Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAMULTIMEDIJA
LIETUVA

Mindaugas Bastys: kategoriškai nesutinku

 
2017 12 05 14:51
Mindaugas Bastys./ 
Mindaugas Bastys./  Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Dėl ryšių su Rusija kaltinamas Seimo narys Mindaugas Bastys kategoriškai nesutinka su išvada, kad savo veiksmais sulaužė priesaiką. Tai jis antradienį pareiškė Konstituciniam Teismui pradėjus nagrinėti jo apkaltos bylą.

„Aš kategoriškai nesutinku su išvada, kurią suformulavo apkaltos komisija ir po to patvirtino parlamentas, kuri teigia, kad aš šiurkščiai sulaužiau priesaką ir pažeidžiau Konstituciją“, – Konstitucinio Teismo posėdyje sakė M. Bastys.

Seimas apkaltos bylą M. Basčiui pradėjo dėl jo ryšių su Rusijos naudai dirbančiais asmenimis.

Teismas turi atsakyti, ar apkaltos komisijos išvadoje nurodyti M. Basčio veiksmai prieštarauja Konstitucijai. Komisija konstatavo, kad M. Bastys sulaužė priesaiką, kai nuslėpė savo ryšius su buvusiu KGB darbuotoju Piotru Vojeika bei tarpininkavo organizuojant neskelbiamus „Rosatom“ atstovų susitikimus su Lietuvos valdžios institucijų vadovais.

M. Bastys: viską nuoširdžiai pasakiau

M. Bastys neigė kaltinimus, kad bandė klaidinti tyrimą atlikusio Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narius, nuslėpti pažintį su P. Vojeika. „Aš nuoširdžiai atsakinėjau į klausimus, tiek pateiktus Valstybės saugumo departamento, tiek NSGK narių. Aš viską nuoširdžiai pasakiau, ir teigti, kad aš bandžiau nuslėpti, nėra jokio pagrindo“, – kalbėjo M. Bastys.

Gindamasis M. Bastys apkaltos komisijos atstovų klausė, kodėl jam tuomet buvo išduotas leidimas dirbti su slapta informacija dar 2006 metais, kai buvo tuometinio premjero patarėju, jei jo ryšiai kelia grėsmę šalies saugumui.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Vytautas Bakas į tai atsakė, kad tuomet jo susitikimas su Valstybės saugumo departamento (VSD) pareigūnais buvęs pirmasis, ir šie neprieštaravo leidimo išdavimui, nes neturėjo pagrindo nepasitikėti, manyti, kad ryšiai su Rusijos atstovais tęsis.

M. Bastys teigė, jog to pokalbio metu buvo kalbėta tik apie Rusijos ambasados darbuotoją V. Volkovą, kuris su juo kontaktavo dėl karių kapų tvarkymo. Apkaltos komisijos išvadoje yra nurodyta, kad šis diplomatas 2004 metais buvo išsiųstas iš šalies dėl veiklos, nesuderinamos su diplomato statusu.

Pradedant posėdį M. Basčio advokatai pateikė prašymus į posėdį liudytojais kviesti VSD vadovą Darių Jauniškį bei apkaltos išvadoje minimus P. Vojeiką ir atominės energetikos korporacijos „Rosatom“ atstovu vadinamą Jevgenijų Kostiną.

Seimo atstovai šiam prašymui prieštaravo, sakydami, kad dėl M. Basčio ryšių su šiais asmenimis informaciją pateikė VSD, jos neneigia ir pats M. Bastys, o apkaltos byloje tiriami parlamentaro, o ne šių asmenų veiksmai. Konstitucinis Teismas nusprendė prašymų dėl papildomų liudininkų netenkinti, taip pat pažymėjo, kad posėdyje liudininku pakviestas VSD darbuotojas Algirdas Bložė.

VSD matė grėsmę slaptai informacijai

VSD pareigūnas A. Bložė Konstituciniam Teismui pateikė paaiškinimus, kodėl VSD prieštaravo leisti M. Basčiui susipažinti su slapta informacija – jai galėjo iškilti pavojus dėl parlamentaro ryšių su minimais asmenimis.

