Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAMULTIMEDIJA
LIETUVA

Medikai ragina vienytis po sąjūdžio skėčiu

 
2017 11 17 6:00
Prieš porą dienų kaip asociacija oficialai įregistruotas LMS paragino sveikatos sistemos problemas spręsti sutelktomis jėgomis – pasirašant politinį susitarimą. /
Prieš porą dienų kaip asociacija oficialai įregistruotas LMS paragino sveikatos sistemos problemas spręsti sutelktomis jėgomis – pasirašant politinį susitarimą. / Romo Jurgaičio (LŽ) nuotraukos

Moraliniu autoritetu pretenduojantis būti Lietuvos medikų sąjūdis (LMS) ragina pasirašyti nacionalinį susitarimą, kuris padėtų atsikratyti sveikatos sistemą slegiančių bėdų.

Sveikatos sistemos skurdas ir aiškios vystymosi krypties nebuvimas, vieni mažiausių Europoje medikų atlyginimai, nesibaigianti sveikatos priežiūros tinklo pertvarka – pagrindinės Lietuvos sveikatos apsaugos sistemą smaugiančios problemos. Stichiškai susibūręs LMS apie jas prabilo prieš porą savaičių, kai paskelbė peticiją ir joje išdėstė pagrindinius medicinos darbuotojų reikalavimus. Šiuo metu peticiją yra pasirašę per 60 tūkst. medikų.

Tarp svarbiausių jų reikalavimų – nuo 2018 metų sausio 1-osios 30 proc. didinti atlyginimus visiems sistemos darbuotojams, mažinti maksimalų darbo krūvį, sustabdyti finansinių sankcijų taikymą už netyčines klaidas. Prieš porą dienų kaip asociacija oficialai įregistruotas LMS paragino sveikatos sistemos problemas spręsti sutelktomis jėgomis – pasirašant politinį susitarimą. Svarbiausi jo postulatai išdėstyti LMS paskelbtame memorandume.

Vytautas Kasiulevičius: „Vėl susivienyti medikus į sąjūdį privertė stagnacijos paveikta sveikatos sistema.“

Augs algos, mažės korupcijos

LMS tarybos pirmininku išrinktas Santaros klinikų Šeimos medicinos centro vadovas Vytautas Kasiulevičius teigė, kad LMS tęsia 1988 metais įkurto Lietuvos medikų sąjūdžio, kuris išsiskirstė atlikęs savo darbą, tradicijas. Vėl susivienyti medikus į sąjūdį privertė stagnacijos paveikta sveikatos sistema. „Dirbsime su visais, kurie nori įgyvendinti nacionalinį susitarimą, padėsiantį užtikrinti tvarią sveikatos priežiūrą. Kviečiame visas profesines sąjungas tapti sąjūdžio nariais, būdami kartu tikrai rasime geriausius sprendimus“, – pristatydamas LMS veiklos planus vakar kalbėjo V. Kasiulevičius.

Pasak jo, nuo sausio padidinus atlyginimus medikams drauge būtų pradėtas ir „korupcijos mažinimas bei naikinimas“. „Tokiu būdu visuomenei pasiųstume signalą, kad mes, medikai, dėkodami, jog buvome išskirti, deklaruojame keičiantys nusistovėjusią sistemą bei įpročius. Taip pademonstruotume pagarbą visuomenei“, – sakė V. Kasiulevičius. LMS skaičiavimais, visų sveikatos sistemos darbuotojų atlyginimams nuo sausio padidinti 30 proc. reikėtų 204–210 mln. eurų.

Vakar Sveikatos apsaugos ministerijoje vykusiose derybose dėl atlyginimų dalyvavo ir LMS atstovai. Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga yra sakęs, kad galimybių medikams algas didinti 30 proc. kitąmet nėra.

Pinigų yra

Vienos iš 29 medikų reikalavimus palaikančių pacientų organizacijų – asociacijos „Kraujas“ pirmininkės Ievos Drėgvienės teigimu, 2018-ųjų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžete yra apie 100 mln. eurų rezervo, kuris turėtų likti lėšų nepanaudojus šiemet. „Tai reiškia, kad buvo nedidinami gydytojų, slaugytojų, visos medikų bendruomenės atlyginimai. Ir tai reiškia, kad dalis pacientų mirė, nes negavo inovatyvių vaistų. Tad kalbėti apie tai, kad nėra lėšų, gėdinga – lėšų yra“, – tikino ji. Pasak I. Drėgvienės, įstatymai reikalauja turėti 1,5 proc. PSDF rezervą, o Vyriausybė planuoja jį gerokai viršyti. „Visi mokame mokesčius, visi esame pacientai, tik vieni šiandien, kiti – galbūt rytoj. Mes mokame, kad gautume kokybiškas paslaugas. Pokyčių tikrai reikia“, – teigė ji.

Pasak LMS tarybos nario gydytojo urologo Roberto Adomaičio, didžiausia medikų problema yra ta, „kad kiekviena ateinanti Vyriausybė tikina, jog kažkas buvęs prieš ją nepadarė to, ką žadėjo, todėl dabartinė valdžia už tai neatsakinga“. „Todėl nacionalinis susitarimas, kai visi prisiima atsakomybę daryti geriau, o ne kaltinti vieni kitus, – labai svarbus žingsnis. LMS nežiūri atgal, jis siekia pokyčių“, – pažymėjo R. Adomaitis. Jo manymu, ką tik susikūręs medikų judėjimas yra viena įspūdingiausių pilietiškumo akcijų.

