Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
LIETUVA

Metai po Seimo rinkimų: viltys liko balsadėžėse

 
Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Prieš metus didelių lūkesčių vedami piliečiai rinko naująjį Seimą. Nors patys valdantieji vardija daugybę nuveiktų darbų, politiniai oponentai jų veiklą vertina skeptiškai.

Valdančiąją daugumą suformavusios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) bei Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) žadėjo imtis rimtų reformų, bet kol kas darbų sparta nestebina. Teisinamasi, kad pagreičiui įgauti reikia laiko. Tačiau laukiant, kada taip nutiks, pradėjo byrėti pati valdančioji koalicija.

Tuo metu opozicijos atstovai akcentuoja, kad svarbiems darbams valstybėje atlikti reikia sutelktos valdžios, daug išminties ir politinės patirties, o jos, akivaizdu, dar trūksta.

„Valstiečiai“ susitelkė

Seimo pirmosios vicepirmininkės „valstietės“ Rimos Baškienės teigimu, praėję metai buvo gana darbingi, nors ir kupini „politinio bangavimo“. „Jautėme didelį visuomenės dėmesį. Deja, patys ne visada sugebėjome aiškiai komunikuoti, pranešti apie nuveiktus gerus darbus, būti atviresni“, – pripažino parlamentarė.

Jos manymu, tai viena priežasčių, kodėl Seimo prestižas visuomenėje taip ir nepakilo. „Dabar laukiame pirmo svarbiausio savo darbo – biudžeto formavimo. Kaip žinote, po rinkimų paveldėjome ankstesnės valdžios patvirtintą biudžetą, pagal kurį teko gyventi visus šiuos metus. Be abejo, galime džiaugtis, kad neblogai surenkami mokesčiai, turime galimybių spręsti kai kurias socialines problemas. Lengva dalyti, kai yra iš ko“, – pažymėjo Seimo vicepirmininkė. Pasak jos, dabar kaip tik ir vyksta „sėja“, kurios rezultatus ateityje pajus dauguma žmonių.

R. Baškienės žodžiais, nemažai laiko ir jėgų pareikalavo santykių su koalicijos partneriais socialdemokratais aiškinimasis. „Tai kėlė papildomą įtampą. Tačiau politinis gyvenimas niekada nebūna ramus, todėl daug ką tenka išgyventi, ieškoti kompromisų“, – sakė Seimo narė. Ji vylėsi, kad socialdemokratų veiksmus ir toliau lems valstybinis, o ne partinis interesas.

„Galima politikuoti, žaisti politiką, bet atsakomybę žmonėms, manau, jaučiame visi. Ir lemiamais momentais paprastai visada susitariame“, – tvirtino R. Baškienė. „Valstietė“ pasidžiaugė per metus gerokai pasikeitusia, sustiprėjusia ir politiškai subrendusia LVŽS frakcija. „Ji neskilo, neišsivaikščiojo, kitur išėjo tik du kolegos. Tačiau socialdemokratų bangavimas mūsų frakciją suklijavo. Dauguma suprato, kad politinis skaldymasis nieko gero neduos“, – kalbėjo Seimo pirmoji vicepirmininkė.

Suteikė naujo keistumo

Seimo LSDP frakcijos atstovas Algirdas Sysas sako, kad pastarieji kadencijos metai buvo įdomūs dėl „žalios spalvos ir žemės ūkio tematikos“. Anot jo, į Seimą patekę nauji žmonės manė, jog išgelbės Lietuvą, bet matyti, kad kalbama buvo viena, o elgiamasi visai kitaip. „Tradicinis virsmas“, – konstatavo parlamentaras. Jis pabrėžė, kad ir ankstesnių kadencijų Seimas su muzikantais, dainininkais, spalvingais veikėjais, „violetinės“ partijos atstovais buvo išskirtinis, tačiau šio parlamento sudėtis suteikė „naujo keistumo“.

