Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAMULTIMEDIJA
LIETUVA

Medicinos įranga: gydyti ar dūlėti

 
2018 05 14 9:00
Sveikatos apsaugos ministro įsakymu numatyta, kad visos kompiuterinės tomografijos aparatus turinčios įstaigos turės atlikti ne mažiau kaip 30 tyrimų per vieną darbo dieną vienu aparatu. /
Sveikatos apsaugos ministro įsakymu numatyta, kad visos kompiuterinės tomografijos aparatus turinčios įstaigos turės atlikti ne mažiau kaip 30 tyrimų per vieną darbo dieną vienu aparatu. / aduonline.edu nuotrauka

Šalies sveikatos priežiūros įstaigos brangios medicinos įrangos turi daugiau nei kitų Europos Sąjungos (ES) šalių ligoninės, tačiau didelė dalis šios įrangos mažai naudojama ir... pasensta.

Todėl kai kurių gydymo įstaigų pacientai priversti ilgai laukti jiems būtinų tyrimų, o kitur tokia pati įranga „stovi be darbo“, ir tokia padėtis nesikeičia jau ne vienus metus. Tačiau ligoninių atstovai to nedramatizuoja, nes jei sveikatos priežiūros įstaigos neturėtų kai kurių brangių aparatų, iš viso negalėtų gyvuoti.

Jei nori gauti licenciją veiklai, sveikatos priežiūros įstaigos priverstos pirkti ir kai kurią medicinos įrangą, neanalizuodamos, ar ji iš tiesų joms reikalinga.

Stovi ir sensta

Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba (VASPVT) atliko šalies sveikatos priežiūros įstaigose esamų brangių medicinos priemonių efektyvumo ir našumo analizę, jos metu nagrinėta 2016 metų situacija. Nustatyta, kad Lietuvoje tuomet buvo apie 1,3 tūkst. brangių medicinos priemonių – pozitronų emisijos tomografų, linijinių greitintuvų, magnetinio rezonanso tomografų, angiografų, kompiuterinių tomografų, gama kamerų, mamografų, diagnostinių rentgeno ir diagnostinių ultragarso prietaisų, kurių įsigijimo kaina – per 28,9 tūkst. eurų ir kuriais teikiamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos visiškai ar iš dalies apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšų. Didžiąją dalį (85 proc.) turimų aparatų sudarė diagnostinės rentgeno ir ultragarso priemonės.

VASPVT specialistų teigimu, daugelis naudojamų brangių medicinos įrenginių yra pernelyg seni. Pavyzdžiui, beveik pusė rentgeno aparatų senesni nei 10 metų. „Nebe pirmos jaunystės“ ir kita brangi medicinos įranga – senesni nei 10 metų yra trečdalis Lietuvos gydymo įstaigose esamų angiografų, beveik ketvirtadalis gama kamerų, mamografų, diagnostinių ultragarso įrenginių, kompiuterinių tomografų.

Beje, minėta brangiai kainavusi medicinos įranga ne tik moraliai senstelėjusi, bet ir mažai naudojama. Nors Lietuva pagal sveikatos priežiūros įstaigose esamų magnetinio rezonanso tomografų skaičių lenkia daugelį kaimyninių šalių, bet jų naudojimo efektyvumo rodiklis (per metus atliktų tyrimų) – vienas žemiausių ES. Mažai tyrimų atliekama ir turimais pozitronų emisijos tomografais, kompiuteriniais tomografais, diagnostinėms C lanko rentgeno priemonėms bei diagnostinėms ultragarso priemonėms. Jų panaudojimas nesiekia nė 50 proc. jų galimybių. Šiek tiek intensyviau naudojami mamografai, magnetinio rezonanso tomografai, angiografai.

Situacija turi keistis

Kaip pažymėjo VASPVT direktorė Nora Ribokienė, pastaraisiais metais išryškėjo tendencija, kad prioritetas skiriamas senai medicinos įrangai atnaujinti, o ne naujos plėtrai. Ji pabrėžė, kad būtina racionalizuoti brangių medicinos priemonių eksploatavimą, sukuriant tinkamą infrastruktūrą, organizacinius bei žmogiškuosius išteklius tam, kad jos būtų intensyviau naudojamos.