LMS lyderiai šiomis dienomis susitiko su visų Seimo frakcijų atstovais. „Patirtis labai gera – beveik visur sulaukėme palaikymo ir pritarimo mūsų pozicijai“, – sakė V. Kasiulevičius. Tik valdantieji „valstiečiai“, jo žodžiais, aiškino, kad trūksta lėšų medikų atlyginimams didinti, nes to paties esą reikalauja ir kitų sričių darbuotojai. „Tačiau durys deryboms nebuvo užvertos, į diskusijas apie finansinius šaltinius buvome pakviesti į Vyriausybę“, – teigė V. Kasiulevičius.

Vytautas Kasiulevičius: "Vėl susivienyti medikus į sąjūdį privertė stagnacijos paveikta sveikatos sistema."
Vytautas Kasiulevičius: "Vėl susivienyti medikus į sąjūdį privertė stagnacijos paveikta sveikatos sistema."

Ministrui pagrasinta apkalta

Medikų reikalavimai paskatino Seimo frakcijas rimtai pasikalbėti ir su sveikatos apsaugos ministru. Po praėjusį ketvirtadienį vykusio susitikimo su konservatoriais šie prakalbo apie interpeliacijos A. Verygai galimybę. Ministro buvo klausiama, kodėl jis nebendrauja su medikų ir pacientų atstovais, kokią turi sveikatos apsaugos sistemos viziją, kodėl rajonuose uždaromos gydymo įstaigos. Kadangi jo atsakymai konservatorių neįtikino, greičiausiai bus ieškoma interpeliacijai galinčių pritarti sąjungininkų.

Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas „Lietuvos žinioms“ pasakojo, kad jau kurį laiką trys opozicijos frakcijos – liberalai, socialdemokratai ir „tvarkiečiai“ – niekaip negali į bendrą posėdį prisikviesti A. Verygos, šis vis neranda laiko. „Man atrodo, kad ministras negali ignoruoti trijų frakcijų kvietimo, jis privalo rasti laiko. Akivaizdu, kad A. Verygos veikla kelia ne tik nepasitenkinimą, bet kartais ir nusistebėjimą“, – sakė E. Gentvilas. Jo žiniomis, susitikimas su ministerijos vadovu vis dėlto turėtų įvykti lapkričio 21-ąją. „Išvadas darysime tada, kai pasikalbėsime“, – žadėjo jis.

Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos seniūno Juozo Oleko manymu, su A. Verygos veikla siejamų sveikatos apsaugos problemų netrūksta. Jis priminė, kad LSDP frakcija pateikė savo pasiūlymus, kaip, atsižvelgiant į pastarojo meto medikų reikalavimus, reikėtų keisti padėtį. „Jeigu į juos bus atsižvelgta, galimas racionalesnis sprendimas, jei ne – interpeliacijos klausimas gali tapti aktualus“, – sakė J. Olekas.

Nepritarė projektui

Staigmeną vakar pateikė Seimo Audito komitetas, kai nepritarė 2018 metų PSDF biudžeto projektui. Komitetas atkreipė dėmesį, kad į planuojamas išlaidas neįskaičiuotos lėšos asmens sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų darbo užmokesčio augimui ir neužtikrinamas tikslinis šio fondo biudžeto rezervo lėšų naudojimas, o valstybės biudžeto pinigais nėra visiškai finansuojami visi valstybės prisiimti įsipareigojimai. Parlamentarai taip pat pastebėjo, kad projekte numatytos lėšos neatitinka „Sodros“ biudžete numatytų rodiklių. Pagal projektą, PSDF biudžetas kitąmet turėtų siekti 1,748 mlrd. eurų, arba 11 proc. (173,061 mln. eurų) daugiau, nei numatyta šiemet.

Nacionalinį susitarimą LMS ragina pasirašyti iki kitų metų vasario 16-osios, kai bus minimas Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetis. Dokumente siūloma nurodyti PSDF formavimo ir skirstymo principus „sveikatos apsaugai pamažu grąžinant teisėtai priklausančias lėšas“. Taip pat reikalaujama dešimčiai metų nustatyti sveikatos priežiūros tinklo valdymo principus, įtvirtinti trijų arba penkių regioninių tinklų struktūrą. Asociacija siekia, kad nacionaliniu susitarimu būtų apibrėžtas medikų krūvis, darbo laikas, užtikrinta teisė į „orų atlyginimą“. LMS siūlo atsieti pacientų priežiūrai skiriamas lėšas ir medikų darbo užmokestį, šeimos gydytojams sudaryti galimybę pasirašyti tiesiogines darbo sutartis su Valstybine ligonių kasa.

SAM duomenimis, praėjusiais metais vidutinis mėnesinis gydytojo (etato) darbo užmokestis Lietuvoje siekė apie 1368 eurus, slaugytojų – 689 eurus neatskaičius mokesčių. 2017 metais pirmojo pusmečio duomenimis, vidutinis mėnesinis gydytojų darbo užmokestis buvo apie 1500 eurų, slaugytojų – 752 eurus neatskaičius mokesčių.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEKarjera
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOS
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"