Iš įgyvendintų didžiųjų valdančiųjų pažadų A. Sysas išskyrė kiek pataisytą, bet vis dėlto ne tiek, kiek žadėta, Darbo kodeksą, sugriežtintą Vaiko teisių pagrindų įstatymą. „Tačiau visa kita stringa. Socialinis modelis liko tik fikcija, nes atėjusi valdžia suspendavo jo įsigaliojimą, priėmė kai kurias pataisas iki sausio 1 dienos, o nuo tada niekas nieko nedaro. Vadinasi, socialinio draudimo sistema nesikeičia, bazinė pensija nepereina į bendruosius mokesčius, nesikeičia „Sodros“ įmokos“, – vardijo socialdemokratas.

Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka
Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Jeigu „valstiečiai“ neįsiklausys į kitų politinių jėgų prašymus ir norus, A. Syso nuomone, jiems bus labai sunku. „O jei pradės draugauti ir su tais, kurie iki rinkimų buvo kategoriškai „prieš“ arba, kaip patys sakė, su jais nesusidės, „valstiečių“ politika dar labiau pajudės į dešinę ir niekuo nesiskirs nuo kitų liberalių vyriausybių“, – svarstė A. Sysas.

Liūdna padėtis

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnas Gabrielius Landsbergis priminė, kad rinkimų rezultatai rodė, jog su LVŽS buvo siejami labai dideli lūkesčiai. Gautų mandatų skaičius leido LVŽS vadovams pasitikėti savimi, drąsiai žarstyti pažadus, kalbėti apie reformas, emigracijos stabdymą. „Tai sukūrė situaciją, kai žmonės labai laukė reikšmingų pasikeitimų. Tam reikėjo sutelktos valdžios, daug išminties ir politinės patirties, bet jos, akivaizdu, pritrūko. Dabar matome, kuo visa tai baigėsi: sutrupėjusia koalicija, suskaldytais socialdemokratais ir kai kuriais įstatymais, priimamais tik remiant opozicijai. Turiu pripažinti – liūdna padėtis“, – neslėpė konservatorius.

Iš pagrindinių darbų, anot G. Landsbergio, į priekį juda tie, kuriais panašų matymą kaip „valstiečiai“ turi opozicija, ir LVŽS ieško kompromiso su kitomis partijomis. „Kad ir dėl to alkoholio. Atsisakyta kai kurių pradinių nuostatų, eita į švelnesnius kompromisus ir galų gale priimti sprendimai buvo verti bemaž viso Seimo palaikymo. Ar tai didelė sėkmė? Ar priskirčiau ją vien „valstiečiams“? Tikrai ne“, – dėstė konservatorių lyderis.

Kad būtų priimtos svarbios reformos, G. Landsbergio nuomone, „valstiečiams“ būtina ieškoti sutarimo Seime tarp valdančiųjų ir opozicijos. Jis apgailestavo, jog kartais LVŽS laikosi arogantiškos pozicijos. „Nugalėtojo aureolė akina, tada nebeįmanoma rasti poreikio ieškoti bendros kalbos. Esu subjektyvus dėl to, kaip „valstiečiai“ žiūri į opoziciją. Bet iš šalies matau ir socialdemokratus. Visa Sauliaus Skvernelio ir Gintauto Palucko epopėja prasidėjo, kai, išrinkus G. Palucką, premjeras atsisakė su juo susitikti ir pasiūlė grįžti į realybę. Tai tikrai ne tas požiūris, kuris ateityje padėtų ieškoti bendrų sutarimų, leidžiančių greičiau priimti sprendimus“, – pažymėjo politikas.

Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka
Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Būta unikalių dalykų

Nors formali Seimo struktūra per metus nepakito, vyraujanti ramybė, Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūno Eugenijaus Gentvilo akimis, yra trapi. „Kai lapkričio 14 dieną minėsime Seimo nario priesaikos davimo metines, gali būti, jog frakcijų bus daugiau nei prieš metus. Pirmiausia turiu omenyje valdančiuosius socialdemokratus. Akivaizdu, kad LSDP frakcija – ties skilimo riba“, – sakė E. Gentvilas. Jo vertinimu, valdančiosios daugumos veikla per šiuos metus buvo chaotiška, sunkiai sekėsi susikalbėti tarpusavyje „valstiečių“ lyderiams Ramūnui Karbauskiui ir S. Skverneliui, tvyrojo įtampa tarp koalicijos partnerių.

