Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAMULTIMEDIJA
LIETUVA

Medikų kantrybė senka: užsimena apie streiką

 
2018 06 19 8:40
Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Nors nuo gegužės medikų atlyginimams didinti papildomai buvo skirta beveik 100 mln. eurų, ne visos šalies gydymo įstaigos padidino algas medicinos darbuotojams, o tos, kurios padidino, – nebūtinai penktadaliu, kaip žadėta. Medikai piktinasi situacija, o toliau neradę bendros kalbos su valdžia žada galvoti apie streiką.

Iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) skyrus papildomų lėšų, medikų darbo užmokesčio fondas nuo gegužės buvo padidintas penktadaliu. Žadėta, kad medicinos darbuotojų atlyginimai didės vidutiniškai 20 procentų.

Nemažai medicinos darbuotojų skundžiasi, kad darbo užmokestis jiems taip ir nepadidėjo.

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga prieš mėnesį paprašė medikų siųsti ministerijai nuasmenintus algalapius, pagal kuriuos būtų galima įvertinti, ar (ir kaip) pasikeitė jų algos. Iki šiol algalapius pateikė daugiau kaip 100 medicinos darbuotojų iš 41 gydymo įstaigos. Nemažai jų skundžiasi, kad darbo užmokestis jiems taip ir nepadidėjo.

Didesnės algos – ne tik medikams

Kaip matyti iš medikų SAM pateiktų algalapių, viena iš gydymo įstaigų, kurioje atlyginimai medikams nuo gegužės nedidėjo, – Pakruojo ligoninė. Informaciją pateikę medicinos darbuotojai nurodė, kad algos kils nuo birželio, bet Vyriausybės nustatytos ribos esą nesieks.

„Be to, iš tų pačių pinigų, skirtų medikų atlyginimams didinti, Pakruojo ligoninėje didinami atlyginimai buhalterėms, ūkvedžiui, vairuotojams“, – piktinosi į SAM kreipęsi šios ligoninės medicinos darbuotojai.

Tai, kad nuo gegužės nepadidėjo atlyginimai, ministerijai skundėsi ir Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės medikai – bendrosios praktikos slaugytojai, ergoterapeutas, klinikos laborantas.

SAM algalapius, kuriuose neužfiksuotas algų padidėjimas, siuntė ir Druskininkų ligoninės medicinos personalas – radiologai laborantai, klinikiniai laborantai, masažuotojai. Didesnių algų kol kas nesulaukė ir į ministeriją kreipęsi Kuršėnų ligoninės slaugytojai, P. Mažylio gimdymo namų personalas.

Vilniaus psichiatrijos ligoninės direktorius profesorius Arūnas Germanavičius tvirtino, kad didesnius atlyginimus darbuotojai gaus nuo birželio mėnesio, o spalį planuojamas naujas darbo užmokesčio tvarkos peržiūrėjimo etapas.

Mat siekiant išvengti darbuotojų „emigracijos“ atlyginimams didinti norima skirti ne tik iš teritorinių ligonių kasų gaunamas lėšas, bet ir sutaupytas optimizuojant darbo procesus, atsisakant nebūtinų išlaidų.

„Gydytojų psichiatrų atlyginimai mūsų ligoninėje didės maždaug 28 proc., o bendrosios praktikos slaugytojų – 20 procentų. Mūsų ligoninėje gydytojo psichiatro atlyginimas sieks nuo 2,5 tūkst. iki 3 tūkst. eurų, priklausomai nuo atsakomybės lygio, o vėliau planuojama, kad bendrosios praktikos slaugytojų atlyginimas bus tūkstantis eurų“, – aiškino A. Germanavičius.

Įžvelgia manipuliavimą

Jei matys, kad jokios perspektyvos nėra, medikai grasina tiesiog organizuoti streiką.Alinos Ožič nuotrauka
Jei matys, kad jokios perspektyvos nėra, medikai grasina tiesiog organizuoti streiką.Alinos Ožič nuotrauka