„Įsigijus brangią įrangą, privalu maksimaliai išnaudoti jos pajėgumą, neleisti prietaisui būti nenaudojamam ir senti, nes tai nenaudinga nei įstaigoms, nei pacientams, nei valstybei. Kasmet skiriamos nemenkos investicijos, kad įstaigos galėtų atnaujinti turimas brangias medicinos priemones, pakeisti senas ir apsirūpinti nauja medicinos įranga. Mūsų atliktų tyrimų duomenys naudojami svarstant brangios medicinos įrangos poreikį, racionalų planavimą bei įsigijimą“, – aiškino N. Ribokienė. Tai esą svarbu ir sveikatos sistemą koordinuojančioms institucijoms, siekiant pamatuotai ir pagrįstai investuoti į brangias medicinos priemones.

N. Ribokienės teigimu, sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga yra pasirašęs įsakymą, kuriuo patvirtino gydymo įstaigų vertinimo rodiklius. Vienas jų – efektyvinti kompiuterinės tomografijos aparatų naudojimą. Numatyta, kad visos tokią įrangą turinčios įstaigos turės atlikti ne mažiau kaip 30 tyrimų per vieną darbo dieną vienu aparatu.

Nora Ribokienė: „Įsigijus brangią įrangą, privalu maksimaliai išnaudoti jos pajėgumą, neleisti prietaisui būti nenaudojamam ir senti." / Ritos Stankevičiūtės nuotrauka
Nora Ribokienė: „Įsigijus brangią įrangą, privalu maksimaliai išnaudoti jos pajėgumą, neleisti prietaisui būti nenaudojamam ir senti." / Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

Problema įsisenėjusi

Kaip šalies sveikatos priežiūros įstaigose naudojama brangi medicinos aparatūra, prieš trejus metus tyrė ir Valstybės kontrolė. Brangiems medicinos prietaisams įsigyti 2010–2012 metais buvo panaudota 51,75 mln. eurų Valstybės investicijų programos lėšų – ketvirtis sveikatos srities investicijų projektams įgyvendinti skirtų lėšų. 2013 metais šalies gydymo įstaigose buvo 1580 brangių medicinos prietaisų. Didžiausią jų dalį (89 proc.) sudarė diagnostinė ultragarso ir rentgeno įranga.

Tuomet buvo konstatuota, kad brangių medicinos prietaisų skaičius atitinka kaimyninių ES šalių rodiklius ir prietaisai tolygiai paskirstyti pagal apskritis, tačiau atliekamų planinių tyrimų prieinamumas viešosiose gydymo įstaigose yra nepakankamas.

Viena tokios situacijos priežasčių – nevaldomi pacientų, turinčių siuntimą tyrimams atlikti, srautai. Esą Lietuvoje nėra bendros pacientų srautų stebėjimo gydymo įstaigose sistemos. Pacientai, neturėdami pakankamai informacijos, gydymo įstaigas renkasi savo nuožiūra. Todėl ilgiausios eilės tyrimams susidaro didžiosiose universitetinėse ir respublikinėse šalies gydymo įstaigose. Be to, tada 45 proc. apklaustų gydymo įstaigų nurodė, kad joms trūksta gydytojų radiologų. Tačiau Valstybės kontrolė konstatavo, kad taip nebūtų, jei tyrimams aprašyti būtų pasitelkiami kitų gydymo įstaigų gydytojai, kurie galėtų dirbti nuotoliniu būdu.

Tuomet Valstybės kontrolė konstatavo ir tai, kad šalies gydymo įstaigose nevisiškai išnaudojami brangių medicinos prietaisų pajėgumai. Palyginus analogiškas funkcijas atliekančiose vienodo lygmens gydymo įstaigose esančių brangių medicinos prietaisų darbo rodiklius paaiškėjo, kad jie skyrėsi iki 2–3 kartų.