„Mums sukėlė abejonių Seimo nario ryšiai su asmenimis, buvusiu KGB darbuotoju P. Vojeika, kalbant apie E. Kostiną, tai asmuo, atstovavęs Rusijos atominės energetikos korporacijos interesams Lietuvoje. Visi šie ryšiai buvo įvertinti kaip keliantys pavojų įslaptintos informacijos saugumui. Būtent dėl to VSD prieštaravo, kad Seimo nariui M. Basčiui būtų išduotas leidimas dirti su įslaptinta informacija“, – sakė A. Bložė.

M. Basčio advokatas Egidijus Losis pareigūno klausė, ar VSD nustatė sistemingus parlamentaro ryšius su Rusijos žvalgybai dirbančiais asmenimis. A. Bložė atsakė, kad nesiryžtų teigti, kad pats M. Bastys sistemingai bendravo su Rusijos žvalgybos pareigūnais, tačiau tie Rusijos naudai dirbę asmenys, su kuriais turėjo ryšių – taip.

„Mes tuos ryšius nustatėme, su asmenimis, kurie turi ryšių su Rusijos žvalgybos tarnybomis“, – sakė VSD pareigūnas.

VSD darbuotojas taip pat paaiškino, kodėl 2006 metais M. Basčiui buvo išduotas leidimas dirbti su slapta informacija, nors kontaktavo su diplomatais, siejamais su Rusijos žvalgyba. VSD pareigūnas pasakojo, kad tuomet politikas buvo įspėtas dėl kontaktų su Rusijos ambasados darbuotojais. Pasak A. Bložės, M. Bastys buvo supažindintas, kokius verbavimo metodus naudoja žvalgybos tarnybos pareigūnai, jog gali dirbti po priedanga, jam paliktas kontaktinis telefonas.

„Seimo narys tikrai galėjo nežinoti, kad bendrauja su asmenimis, siejamas su žvalgyba, galėjo manyti, kad bendrauja su diplomatai, kurie rūpinasi karių kapų tvarkymu“, – sakė A. Bložė.

S.Šedbaras: ar tokio lygio politikas gali būti naivus?

Seimo poziciją pristatęs apkaltos komisijos pirmininkas „valstietis“ V. Bakas pažymėjo, kad situacija, kurioje atsidūrė M. Bastys – ne interesų konfliktas ar atsitiktinė pažintis su Rusijos specialiųjų tarnybų buvusiais ar esamais darbuotojais, o „kalbama apie pirmaeilius Lietuvos interesus, tokius kaip energetinė nepriklausomybė“.

Kitas apkaltos komisijos atstovas konservatorius Stasys Šedbaras kėlė klausimą, ar ne pirmą kadenciją dirbantis Seimo narys, buvęs premjero patarėjas „galėjo būti toks naivus“, kad nesuvoktų savo ryšių su Rusijos atstovais pavojaus, juo labiau, kad dėl to Valstybės saugumo departamento buvo perspėtas.

„Mes aiškiai matome, kad „Gazpromo“, „Rosatomo“ veikla nėra tik komercinio intereso įgyvendinimas, ir visiškai akivaizdu, kad šios ir panašios valstybės įmonės dirba Kremliaus įrankiais spausti kaimynus, kad jie liktų Rusijos energetinėje priklausomybėje. Tai ne komercinis, o politinis kaimyninės šalies veiksmas“, – kalbėjo S. Šedbaras.

„Klausimas kyla, ar tokio lygio politikas, ne pirmą kadenciją dirba Seime, atlikdamas apkaltos komisijos išvadoje aprašytus veiksmus, iš tiesų gali būti toks naivus, kad nesuprastų, kas tai yra? (...) Tie ryšiai, kuriuos mes vertiname kaip grėsmę nacionaliniam saugumui, nenutrūko ir 2016 metais davus (pastarąją) Seimo nario priesaką“, – kalbėjo S. Šedbaras.

