Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
LIETUVA

Medininkų žudynių dalyvis savo teisybės ieškos Strasbūre

 
2017 08 22 9:35
Konstantinas Michailovas / 
Konstantinas Michailovas /  Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Medininkų žudynių byloje kalėti iki gyvos galvos nuteistas Konstantinas Michailovas kreipėsi į Europos Žmogaus Teisių Teismą Strasbūre.

„Laikantis visų įstatymo reikalavimų viskas yra atlikta ir lauksime Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimo. Taip, faktas toks egzistuoja – skundas teisme gautas, toliau laukiame teismo procedūros“, – BNS sakė K.Michailovo advokatas Arūnas Marcinkevičius.

Pagal egzistuojančius procedūras pareiškėjui pranešama apie gautą skundą.

„Skundas yra pateiktas ir gautas teismo patvirtinimas, kad skundas gautas ir įregistruotas, jam suteiktas registracijos numeris ir nieko daugiau. Teismas dar turi spręsti priimtinumo klausimą ir visa kita. Tik išsprendęs priimtinumo klausimą dar turi spręsti dėl komunikavimo procedūros pradėjimo, iki to dar reikia palaukti“, – BNS sakė A.Marcinkevičius.

Strasbūrui skundas buvo išsiųstas liepą.

Advokatas išsamiai skundo motyvų ir reikalavimų nekomentuoja, tačiau sako, kad nagrinėjant jo kliento baudžiamąją bylą buvo pažeistos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintos žmogaus teisės.

„Nė vienas asmuo negali būti nuteistas kitaip, nei įrodymų pagrindu. K.Michailovas nusikaltimo padarymo metu buvo OMON bazėje Vilniuje, tad jis niekaip negalėjo būti Medininkuose. Tai apie visą kitą nėra prasmės kalbėti, nėra jokių įrodymų, kad jis padarė nusikaltimą. Jeigu mes interpretacijų, samprotavimų ir politinių nuostatų pagrindu pradėsime teisti žmones, tai atsiprašau...“, – sako advokatas. Jis visų instancijų teismus tikino, kad jo klientas yra nekaltas.

Advokatas kol kas nenori viešinti, ko iš Lietuvos valstybės prašo nuteistasis Medininkų byloje. Paprastai valstybę apskundę asmenys prašo jiems atlyginti turtinę ir neturtinę žalą.

Šiemet vasarį išplėstinė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) septynių teisėjų kolegija atmetė iki gyvos galvos Medininkų žudynių byloje nuteisto buvusio omonininko K.Michailovo ir jo advokatų skundus.

LAT teisėjai patvirtino ankstesnių teismų sprendimus, kad Medininkų žudynės surengtos vykdant sovietų politiką, kurios tikslas – išlaikyti Lietuvą Sovietų sąjungos sudėtyje, o užpuolikai rėmė ir vykdė sovietų valdžios politiką – dideliu mastu užpuldinėti, žudyti ir žaloti civilius. Buvo siekiama naikinti valstybingumo požymius, tarp jų ir jų muitinės postus.

K.Michailovo aiškinimus, kad jis nedalyvavo žudynėse, Aukščiausiojo Teismo vertinimu, paneigia surinkti bylos duomenys.

„Nekyla abejonių, kad muitinės postas užpultas kaip civilinis objektas, siekiant nužudyti jame budėjusius asmenis“, – sakė teisėjas Vytautas Masiokas.

LAT teigimu, Medininkų postas, kaip ir kiti muitinės postai, buvo tik civilinis objektas, skirtas civilinio pobūdžio funkcijoms vykdyti, o jame dirbę pareigūnai nevilkėjo karinių uniformų, neturėjo ginklų, todėl jei laikomi civiliais. Muitininkai ir policininkai nebuvo priskirti karinėms pajėgoms.

Pernai birželio 6 dieną Lietuvos apeliacinis teismas paskelbė, kad K.Michailovo veiksmus iš nužudymo perkvalifikuoja į nusikaltimus žmoniškumui bei palieka galioti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę. Perkvalifikuoti veiksmus prašė Generalinė prokuratūra.