E. Gentvilas spėjo, kad Seimo metai į Lietuvos politikos istoriją įeis bent dėl dviejų dalykų, kurių iki šiol nėra buvę. Pirmas – susitarimas priimti urėdijų reformą, jį pasirašė LVŽS frakcija ir opoziciniai konservatoriai, į šalį nustūmę valdančiuosius socialdemokratus. Antras – susitarimas dėl darbo koalicijoje ne tarp Seimo rinkimus laimėjusių partijų, o tarp parlamentinių frakcijų – LVŽS ir atskilusios LSDP dalies. E. Genvilas pripažino, kad liberalams praėję metai buvo nelengvi.

Rima Baškienė: „Galima džiaugtis, kad neblogai surenkami mokesčiai, turime galimybių spręsti kai kurias socialines problemas. Lengva dalyti, kai yra iš ko.“

Seimo rinkimus po buvusio lyderio Eligijaus Masiulio skandalo pavyko laimėti, sekėsi įtvirtinti ir savo identitetą, tačiau dabar, anot parlamentaro, vėl užklupo sunkus laikotarpis – partijai pareikšti įtarimai. „Manau, viską išgyvensime ir galbūt tapsime dar stipresni“, – vylėsi E. Gentvilas. Didesnių Seimo veiklos permainų ateinančiais metais jis teigė neprognozuojantis.

„Dėl bendro darbo organizavimo apėmusi neviltis. Valdantieji užsiverčia projektais, o paskui nesugeba dėl jų susitarti. Šiandien esame rudens sesijos darbotvarkės įkaitai – numatyti 525 projektai, bet iki šiol pajudinome vos 40. Netrukus svarstysime biudžetą, todėl viską teks dar nukelti. Duok Dieve, kad 150 projektų pajudintume“, – kalbėjo E. Gentvilas.

Įvertino septynetu

Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Algis Krupavičius Seimo metų darbą pagal dešimties balų sistemą tvirtino galįs vertinti septynetu. „Po rinkimų sudaryta valdančioji dauguma sėkmingai suformavo Vyriausybę, su tam tikrais pasižnaibymais priėmė nemažai planuotų sprendimų. Kita vertus, nesusikalbėjimo koalicijos viduje buvo per daug. Šiandien LSDP išėjo iš koalicijos, o jos frakcija liko tam tikro nesvarumo būklės. Taigi politinio stabilumo Seime nėra“, – pabrėžė politologas. Kadangi dabartinis parlamentas pagal sudėtį ideologiškai margas, pasak politologo, gali nutikti taip, kad „valstiečiams“ teks valdyti vieniems.

„Elgiantis protingai, ieškant sąjungininkų atskiriems sprendimams priimti mažumos Vyriausybė turi galimybę veikti. Manau, grėsmių šiai Vyriausybei gali kilti tik artėjant prezidento rinkimams“, – spėjo A. Krupavičius.

Gabrielius Landsbergis: „Žmonės laukia tikrai reikšmingų pasikeitimų. Tam reikia sutelktos valdžios, daug išminties ir politinės patirties, o jos, akivaizdu, pritrūko.“

Kartu jis atkreipė dėmesį, kad skandalų Seime per metus buvo daugiau negu reikia. „Parlamento reputacijai pliusų tai nepridėjo. Kita vertus, po daugelio metų Seimo pirmininkas pateko tarp trijų populiariausių Lietuvos politikų. Tad nors Seimo darbas vertinamas kritiškai, pripažįstama, kad jame yra autoritetą turinčių politikų“, – teigė A. Krupavičius. Kas Seimo laukia artimiausiais metais, anot politologo, sunku prognozuoti, nes Lietuvos politika labai keičiasi į bloga.