Klausimas: kur riba tarp laisvo mandato ir priesaikos pažeidimo

Perėjus į klausimų stadiją Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas Seimo atstovų klausė, kodėl pažymoje dėl leidimo dirbtu su slapta informacija M. Basčiui nenurodžius pažinties su P. Vojeika, tai įvertina kaip šiurkštus Konstitucijos pažeidimas.

V. Bakas atsakydamas pažymėjo, kad „neatsakymas į klausimyno klausimą nebuvo atsitiktinis, jį reikėtų vertinti visame M. Basčio veiksmų kontekste“, minėjo, kad parlamentaras nuo pat pradžių siekė sumenkinti komisijos atliekamą tyrimą, taip pat savo vaidmenį bendraujant su Rusijos atstovais.

Konstitucinio Teismo vadovas taip pat klausė, kaip pareiškėjams atrodo – kur yra riba tarp Seimo nario laisvės ir tarp Konstitucijos pažeidimo, – minėdamas, kad Seimas yra pliuralistinė institucija ir gali būti politikų, kurie „nuoširdžiai mano, kad yra alternatyva tam, kas nustatyta energetinio saugumo strategijoje“, matyti naudą šaliai bendradarbiauti su Rusijos įmonėmis.

S. Šedbaras atsakė, kad esminis skirties taškas – sąžiningumas ir atviras veikimas, o M. Bastys tai darė stengdamasis nesiafišuoti, siekė, kad jo veiksmai neiškiltų aikštėn.

„Esminis yra atvirumo ir skaidrumo aspektas. Čia svarbiausia, kai taip aktyviai veikiama, o neatskleidžiama šito net tada, kai turi kontaktą su institucija (VSD – BNS), kuri tai tiria, šioje vietoje ne tautos atstovo, ne pagal priesaiką veikiančio žmogaus veiksmai“, – sakė S. Šedbaras.

Dėl mandato M. Bastys atsakys po KT išvados

M. Bastys prieš posėdį žurnalistams teigė, kad tik po Konstitucinio Teismo išvados atsakys, ar pats atsisakys mandato, jei bus pripažinta, kad jis šiurkščiai pažeidė Konstituciją.

„Į tai bus atsakyta po Konstitucinio Teismos sprendimo. Konkrečiai atsakysiu po Konstitucinio Teismo sprendimo, dabar nenorėčiau“, – sakė Seimo narys.

Prieš pusmetį M. Bastys BNS sakė mandato atsisakysiantis tuo atveju, jei pradėjus apkaltos procesą Konstitucinis Teismas jį pripažintų sulaužius priesaiką ir pažeidus Konstituciją.

„Jeigu bus nueita iki Konstitucinio Teismo ir Konstitucinis Teismas pasisakytų, kad aš esu sulaužęs priesaiką ar pažeidęs Konstituciją ar galiojančius įstatymus, tuo atveju aš dėčiau mandatą“, – tuomet BNS sakė M. Bastys.

Jei Konstitucinis Teismas pripažįsta Seimo narį sulaužius priesaiką ar šiurkščiai pažeidus Konstituciją, Seimas sprendžia dėl jo mandato panaikinimo. Seimo nario mandatas panaikinamas, jei už tai balsuoja ne mažiau kaip trys penktadaliai Seimo narių, t. y. 85 parlamentarai.

M. Bastys į parlamentą išrinktas Zanavykų vienmandatėje apygardoje. Jeigu jis atsisakytų Seimo nario mandato arba Seimas panaikintų jo mandatą per apkaltą, šioje apygardoje būti surengti nauji rinkimai.

Apkalta M. Basčiui inicijuota ir dėl Valstybės saugumo departamento nurodytų jo ryšių su atominės energetikos korporacijos „Rosatom“ atstovu vadinamu Jevgenijumi Kostinu, Rusijos valstybinio kanalo RTR žurnalistu Ernestu Mackevičiumi, buvusiu Kauno mafijos autoritetu įvardijamu Saturnu Dubininku ir neteisėta veikla įtariamu verslininku Vadimu Pachomovu.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEPrivatumo politika
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"