Žmonių labui

Lietuvos rajonų ligoninių asociacijos prezidentas, Pakruojo rajono ligoninės vyriausiasis gydytojas Vygantas Sudaris „Lietuvos žinioms“ teigė, kad kai kuri brangi aparatūra ligoninėms būtina, jeigu jos nori gauti savo veiklai reikalingą licenciją. Todėl sveikatos priežiūros įstaigos priverstos pirkti medicinos įrangą, neanalizuodamos, ar ji iš tiesų joms reikalinga, ir koks bus jos panaudojimo intensyvumas.

„Dalį įrangos ligoninės yra įsigijusios anksčiau, kai dar buvo daugiau pacientų. Ta įranga stovi ir dabar, kai pacientų sumažėjo. Bet juk tos įrangos neišmesi. Be to, esamiems pacientams dėl tokių tyrimų nereikia važinėti į Vilnių ar Kauną ir laukti savaitėmis, kol jie bus priimti. Taigi ta aparatūra pasitarnauja žmonėms“, – tikino V. Sudaris. Pasak jo, rasti specialistų, galinčių dirbti su brangia medicinos įranga, nesudėtinga, prireikus medikai važiuoja mokytis į stažuotes.

Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos tarybos pirmininkas, Šilutės rajono ligoninės vyriausiais gydytojas Darius Steponkus taip pat teigė tik iš dalies galįs sutikti su VASPVT išvadomis. Anot jo, ligoninėse gal ir yra per daug įrangos, bet reikėtų išsamesnės situacijos analizės, juolab kad kai kartais ta įranga reikalinga skubiai pagalbai teikti, kai kitos išeities nėra. „Susidaro įspūdis, kad tai tik rajonų ligoninių problema. Tačiau tas pats egzistuoja ir didelėse gydymo įstaigose“, – tikino D. Steponkus.

Antanas Matulas: "Stinga suvokimo, kad ne visose sveikatos priežiūros įstaigose ta įranga gali būti taip intensyviai naudojama, kaip universitetinėse ligoninėse ar užsienyje.“ / Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka
Antanas Matulas: "Stinga suvokimo, kad ne visose sveikatos priežiūros įstaigose ta įranga gali būti taip intensyviai naudojama, kaip universitetinėse ligoninėse ar užsienyje.“ / Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Ne ten ieško

Seimo Sveikatos reikalų komiteto nario Antano Matulo nuomone, dėl to, kad Lietuvoje nepakankamai išnaudojama sveikatos priežiūros įstaigose esama medicinos įranga, nereikėtų kelti sumaišties, nes labai didelė dalis tos įrangos jau pasenusi. Senesnė nei 10 metų, nors dar veikianti įranga sudaro apie 40 procentų. „Taigi šiuolaikinės medicinos įrangos Lietuvoje tikrai nėra per daug. Tačiau galbūt stinga suvokimo, kad ne visose sveikatos priežiūros įstaigose ta įranga gali būti taip intensyviai naudojama, kaip universitetinėse ligoninėse ar užsienyje“, – teigė A. Matulas.

Seimo narys patvirtino, kad jei ligoninėje nebūtų tam tikros brangios medicinos įrangos, kuriai priskiriami ir rentgeno aparatai, ji negalėtų veikti, nes jai nebūtų išduota licencija.

„Noras suvienodinti paslaugų apimtį yra nerealus, nes taip negali būti. Juk nerealu, kad tyrimų kompiuteriniu tomografu kurioje nors rajono ligoninėje bus atliekama tiek pat, kiek ir universitetinėje, nes jose pacientų srautai labai skirtingi. Tačiau tai nereiškia, kad rajono ligoninei nereikia aparato, padedančio tiksliau diagnozuoti ligas. Juk svarbi kiekviena išgelbėta žmogaus gyvybė“, – tikino A. Matulas.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEPrivatumo politika
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"