Valdantieji neturi strategijos

Mykolo Romerio universiteto docentui Virgiui Valentinavičiui pirmas žodis, šovęs į galvą apibendrinant Seimo darbo metus, buvo „chaosas“.

„Labai mažai nuoseklumo ir kryptingumo, daug darbo ad hoc – prieššokiais. Tai urėdijos, tai alkoholis, tai vaikų apsauga – vieną liniją, vieną strategiją įžvelgti sunku“, – pažymėjo politologas. Keista, jo žodžiais, atrodo LVŽS kartu su „maištininkais“ socialdemokratais primesta diskusija, ar šiuo metu yra valdančioji dauguma, ar ne. Kaip tik noru išsaugoti daugumą savo „pasiaukojimą“ likti koalicijoje grindžia atskilusieji socialdemokratai. „Tačiau, mano galva, pagrindinė problema ne ta, kad „valstiečiai“ neturi daugumos, o ta, kad jie neturi strategijos. Jos nėra, nes nėra ir aiškaus lyderio. Dvigalvė – R. Karbauskio ir S. Skvernelio – lyderystė dėl Gretos Kildišienės skandalo dabar pasislinkusi pastarojo naudai.

Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka
Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Bet jei S. Skvernelis šiandien yra tikrasis lyderis, mes to nematome“, – tvirtino V. Valentinavičius. Kadangi opozicijos veikla iš dalies priklauso nuo valdančiųjų, ji, pasak politologo, taip pat neišvengė chaoso elementų. „Konservatoriai pradėjo įrodinėti, jog Vyriausybė neturi daugumos. Juk tai visiškai beprasmiškas dalykas – ministrų kabinetas mažumos sąlygomis dirba jau beveik metus. Konservatorių dėmesys turėtų krypti į tai, kad nėra strategijos, todėl neaišku, kur ši Vyriausybė eina“, – aiškino ekspertas.

Kiti Seimo kadencijos metai, kaip spėjo V. Valentinavičius, bus panašūs į pirmuosius. „Visos prielaidos lieka – yra didelė, bet nekompetentinga, neprofesionali, visiškai nepasirengusi dirbti LVŽS frakcija. Mažai tikėtina, kad „valstiečiai“ per trejus metus ko nors daugiau išmoks. Kita vertus, konkrečiais klausimais jie ieškos sutarimo su vienais, kitais ir trečiais, tam tikri reikalai judės, sprendimai bus priimami. Kadangi Lietuvos politinėje sistemoje pirmalaikiai Seimo rinkimai neįmanomi, tą „malonumą“ jausime toliau. Nebus taip, kad Seimas nieko neveiks, bet kalnų nenuvers“, – teigė politologas.

Blogi vienuolika mėnesių

Vienuolika pastarosios Seimo kadencijos mėnesių žurnalistas, politikos apžvalgininkas Rimvydas Valatka apibūdino vienu žodžiu: tragiški. „Ir kuo labiau Lietuvai reikia subalansuotos, protingos politikos, tuo daugiau „durnysčių“ daroma tiek Seime, tiek Vyriausybėje. Turbūt didžiausias garas nuėjo į tas sritis, kurios apskritai yra visiškai nereikšmingos, – į vadinamąją kovą su girtavimu, visokius dirbtinius apvaisinimus ir t. t. Per tą laiką girdėjome kokius penkis skirtingus galimus mokesčių pakeitimų variantus.

Civilizuotoje visuomenėje taip nesielgiama, nes tai visiškai išbalansuoja rinką, atbaido investuotojus. Vieną dieną „Sodros“ ribos yra, kitą dieną – jau ne, o trečią vėl pasirodo. Galiu pasakyti taip: kad kairė nežino, ką daro dešinė. Šiuo atveju gal net įvardyti galima, kad viena ranka yra R. Karbauskis, kita – S. Skvernelis. Dažnai jie veikia skirtingomis kryptimis, dar kartais ir Viktorui Pranckiečiui užeina noras pavaidinti antrą asmenį valstybėje. Iš tiesų tai labai labai blogi vienuolika mėnesių“, – įsitikinęs R. Valatka.