SAM algalapius siuntę medikai skundėsi, kad kai kurios medicinos įstaigos atlyginimus kilstelėjo per mažai. Pavyzdžiui, Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės Konsultacijų poliklinikos darbuotojai teigė, kad kardiologams buvo palikti tie patys konsultacijų su manipuliacijomis (širdies echoskopija, veloergometrija, Holterio monitoravimas) įkainiai, pakeliant tik konsultacijos be manipuliacijos apmokėjimą. „Kadangi beveik visos kardiologo konsultacijos yra su manipuliacijomis (t. y. patys atliekame širdies echoskopiją, veloergometriją, Holterio monitoravimą, niekas už mus jų tiesiog neatliks, šios manipuliacijos įeina į kardiologo konsultacijos normą), alga, galima sakyti, nepakilo. Eilės gauti kardiologo konsultaciją Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninėje labai didelės, paskelbus registraciją, mažiau nei per valandą suregistruojami pacientai trims mėnesiams į priekį ir registracija stabdoma, todėl dirbame labai daug, kartais ir daugiau nei dvigubai viršydami savo etatinį krūvį“, – akcentavo SAM algalapius atsiuntę medikai.

Iš Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų medikų atsiųstų algalapių matyti, kad gydytojams anesteziologams-reanimatologams atlyginimai padidėjo 12 proc., vaikų alergologui – 7 procentais. Operacinės slaugytoja skundėsi, kad jos darbo užmokestis buvo „pritemptas“ iki kiek daugiau kaip 700 eurų, bet panaikinta aukščiausioji kategorija.

„Koeficientas tapo 14,2 ir vieno etato alga – 702,62 euro. Apgavo, nes slaugytojoms, baigusioms aukštesniąją medicinos mokyklą, kategorijas paliko ir jų atlyginimas pakilo iki 650,17 euro (koficientas 13,14), o baigusiųjų aukštesniąją medicinos mokyklą ir neturinčių kategorijos atlyginimas yra 603,66 euro (koeficientas – 12,2). Kodėl iš vienų atima kategorijas, kitiems jas palieka? Nesuprantu, kokiu pagrindu yra panaikinta kategorija universitetą baigusioms ir kodėl kategorija nepanaikinta aukštesniąją medicinos mokyklą baigusioms slaugytojoms?“ – piktinosi Kauno klinikų slaugytoja.

Kauno klinikų filialo Kulautuvos reabilitacijos ligoninės magistro išsilavinimą turintiems kineziterapeutams algos padidintos 5 procentais. Kazlų Rūdos ir Rietavo pirminės sveikatos priežiūros centruose, kaip rodo jų darbuotojų pateikti algalapiai, darbo užmokestis padidėjo 6 procentais.

Padidino daugiau

Gegužės mėnesio algalapius į SAM pateikė keli Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų medikai. Jie rodo, kad vienam medicinos gydytojui darbo užmokestis padidėjo apie 1,5 proc., gydytojams rezidentams – apie 5 procentus.

Santaros klinikų direktorės ekonomikai Dianos Maniušienės teigimu, palyginti su balandžio mėnesiu, gegužę vidutinis gydytojų darbo užmokestis šioje gydymo įstaigoje padidėjo 21,3 proc., o slaugytojų – 20,3 procento. „Visos papildomai gautos lėšos buvo skirtos išimtinai tik asmens sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų, teikiančių asmens sveikatos priežiūros paslaugas, darbo užmokesčiui didinti“, – patikino ji.

Gegužės mėnesį vidutinis vienu etatu dirbančio gydytojo priskaitytas darbo užmokestis Santaros klinikose siekė 1933 eurus, o vienu etatu dirbančio slaugytojo – 1072 eurus. Gydytojų rezidentų darbo užmokesčiui yra skiriamos tikslinės valstybės biudžeto lėšos. Nuo gegužės papildomų lėšų jų atlyginimams nebuvo skirta, algos didintos nuo sausio mėnesio.

Ministras kalbėsis

A. Verygos patarėja Lina Bušinskaitė-Šriubėnė sako, kad iš SAM siunčiamų nuasmenintų algalapių galima daryti preliminarius vertinimus, jog kai kurios šalies gydymo įstaigos padidino atlyginimus medicinos darbuotojams, o kai kurios – ne. „Iš tų, kurios padidino, matome, kad kai kurios didino pagal rekomendacijas, daugiausia dėmesio skirdamos mažiausiai uždirbantiems – pavyzdžiui, Santaros ir Kauno klinikos. Beje, pastarosios gydymo įstaigos pirmosios viešai paskelbė apie medikams jau padidintus atlyginimus“, – kalbėjo ji.

Vis dėlto, pasak L. Bušinskaitės-Šriubėnės, daryti išvadas kol kas anksti, ministerija nori gauti daugiau duomenų ir juos apibendrinti.