Aukščiausiojo Teismo kolegija pritarė apeliacinės instancijos teismo išvadai, kad K.Michailovo padaryta veika 1991 metais laikyta nusikaltimu pagal tarptautinę teisę. Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad „baudžiamoji atsakomybė už šiuos nusikaltimus kyla nepriklausomai nuo to, ar padarymo metu jie buvo tokiais laikomi pagal valstybės nacionalinę teisę, jei nusikaltimais jie buvo laikomi pagal tarptautinę teisę ar civilizuotų tautų visuotinai pripažintus bendruosius teisės principus“. Šios nuostatos išplaukia iš 1945 metų rugpjūčio Niurnbergo tarptautinio karinio tribunolo statuto bei jo nuosprendžio.

„K.Michailovas, priklausydamas OMON būriui ir tiesiogiai dalyvaudamas nusikalstamoje veikloje prieš civilius gyventojus, suprato nusikaltimo pavojingumą to laikmečio politiniame kontekste ir kad daro nusikaltimą pagal tarptautinę teisę“, – paskelbė teisėjas V.Masiokas.

Teisėjai atkreipė dėmesį, kad omonininkas suvokė jam pavestos operacijos tikslą. 1991 metais jis sąmoningai dalyvavo operacijose prieš civilius ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje.

LAT taip pat pažymėjo, kad 1991 metais, kai buvo padarytas nusikaltimas, veikos, padarytos prieš civilius gyventojus, jų žudymas, padarytos vykdant didelio masto arba sistemingo jų užpuolimo kontekste, nesvarbu: karinio konflikto ar taikos metu, tarptautinėje teisėje aiškiai buvo apibrėžtos kaip nusikaltimai žmoniškumui.

Latvijos pilietį K.Michailovą 2007 metų lapkričio 28 dieną sulaikė Latvijos teisėsauga, remdamasi Lietuvos išduotu Europos arešto orderiu. Lukiškių tardymo izoliatoriuje jis laikomas nuo 2008-ųjų sausio. Vėliau paaiškėjo, kad teisiamasis yra įgijęs ir Rusijos pilietybę.

Iš K.Michailovo Lietuvos valstybės naudai priteista 653 tūkst. 850 eurų padarytai žalai atlyginti.

Aštuoni civiliai pareigūnai buvo suguldyti muitinės vagonėlyje ant grindų, septyni nužudyti šūviais į galvą, kitas vietas, o vienas sunkiai sužalotas į galvą.

Byloje nustatyta, kad K.Michailovas, dirbdamas Sovietų sąjungos Vidaus reikalų ministerijos vidaus kariuomenės ypatingosios paskirties milicijos būrio (OMON) milicininku, veikdamas šio būrio vado Česlavo Mlyniko suburtoje organizuotoje grupėje, kartu su to paties būrio milicininkais Andrejumi Laktionovu ir Aleksandru Ryžovu, tyčia nužudė tarnybos pareigas vykdžiusius Lietuvos muitinės ir policijos pareigūnus Antaną Musteikį, Stanislovą Orlavičių, Ričardą Rabavičių, Algirdą Kazlauską, Juozą Janonį, Algimantą Juozaką ir Mindaugą Balavaką bei pasikėsino nužudyti Tomą Šerną.

Aukščiausiasis Teismas savo nutartyje pažymėjo, kad Medininkų postas buvo užpultas ne pirmą kartą, o lemtingąją 1991-ųjų liepos 31-ają užpultas suplanuotai netikėtai paryčiais ginkluotų užpuolikų, su kuriais Lietuvos pareigūnai nekonfliktavo, jų neprovokavo ir jiems jokiais būdais ir priemonėmis nesipriešino, nors tokia galimybė buvo – Tomas Šernas, išgirdęs pistoleto šūvius, pažadino kitame kambaryje besiilsinčius pareigūnus, tarp jų buvo ginkluotas „Aro“ pareigūnas.

„Prieš nužudymą policijos pareigūnai buvo nuginkluoti. Aštuoni civiliai pareigūnai buvo suguldyti muitinės vagonėlyje ant grindų, septyni nužudyti šūviais į galvą, kitas vietas, o vienas sunkiai sužalotas į galvą. Šis nužudymo būdas – šūviai į gulinčių beginklių žmonių galvas – rodo, kad veikta profesionaliai, siekiant, kad neliktų gyvų liudytojų“, – sakė teisėjas V.Masiokas.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"