Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
LIETUVA

Migracijos procesus sutelks vienose rankose

 
2018 04 25 13:00
Audra Sipavičienė / 
Audra Sipavičienė /  Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Nuo kitų metų Lietuvos regionuose veikiantys migracijos skyriai ar valdybos taps pavaldžios ne policijos komisariatams, o Migracijos departamentui.

Esą tokia pertvarka leis optimizuoti migracijos funkcijas, kad sprendimai būtų priimami greičiau ir efektyviau. Ir politikai, ir nevyriausybinių organizacijų atstovai pabrėžia, kad tai padaryti reikėjo jau seniai.

Audra Sipavičienė: „Migracijos departamento „išdraskymas“ buvo klaida, labai susilpninusi šią instituciją. O esant tokiai makalynei – dvigubam pavaldumui – suvaldyti procesus labai sunku.“

Vietoj trijų prievaizdų liks du

Šiuo metu Lietuvoje migracijos kontrolę įgyvendina trys valstybės įstaigos – Migracijos departamentas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) bei policija – Policijos departamentas ir apskričių vyriausiųjų policijos komisariatų migracijos padaliniai.

Tačiau Vidaus reikalų ministerija (VRM), beje, pritarus ir Vyriausybei, jau imasi migracijos sistemos pertvarkos. Seime registruotos Asmens tapatybės kortelės ir paso bei Policijos įstatymų, įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ ir dar penkių įstatymų pataisos. Siūloma perskirstyti migracijos funkcijas ir sukurti vieną stiprią migracijos tarnybą – Migracijos departamentą ir 10 teritorinių padalinių regionuose. Nauja tarnyba užsiimtų visapusišku imigracijos ir prieglobsčio procedūrų koordinavimu bei neteisėtos migracijos kontrole, vykdytų pilietybės, prieglobsčio statuso suteikimo procedūras, Lietuvos piliečiams išduotų ir keistų pasus bei asmens tapatybės korteles, užsieniečiams išduotų ir keistų jų teisę gyventi Lietuvoje patvirtinančius arba suteikiančius dokumentus, priimtų sprendimus dėl užsieniečių grąžinimo, įpareigojimo išvykti, uždraudimo jiems atvykti į Lietuvą, konsultuotų dėl vizų išdavimo, turėtų įgaliojimus vykdyti administracinę teiseną už Migracijos departamento sričiai priskirtų teisės nuostatų pažeidimus.

VSAT ir toliau vykdytų neteisėtos migracijos kontrolę. Tuo metu policija migracijos procedūrų nevykdytų, ji turėtų ir toliau užsiimti viešosios tvarkos priežiūra bei teikti išvadas dėl užsieniečių keliamos grėsmės viešajai tvarkai.

Kuo mažiau „auklių“

Pagal naują projektą, migracijos funkcijos būtų įgyvendinamos trimis lygiais: būtų sukurta Migracijos komisija, sudaryta iš kelių ministrų ir vadovaujama vidaus reikalų ministro, ji brėžtų migracijos gaires; VRM būtų suformuota Migracijos reikalų grupė, kuri formuotų migracijos politiką, o sujungus Policijos departamento, VSAT ir Migracijos departamento resursus bei funkcijas būtų sukurta Migracijos tarnyba.

Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka
Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Planuojama, kad Migracijos tarnybos teritoriniuose padaliniuose bus priimami daugelis šiuo metu Migracijos departamente sutelktų sprendimų. Taip esą būtų išvengta eilių, nes migracijos sprendimai būtų priimami greičiau. „Šiuo metu migracijos politiką formuoja kelios ministerijos, o įgyvendina trys tarnybos. O kai tiek mamų – vaikas be galvos. Siūlome konsoliduoti įstaigų funkcijas, taip pat nustatyti aiškią politinę kryptį“, – pristatydamas pertvarką teigė vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas. Jo nuomone, Lietuvoje pastebimai didėjant migracijos srautams, šalis turi tapti migraciją prognozuojančia, valdančia ir iš jos naudą gaunančia valstybe. Tokį kelią jau pasirinko 17 Europos Sąjungos valstybių.

Prisidėtų prie saugumo

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) nario Arvydo Anušausko nuomone, sumanymas daugelio migracijos procesų valdymą sutelkti Migracijos departamente – neblogas pasirinkimas. Pasak parlamentaro, blogai, kai Migracijos departamento darbuotojai negali patikrinti informacijos prieš priimdami sprendimus ir nežino, kas vyksta po jų sprendimų. Seimo NSGK nprieštarauja VRM inicijuojamai migracijos sistemos pertvarkai. Tam, kad migracijos funkcijas policijos įstaigos perduotų Migracijos departamentui, neprieštarauja ir pati policija.

„Tokia reforma sustiprintų ir patį Migracijos departamentą, ir jo darbuotojų galimybes patikrinti norinčiuosius imigruoti nacionalinio saugumo požiūriu“, – tvirtino A. Anušauskas.

Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro vadovė Audra Sipavičienė „Lietuvos žinioms“ minėjo, kad Migracijos departamento „išdraskymas“, kurį įvykdė ankstesni VRM vadovai, buvo klaida, tikrai susilpninusi šią instituciją. „Jau tuomet sakėme, jog būtų geriau, kad ir Migracijos departamentas, ir regionuose veikiantys migracijos skyriai būtų sujungti. Tačiau to nenorėta girdėti, nors problema labai aiški: migracijos skyriai, valdybos metodiškai pavaldūs Migracijos departamentui, bet tiesiogiai – policijos komisariatams. Taigi buvo sukurtas dvigubas pavaldumas“, – aiškino A. Sipavičienė. Ji pabrėžė, kad esant tokiai makalynei suvaldyti procesus labai sunku. Todėl Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuras jau seniai siūlė į vieną darinį vėl sujungti Migracijos departamentą ir regionuose veikiančius bei policijai pavaldžius migracijos skyrius.

„Migracijos departamente šiuo metu tikrai susikaupė aibė problemų: besikreipiančiųjų daugėja, o darbuotojų – mažėja. Tačiau labai svarbu, kad ši tarnyba būtų stipri ir vientisa, o ne išskaidyta po kitas institucijas. Be to, Migracijos departamentas turėtų būti tik migracijos politikos vykdytojas, o ne jos kūrėjas. Migracijos politikos formavimu turi užsiimti pati VRM“, – tikino A. Sipavičienė ir pabrėžė, kad šiuo metu aiškios šalies migracijos politikos beveik ir nėra.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"