Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
LIETUVA

Metro įstatymui – prezidentės veto

 
2018 10 24 14:54
Asociatyvi iliustracija / 
Asociatyvi iliustracija /  Tomas Urbelionis/Fotobankas

Prezidentė Dalia Grybauskaitė vetavo ir siūlo Seimui taisyti metro įteisinantį įstatymą.

Prezidentė teigia, kad Metropoliteno įgyvendinimo įstatymas turi atitikti Europos Sąjungos (ES) ir Lietuvos teisę, neturi būti interpretavimo galimybių ir užkirstas kelias interesų grupėms juo piktnaudžiauti.

Anot prezidentės, įstatyme metro priskiriamas geležinkelio transporto rūšiai, o tai prieštarauja ES galiojančiam metro teisiniam reguliavimui.

Pasak prezidentės patarėjo Arūno Molio, geležinkelių ir bėginio transporto rūšims taikomi ne tik skirtingi saugumo, licencijavimo, sertifikavimo, bet ir finansinių įsipareigojimų reikalavimai.

„Už geležinkelius tradiciškai atsakinga valstybė, Vyriausybė, valstybės valdoma įmonė „Lietuvos geležinkeliai“. Kai kalbame apie metro, kalbame apie vietinį miesto transportą, dėl to įstatyme turėtų būti aiškiai apibrėžta, kad visą finansinę atsakomybę ir sprendimus dėl šito projekto įgyvendinimo prisiima savivaldybė“,– trečiadienį žurnalistams sakė A. Molis.

Pasak prezidentės, įstatyme nėra aišku, kam – valstybei ar savivaldybei tenka atsakomybė dėl būsimų nuostolių, todėl įstatyme turi būti įvardyta konkrečiai, kad nuostolius dengia savivaldybė.

Prezidentė taip pat siūlo aiškiai apibrėžti savivaldybės atsakomybę dėl finansinių įsipareigojimų, kad ateityje būtų išvengta rizikos viešiesiems finansams, kai dėl nepamatuotų įsipareigojimų metro projekte jų našta būtų užkrauta valstybės biudžetui, apribojant jos galimybes finansuoti strateginius šalies prioritetus.

„Pagal logiką, šitas transportas yra miesto transportas, tai kam jis kelia didžiausią interesą, tas turėtų priiminėti sprendimus ir rūpintis nuostoliais arba su tuo susijusiomis finansinėmis rizikomis“,– teigė prezidentės patarėjas.

„Projektas brangus, kalbame apie šimtus milijonų eurų, tai turėtų įtakos tiek valstybės skolai, tiek deficitui, nes greičiausiai tokiam projektui reikėtų skolintis. Valstybei, tai yra visoms savivaldybėms, visiems Lietuvos žmonėms, prisiimti atsakomybe ir tokią naštą gali būti skausminga“,– pridūrė A. Molis.

Seimas spalio 9 dieną priėmė Metropoliteno įgyvendinimo įstatymą, kuriuo sudarė sąlygas privatiems investuotojams imtis metro statybų. Jame numatyta, kad savivaldybės pačios organizuos visus metro įrengti reikalingus teritorijų planavimo, sprendinių parengimo ir jų priėmimo darbus.

Metro projektus įgyvendintų tik savivaldybės, jos galėtų siekti, kad metro būtų pripažįstamas ypatingos valstybinės svarbos arba valstybei svarbiu ekonominiu projektu. Jos galėtų investuoti į metro bendrovės akcijas – iki 50 proc., o bendros investicijos į metro būtų atliktos valstybės ir ir privataus kapitalo partnerystės arba koncesijos (ilgiau kaip 25 metų) pagrindu.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"