Seimas spėjo išgyventi ir ne vieną skandalą. Kurį laiką iš žiniasklaidos antraščių nedingo R. Karbauskio ir jau buvusios parlamentarės G. Kildišienės santykių istorija. Teisėsauga yra pareiškusi įtarimus buvusiam Liberalų sąjūdžio nariui Gintarui Steponavičiui. Socialdemokratui Mindaugui Basčiui pradėta apkalta dėl įtartinų ryšių su Rusija. Svarstoma naikinti teisinę neliečiamybę Kęstučiui Pūkui, sulaukusiam kaltinimų dėl seksualinio priekabiavimo. Seime tiriami ir socdemo Artūro Skardžiaus šeimos interesai energetikos sektoriuje. Šis Seimas, R. Valatkos vertinimu, išskirtinis tuo, kad jame yra dar daugiau atsitiktinai politikoje atsidūrusių žmonių.

„Seimo darbas vertinamas kritiškai, tačiau pripažįstama, kad jame yra autoritetą turinčių politikų.“

„Tarkime, K. Pūkas – tokių politikoje apskritai neturėtų būti“, – pridūrė jis. Kol kas šis parlamentas išvengė praktikos „jei jau mūsiškis, ginsime iki galo“. Tačiau tai, pasak R. Valatkos, nereiškia, kad ko nors panašaus neatsiras po pusmečio ar vėliau. Juk, pavyzdžiui, M. Bastys gali būti vertinamas kaip reikalingas papildomas balsas valdantiesiems.

R. Valatka nemano, jog „perturbacijos“ LSDP turės kokios nors įtakos dabartinei politinei konjunktūrai ir valdžios stabilumui, nes per vienuolika mėnesių pamatėme, kad vienais klausimais „valstiečiai“ gali sudaryti daugumą su konservatoriais, kitais atvejais – dalimi konservatorių, „tvarkiečiais“ ir Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga.

„Dėl to nereikia sukti galvos, nes Vyriausybė krinta ne tada, kai praranda palaikymą Seime, o kai subręsta kita koalicija, atsiranda norinčiųjų Vyriausybės vairą paimti į savo rankas. Tokių darinių per artimiausius metus Seime neįžvelgiu“, – dėstė apžvalgininkas.

Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Valdančioji dauguma planuoja mokesčių ir valstybės tarnybos reformas, žada pertvarkyti aukštąjį mokslą. R. Valatkos teigimu, Seimo rudens sesijos darbotvarkei „valstiečiai“ ketina pateikti per 400 įstatymų projektų. Vertindamas tai jis akcentavo, kad pirmiausia LVŽS turėtų dešimteriopai sumažinti priimamų dokumentų kiekį. „Antras prioritetas – nekeisti nieko, jei nesi įsitikinęs, jog naujas variantas bus geresnis. Žvelgiant į kai kurias jų reformas, „neblogai“ atrodo, kai reformą palaiko rektorius, kuris habilitacinę disertaciją nuplagijavo nuo kitų habilituotų daktarų.

Jau pati reforma sukompromituota. Nors praėjo mėnuo, kai paaiškėjo šis faktas, švietimo ir mokslo ministrė tuo klausimu dar netarė nė žodžio. Taip galima pasakyti apie daugelį jų vadinamųjų reformų. Mokesčių reforma – iš finansų ministro, V. Pranckiečio, S. Skvernelio, R. Karbauskio jau girdėjome kokius penkis variantus. Tai irgi reformos kompromitavimas, nes niekas nebežino, kodėl tuos mokesčius reikia keisti. Vieni sako – dėl teisingumo, kiti – dėl to, kad valstybė surinktų daugiau pinigų, treti – jog apskritai kažkas yra negerai. Kaip ir bet kuriame darbe, svarbiausia – padaryti, o šnekėti galima tada, kai padarai. Iki tol projektus būtina parengti taip, kad jie keltų kuo mažiau dviprasmybių. Šiuo metu matyti vien dviprasmybės“, – kritikavo politikos apžvalgininkas.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"