Alinos Ožič nuotrauka
Alinos Ožič nuotrauka

„Turėdami aiškesnį vaizdą, kurios įstaigos nedidina atlyginimų medikams ir ne pagal paskirtį naudoja tam skirtus beveik 100 mln. eurų, ministras A. Veryga ir jo komanda kalbėsis su šių įstaigų vadovais ir steigėjais. Juk tikslas bendras – sąžiningai didinti atlyginimus medikams. Manome, kad viešumas ir problematikos viešinimas – vienas efektyvesnių būdų, kaip užtikrinti pažadėtą atlyginimų didinimą. Be to, tam, kad atlyginimai didėtų, kaip tikimasi, labai svarbų vaidmenį turi atlikti ir medikų profesinės sąjungos. Pagal SAM ir medikų profesinių sąjungų pasirašytus susitarimus, kurie turi teisinę galią, profsąjungos turi teisę stebėti ir kontroliuoti, kaip įstaigos didina medikų atlyginimus. Tad labai kviečiame medikų bendruomenę būti dar aktyvesnę“, – ragino ministro A. Verygos patarėja.

Ligonio gelbėjimas, o ne gydymas

Lietuvos medikų sąjūdžio (LMS) vadovas Darius Jauniškis teigė, kad iš pradžių buvo aišku, jog pagal tai, kiek lėšų skirta medikų atlyginimams didinti, jų nebus įmanoma pakelti penktadaliu. Kai kurios gydymo įstaigos tam pinigų pridėjo iš savo rezervo. Didesnės gydymo įstaigos lyg ir išgalėjo žadėtomis sumomis pakelti medicinos darbuotojų atlyginimus. Kitose, LMS turimomis žiniomis, algų padidėjimas tikrai nesiekia 20 procentų.

Darius Jauniškis: „Vyriausybė pasinaudojo rezervo pinigais kaip vaistų injekcija mirštančiam ligoniui. Tačiau mūsų tikslas, kad Vyriausybė ir ministerija sukurtų sistemą, kaip padidinti Privalomojo sveikatos draudimo fondo dalį.“

„Tačiau nerimą kelis kitas dalykas. Šiuo atveju iš vieno katilo pinigai permesti į kitą. Iš PSDF rezervo fondo 100 mln. eurų pervesti į PSDF. LMS nuomone, tai buvo galima padaryti nuo sausio 1 dienos. Vyriausybė nusprendė padaryti nuo gegužės mėnesio – ačiū jai ir už tai. Tačiau reikalas tas, kad vis dar nėra pradėta kurti sistema, kaip padidinti medikams atlyginimus. Dabar tiesiog mesti rezervo pinigai, kurie skirti ne algoms, o kitiems dalykams. Šiuo atveju Vyriausybė pasinaudojo jais kaip vaistų injekcija mirštančiam ligoniui. Ligonio gyvybė palaikoma, kol kas viskas gerai, bet jis nėra toliau gydomas. Mūsų tikslas, kad Vyriausybė ir SAM sukurtų sistemą, kaip padidinti PSDF dalį. Atrodo, kad tie dalykai yra sustoję ir nelabai kas daroma šioje srityje. Tokia perspektyva liūdina“, – pažymėjo D. Jauniškis.

Jis taip pat akcentavo, kad atlyginimai medicinos darbuotojams buvo padidinti labai netolygiai: vieniems algos padidėjo, kitiems – nedidėjo, tretiems – net sumažėjo. Dėl darbo užmokesčio LMS nuolat kalbasi su SAM. Kaip pripažino D. Jauniškis, situacija tokia, kad vis dažniau išsprūsta žodis „streikas“. „Atrodo, šnekamės ir suprantame vieni kitus, bet jų veiksmai ne visada atitinka tai, ką aptariame. Žiūrėsime, galvosime, ką daryti toliau, rankų tikrai nenuleisime“, – tikino LMS vadovas.

Anot D. Jauniškio, po kiekvieno susitikimo su premjeru Sauliumi Skverneliu, A. Veryga, parlamentarais medikų atstovai tikisi, kad viskas pagaliau keisis į gera. „Tačiau kiekvieną kartą jie mus nuvilia ir nuvilia. Jeigu matysime, kad jokios perspektyvos nėra, tiesiog bandysime organizuoti streiką. Mes jo organizuoti negalime, bet jeigu tai darys profsąjungos, prisidėsime. Jei nesusišnekame žmogiškai, bandysime kalbėti kita kalba, nes toliau taip gyventi nebeįmanoma“, – pakartojo medikų atstovas.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEPrivatumo politika
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"