariui keliami rimti klausimai, tiek valdantieji, tiek politologai įsitikinę, kad interpeliacija jo iš posto neišvers.

K. Navickas – antras šios Vyriausybės ministras, kuriam pareikšta interpeliacija. Praėjusių metų pabaigoje nepasitikėjimo procedūrą Seime „ištvėrė“ sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.

Interpeliaciją K. Navickui inicijavo Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcija. Tačiau prie nepasitikėjimo procedūros prisidėjo ir kitų politinių jėgų – konservatorių, Liberalų sąjūdžio – atstovai, taip pat Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narys Naglis Puteikis.

Domina buvusi darbovietė

Interpeliacijoje reikalaujama, kad ministras K. Navickas Seime atsakytų į keliolika klausimų dėl galimo buvusios savo darbovietės esą privilegijuoto finansavimo, „nesugebėjimo spręsti atliekų ir pakuočių tvarkymo, vadybos ir kompetencijos stygiaus, neišspręstų laukinės gyvūnijos ir daromos žalos gamtai problemų, nepasirengimo miškų reformai ir negebėjimo jos įgyvendinti“. „Mes, vertindami K. Navicko nekompetenciją tvarkytis aplinkos apsaugos sistemoje, teigiame, jog ministras turėtų būti atstatydintas“, – pareiškė LSDP frakcijos seniūnas Juozas Olekas.

K. Navickui užduodami keturi klausimai apie jo ryšį su viešąja įstaiga „Baltijos aplinkos forumas“. Ministras klausiamas, kodėl iki šiol nepateikė pagrįstų ir argumentuotų atsakymų dėl minėtos organizacijos dalyvavimo įvairiuose Aplinkos ministerijos projektuose ir konkursuose. Jis prašomas nurodyti, kuriuose ministerijos projektuose ar konkursuose pastaraisiais metais dalyvavo „Baltijos aplinkos forumas“, kurio dalininku K. Navickas buvo iki 2017 metų sausio 16 dienos, t. y. jau dirbdamas ministru, ir kokie minėtų konkursų rezultatai. „Nurodykite, koks „Baltijos aplinkos forumo“ santykis su vykdomu projektu „Meldinės nendrinukės apsauga formuojant jai tinkamų kertinių buveinių tinklą Lietuvoje“, kuriam, kaip skelbta, bus skirta per 4 mln. eurų (apie 730 tūkst. eurų – iš Lietuvos biudžeto). Įvardyta, kad pagal projektą numatyta 600 tūkst. eurų skirti biomasės perdirbimo cechui įrengti, o 250 tūkst. eurų – žemei pirkti ir kompensacinėms priemonėms. Ar šie pirkimai, jūsų nuomone, pateisinti? Jei taip, kodėl jų reikia? Iš kelių organizacijų rinktasi?“ – tai klausimai, į kuriuos K. Navicko prašoma atsakyti.

Jis kritikuojamas dėl negebėjimo spręsti atliekų ir pakuočių tvarkymo problemų. Ministro teiraujamasi, kokių veiksmų ėmėsi, kad atliekų sektoriuje būtų užtikrinta reali kontrolė, kiek milijonų eurų valstybės biudžetas prarado dėl to, jog šios problemos nebuvo sprendžiamos, kokie teisės aktai ar jų pakeitimai, leidžiantys užtikrinti, kad ateityje sąžiningi verslininkai neturėtų du kartus mokėti už tų pačių atliekų tvarkymą, yra parengti, ir panašiai.

Klausimai dėl urėdijų reformos

„Būsimasis ministras pirmininkas Saulius Skvernelis prieš rinkimus skelbė, kad „Lietuvos energijos“ Vilniuje planuojama statyti atliekų deginimo jėgainė yra netinkama. Jūs taip pat buvote kritiškas. Po rinkimų, jau 2017 metais, Vyriausybė šį projektą dar kartą pripažino valstybei svarbiu ekonominiu projektu, o jūs, būdamas aplinkos ministru ir remdamasis tokiu Vyriausybės sprendimu, nutarėte šio projekto finansavimui skirti didelę sumą Europos Sąjungos (ES) lėšų. Šių metų gegužės mėnesį S. Skvernelis viešai paskelbė, kad projektas yra „neskaidrus, korupcinis“, „nuodijantis žmones“ ir netinkamas. Dėl tokių premjero pareiškimų kyla grėsmė, kad Lietuva praras daug lėšų. Kas, jūsų manymu, turi prisiimti atsakomybę už šią situaciją, kuri Lietuvai gresia rizika patirti didelių nuostolių, – ar jūs, kaip aplinkos ministras, šiam projektui skyręs daug lėšų, ar premjeras?“ – tai dar vienas K. Navickui užduodamų klausimų.

