Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
LIETUVA

Milda Dargužaitė: konsolidavimas – efektyvinimas, optimizavimas ir kaštų taupymas

 
2017 10 05 14:47
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Konsoliduojant valstybės institucijų bendrąsias funkcijas, siekiama efektyvesnės jų veiklos. Dalies funkcijų konsolidavimas taip pat padės taupyti valstybės lėšas arba gerinti paslaugų kokybę, teigia Vyriausybės kanclerė Milda Dargužaitė.

Vyriausybė kitąmet ketina pradėti kelerius metus truksiantį valstybės institucijų buhalterinės apskaitos ir personalo administravimo konsolidavimą – teigiama, kad jį užbaigus per metus būtų sutaupoma apie 40–50 mln. eurų.

„Tai yra pirmasis žingsnis, nes konsoliduoti planuojama ir kitas sritis, pavyzdžiui, IT infrastruktūros ir kompiuterinių darbo vietų priežiūrą. Taip pat pradėsime dirbti ties valstybinio sektoriaus viešųjų pirkimų konsolidavimu, šiuo metu vertiname skirtingus modelius, ieškodami efektyviausio ir geriausio būdo tai daryti“, – BNS sakė M.Dargužaitė.

Pasak Vyriausybės kanceliarijos Strateginių pokyčių grupės projektų vadovo Antano Matusos, valstybiniame sektoriuje išskirta dešimt bendrųjų funkcijų, kurias būtų galima konsoliduoti.

„Šešias funkcijas mes įvardiname kaip pagrindines – be buhalterinės apskaitos ir personalo administravimo, šiai grupei priskiriama kompiuterinių darbo vietų priežiūra, viešieji pirkimai, dokumentų valdymas, turto valdymas ir ūkio priežiūra. Dėl šių funkcijų konsolidavimo diskusijų nekyla, tik klausimas, kaip tą daryti“, – BNS teigė A.Matusa.

Anot jo, likusiai grupei priskiriamos teisinės paslaugos, komunikacija, protokolas ir vizitų organizavimas, vidaus auditas – šiuo atveju pirmiausiai yra vertinama, kokia apimtimi šias funkcijas reikėtų konsoliduoti.

„Šešių pagrindinių funkcijų konsolidavimo tikslas yra efektyvinimas, optimizavimas ir kaštų taupymas. Likusių keturių funkcijų konsolidavimo tikslai yra kiek kitokie – jas centralizuojant siekiama ne taupyti lėšas, o kelti kokybę, peržiūrėti procesus ir taip toliau“, – tvirtino M.Dargužaitė.

A.Matusa pabrėžė, kad funkcijų sąrašas nėra baigtinis ir bet kuriuo metu gali būti papildytas.

„Bus ruošiama ir daroma pakankamai gili visų funkcijų analizė. Kitų metų viduryje mes tikimės turėti konkrečius planų projektus dėl kiekvienos funkcijos, kokiais etapais, kokiomis apimtimis jas konsoliduoti turėtume (...) Dar yra ir smulkesnių funkcijų, klausimas, ar apskritai verta jas konsoliduoti“, – sakė A.Matusa.

Pirmąjį buhalterinės apskaitos ir personalo administravimo konsolidavimo etapą planuojama pradėti 2018 metų birželį, jame dalyvaus 160 biudžetinių įstaigų, antrąjį etapą – 2019 metų viduryje, jame dalyvaus visų ministerijų, išskyrus Krašto apsaugos ir Užsienio reikalų ministerijų, įstaigos, o trečiąjį, kuris apims dvi pastarąsias ministerijas, – nuo 2020 metų sausio.

Šias funkcijos bus perduotos naujai įsteigtam Nacionaliniam paslaugų centrui, kariame dirbtų pirmajame etape dalyvaujančiose įstaigose šias funkcijas atliekantys žmonės, todėl papildomo finansavimo centro veiklai skirti neplanuojama.

„Šiuo metu mes skaičiuojame ir ruošiame tos įstaigos biudžetą (...) Esame susirinkę informaciją iš 160 įstaigų, kuriuos pakliūna į pirmą etapą, turime duomenis, kiek dabar šioje įstaigose kainuoja tas funkcijas atlikti. Įstaigos biudžetas bus dėliojamas atsižvelgiat būtent į šiuos skaičius, į tas funkcijas, kurios turėtų būti perkeltos į Nacionalinį paslaugų centrą, yra suskaičiuota, kiek maždaug žmonių galėtų tas funkcijas vykdyti nekeičiant pačių procesų“, – aiškino A.Matusa.

M.Dargužaitė pripažino, kad papildomų lėšų gali prireikti apie 10 žmonių centro vadovų komandos darbo užmokesčiui, tačiau teigė tikinti, kad tam pakaks dabar šioms funkcijoms skiriamų lėšų.

„Tikrai bus žmonių, kurie dėl asmeninių priežasčių tikriausiai atsisakys pereiti į naująjį centrą (...) Mes tikimės, kad tai leis sutaupyti dalį biudžeto ir mes turėsime pinigų vadovams mokėti (....), tai yra papildomai mes kažkokių lėšų neprašysime“, – sakė A.Matusa.

Kiek konkrečiai lėšų reikėtų skirti Nacionalinio paslaugų centro vadovų algoms, M.Dargužaitė neatsakė.

„Mes galime paskaičiuoti, kiek tokio lygio vadovai kainuoja ir kiek valstybiniame sektoriuje yra galimybės mokėti (....) Bet mes tikimės, kad didžioji dauguma bus jau iš esamų žmonių, vadinasi, tai bus ne naujas poreikis lėšų, o būtent iš tų, kiek jau dabar leidžiama“, – aiškino Vyriausybės kanclerė.

Anot jos, naujojo centro vadovų bus ieškoma kitų metų pradžioje.

„Aktyviai pradėsime ieškoti nuo kitų metų pradžios, kuo greičiau suformuosime, tuo greičiau tiek procesai pradės vykti (...) Bus tikrai konkursai ir labai tikimės, kad tiek iš vidinių žmonių, tiek iš išorinių žmonių parodys interesą, nes čia yra labai atsakingas darbas ir tikrai reikalingi aukštos kompetencijos žmonės“, – sakė M.Dargužaitė.

Tuo metu buhalterinės apskaitos ir personalo administravimo efektyvinimo priemonių įgyvendinimui tikimasi panaudoti Europos Sąjungos (ES) lėšas.

„Kadangi bus vykdomas valstybinio sektoriaus efektyvinimas, būtent Europos Sąjungos lėšomis bus galima finansuoti tą pereinamąjį laikotarpį“, – teigė M.Dargužaitė.

Pasak A.Matusos, ES lėšos būtų skirtos pokyčiams įgyvendinti – procesų išgryninimui, automatizavimui, standartizavimui, naujų IT įrankių kūrimui.

„Pokyčiui būtinos lėšos bus aiškios maždaug gegužės mėnesį. Vadovų komanda, kuri ateis dirbti, turės ne tik suformuoti pirmines procedūras, bet ir įvertinti bei pasiūlyti sekantiems konsolidavimo etapams reikalingus sprendimus, pasiūlyti, į kurią pusę judėti dėl IT sistemų tobulinimo. Tuo metu iš tikrųjų ir bus nustatytas (lėšų –“ BNS) poreikis“, – aiškino A.Matusa.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"