Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAMULTIMEDIJA
LIETUVA

Minimumas – aukštyn, bet neapsisprendžia, ar džiaugtis

 
2017 08 02 13:00
Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Prieš 1,5 metų pastarąjį kartą kilstelėta minimali mėnesio alga (MMA) nuo sausio gali didėti. Kiek tai naudinga darbuotojams ir darbdaviams, politikų bei ekspertų nuomonės išsiskyrė.

Mažiau nei po pusmečio penktadalis minimalų uždarbį – 380 eurų per mėnesį – gaunančių šalies gyventojų galbūt galės džiaugtis mažumėlę papilnėsiančia pinigine.

Apie tokią galimybę vakar užsiminęs Vyriausybės vadovas Saulius Skvernelis tikino, kad artimiausiu metu Trišalėje tarboje bus rastas sprendimas, kiek galima didinti MMA.

„Profesinės sąjungos mano, kad tai galėtų būti 500 eurų, darbdaviai turi kitokią nuomone, Vyriausybė irgi turi paskaičiavimus, koks galėtų būti spaudimas ekonomikai. Derybos prasidės ir, neabejoju, kad nuo 2018 metų sausio minimali alga turi galimybių padidėti“, – teigė S. Skvernelis.

Sąlygos yra

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos prezidentas Artūras Černiauskas sakė neabejojantis, kad nuo sausio didinti MMA yra visos galimybės. „Ir verslas tam pritaria. Kiek didinti – iki 500 eurų, ar 450 eurų, kaip siūlo verslininkai, bus aiškiau po to, kai savo siūlymus ir tikslius skaičius pateiks Vyriausybė“, – „Lietuvos žinioms“ sakė jis. Tačiau, pasak A. Černiausko, problema yra tai, kad skirtinguose ūkio sektoriuose MMA traktuojamas skirtingai. „Pavyzdžiui, išmaniųjų technologijų įmonėse net ir 600 eurų MMA atrodytų juokingai. Todėl mes linkę pasinaudoti skandinavų patirtimi – siūlome darbdaviams pasirašyti sektorines sutartis ir jose nustatyti to sektoriaus MMA“, – sakė profsąjungų lyderis. Pirmiausia, anot jo, tartis dėl to mėginama su transporto sektoriaus atstovais. „Aišku, privačios struktūros nelabai nori to daryti“, – pripažino A. Černiauskas.

Jis taip pat mano, kad Lietuvoje būtų naudinga ir Švedijos praktika, kai MMA koreguojama pagal teritorinį principą. „Gyvenimas Vilniuje tikrai brangesnis nei kokiame nors provincijos miestelyje. „Jei MMA būtų nustatoma kiekviename sektoriuje ir taikomas teritorinis koeficientas, tuomet MMA būtų reali“, – mano profsąjungų atstovas.

Mato kitokį kelią

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto narys Jonas Rimantas Dagys įsitikinęs, kad MMA didinimas – tuščias reikalas. „Turime didinti ne MMA, o kelti algas visam valstybiniam sektoriui, kur nuo 2011 metų nėra pokyčių. O kainos kyla sparčiai, žmonėms gyventi vis sunkiau“, – sakė Seimo narys. Dėl tokio valdžios požiūrio, jo žodžiais, „gerai dirbti demotyvuojamas visas valstybinis sektorius“. „Tai negali ilgiau tęstis, krizė seniai baigėsi, žmonės turi pagaliau gyventi normaliomis sąlygomis“, – teigė R. J. Dagys. Pasak jo, kai nedidinami „valstybininkų“ atlyginimai, algų kelti neskuba ir privatus sektorius.

Kauno regiono smulkių ir vidutinių verslininkų asociacijos valdybos narys Giedrius Romeika prognozavo, kad nesiimdama jokių mokestinių reformų, o tik didindama MMA, Vyriausybė padėties nepakeis.

„Dar labiau stiprės egzistuojančios neigiamos tendencijos. Verslasi koncentruosis didmiesčiuose, kaimuose ir toliau mažės gyventojų, žmonės ir toliau skųsis, kad viskas brangsta greičiau nei jie uždirba“, – sakė jis. Pasak G. Romeikos, būtų geriau, jei darbdavys visus juos sumokėtų kiekvienam darbuotojui į rankas, o šis pats susimokėtų mokesčius valstybei.

"Lietuvos žinių" archyvo nuotrauka
"Lietuvos žinių" archyvo nuotrauka

„Štai tada paaiškėtų, kokie esame patriotai, pamatytume tikrąją padėtį. Tačiau tai – utopija“, – teigė verslo žinovas. Pasak jo, geriausias kelias, kuris būtu naudingas tiek darbuotojams, tiek darbdaviams, MMA prilyginimas neapmokestinamųjų pajamų dydžiui. Tačiau, anot G. Romeikos, drąsią mokesčių pertvarką deklaravusi Vyriausybė kol kas trypčioja vietoje.

Gelbsti nuo skurdo

DNB banko vyriausiosios analitikės Indrės Genytės-Pikčienės teigimu, MMA turi būti priderinta „prie ekonomikos pulso“. „Turime dvi Lietuvas. Didžiuosiuose miestuose, kur darbo rinka yra sveika, daug darbdavių ir darbuotojų, konkurencija efektyvi, net ir neturint aukštos kvalifikacijos galima rasti darbą ir išgyventi. Tuo metu mažesniuose miesteliuose darbdavių konkurencijos trūksta. Žmonės ten neturi alternatyvų, stengiasi neprarasti darbo ir taikstosi su neadekvačiomis sąlygomis. Tai tokiu atveju MMA yra viena iš priemonių, kurios padeda apginti darbuotoją“, – sakė analitikė. Ji mano, kad patį MMA didinimą „reikėtų depolitizuoti“, nes dabar ši korta naudojama politiniam kapitalui susikrauti. Didinti MMA, pasak I. Genytės-Pikčienės, dabar yra visos sąlygos, pirmiausia – sparčiai auga darbo užmokestis. Kita vertus, ši tendencija gali įsukti pavojingą „darbo užmokesčio infliacijos spiralę“, kai darbo užmokestis didėja dėl kainų, o kainos stiebiasi dėl darbo užmokesčio didėjimo. „Bet kai skurdo spąstai dideli, MMA turi kilti“, – teigė ekspertė.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
#ATEITIESLYDERIAIEkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasKontaktai
GynybaĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėReklaminiai priedai
KomentaraiKonkursaiKultūraLietuvaPrenumerata
Mokslas ir ITPasaulisSportasŠeima ir sveikataKarjera
ŠvietimasTrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"