Ministrui žeriama kritika ir dėl neetatinių aplinkosaugininkų instituto, kuris esą tapo neveikiantis. Teigiama, jog gyvąją gamtą šiuo metu saugo vos 60 inspektorių, o tai reiškia, kad jokios realios apsaugos nėra. Ministrui prikišama, jog Lietuvos geologijos tarnyba, Aplinkos apsaugos departamentas, Aplinkos apsaugos agentūra jau kurį laiką neturi nuolatinių vadovų. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybų inspekcijos viršininko konkursas irgi paskelbtas tik praėjus metams, kai buvo atleista ankstesnė vadovė. Norima, kad K. Navickas atsakytų, ar tokia bevaldystė netrukdo įgyvendinti Vyriausybės programos ir strateginių tikslų?

Ministrui užduodamas klausimas, kodėl į Jungtinių Tautų Ekonomikos komisijos Konvencijos dėl poveikio aplinkai vertinimo tarpvalstybiniame kontekste (ESPOO konvencija) susitikimą, surengtą prieš metus Minske, Aplinkos ministerijos atstovai vyko turėdami silpną poziciją dėl Astravo atominės elektrinės. Be kita ko, teiraujamasi ir dėl miestuose bei miesteliuose vis dažnesnio savavaliavimo kertant sveikus medžius. Daugiausia klausimų K. Navickas sulaukė dėl esą negebėjimo efektyviai įgyvendinti miškų valdymo sistemos pertvarką.

Pokyčių nesustabdys

K. Navickas ironizavo, kad, pažvelgus į ankstesnių ministrų darbus, jam susidaro įspūdis, jog neveiklumas yra geriausias būdas išvengti interpeliacijos. Jis tvirtino turintis nuvilti Seimo opoziciją – prasidėjusių pokyčių nesustabdysi, net jei nepasitikėjimo procedūra ir pavyktų.

„Esu kaltinamas savo buvusios darbovietės protegavimu. Pabrėžiu, kad „Baltijos aplinkos forumas“, kaip ir kitos ES šalių nevyriausybinės organizacijos, lygiomis sąlygomis konkuruoja dėl Europos Komisijos (EK) LIFE programos projektų. Aplinkos ministerija neturi jokios įtakos ir svertų EK sprendimams paveikti. Valstybinių miškų ūkio valdymo pertvarka – vienas svarbiausių 17-osios Vyriausybės darbų, – kalbėjo K. Navickas. – Atliekų sektoriaus kontrolė: kol kas išsijuosę taisome 10 metų neveiklumo spragas. Miestų želdynų ir medžių apsauga: teisinės prielaidos savivaldybėms „tvarkytis“ su želdiniais savo nuožiūra buvo sukurtos Lietuvos nepriklausomybės pradžioje. Šių metų gegužės 31 dieną Aplinkos ministerijos teikimu Vyriausybė pritarė griežtesniems želdinių tvarkymo kriterijams. Be to, rudens sesijai rengiamos Želdinių įstatymo pataisos.“

Neperspektyvus reikalas

Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Mindaugas Jurkynas sako, kad interpeliacija K. Navickui – neperspektyvus reikalas. Pirmiausia, opozicija neturi tiek parlamentarų balsų, kad išverstų ministrą iš posto. Antra, šiandien, kai visų akys nukrypusios į Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vykdyto parlamentinio tyrimo išvadas dėl verslo ir interesų grupių įtakos politiniams procesams bei sprendimų priėmėjams, ši problema nėra pirmaeilė.

Dabartinė Vyriausybė, anot M. Jurkyno, stabili, nes jai nėra alternatyvų. Valdančiąją koaliciją sudaro „valstiečiai“ ir Seimo Lietuvos socialdemokratų darbo frakcija. Ją dažnai paremia parlamentinė Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija. „Alternatyvios daugumos nėra, tad de jure turime mažumos, o de facto – daugumos Vyriausybę“, – aiškino politologas.

Interpeliacijos procedūra

Seimo statutas numato, kad pateikti interpeliaciją premjerui ar ministrui, reikalaudami paaiškinti šių pareigūnų priimtų sprendimų motyvus, gali ne mažiau kaip penktadalis parlamentarų

Gavęs interpeliaciją, Vyriausybės narys privalo ne vėliau kaip per 2 savaites perduoti Seimo pirmininkui raštišką atsakymą, su kuriuo supažindinami Seimo nariai. Gavęs atsakymą į interpeliaciją, Seimas sesijos metu turi jį apsvarstyti savo posėdyje ne vėliau kaip per 5 darbo dienas.

Jeigu Seimo nutarimo dėl interpeliacijos projekte ministro atsakymas pripažįstamas esąs nepatenkinamas ir pareikštas nepasitikėjimas juo, toks nutarimo projektas gali būti priimtas slaptu balsavimu daugiau kaip pusės visų Seimo narių balsų dauguma.

Jeigu Seimo nutarimas dėl interpeliacijos priimamas, ministras, kuriam pareikštas nepasitikėjimas, privalo atsistatydinti.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEPrivatumo politika
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"