Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
LIETUVA

Mauthauzeno kaliniams iš Lietuvos – atminimo lenta

 
2015 05 09 6:00
 LGGRTC nuotraukos

Minint Antrojo pasaulinio karo pabaigos Europoje 70-metį žiauriais nusikaltimais garsėjusioje Austrijos koncentracijos stovykloje pagerbtas ir ten kalėjusių Lietuvos žmonių atminimas. Nuo šiol jų auką primins memorialinė lenta.

Prieš 77 metus šalia senojo Austrijos miesto Linco, Mauthauzene, buvo pradėta statyti mirties fabriku praminta koncentracijos stovykla. Skaičiuojama, kad per septynerius veiklos metus šiame lageryje nužudyta maždaug 200 tūkst. žmonių. Daugiausia - žydų, romų, lenkų, čekų, rusų, ispanų. Manoma, jog Antrojo pasaulinio karo metais Mauthauzene galėjo kalėti ne mažiau kaip 90 Lietuvos gyventojų. Jų atminimui stovyklos memoriale atidenta speciali atminimo lenta. Garbingą misiją vakar atliko Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) vadovės Birutės Burauskaitės vadovaujama centro darbuotojų delegacija.

Sąrašas negalutinis

Pasak B. Burauskaitės, dėl Lietuvos gyventojų atminimo įamžinimo su Mauthauzeno memorialo administracija pradėta kalbėtis dar prieš dvejus metus, kai LGGRTC atstovai pirmą kartą lankėsi buvusiame lageryje. Muziejaus atstovai įteikė lietuviams ten kalėjusių galimų Lietuvos gyventojų pavardžių sąrašą. B. Burauskaitės teigimu, kol vardai, neretai iškraipyti, nėra patikslinti, jie viešai neskelbiami. “Sudarytame sąraše įrašyta per 90 pavardžių, dauguma – lietuviškos. Tačiau tai ne galutinis skaičius, nes identifikuoti pavyko ne visus kalinius. Keletą pavardžių atsekėme, bet nesame tikri, jog tai būtent tie žmonės”, - LŽ aiškino centro vadovė.

Memorialinę lentą Mauthauzene kalėjusiems Lietuvos gyventojams sukūrė žinomas skulptorius Jonas Jagėla.
Memorialinę lentą Mauthauzene kalėjusiems Lietuvos gyventojams sukūrė žinomas skulptorius Jonas Jagėla.

Manoma, kad iš devynių dešimčių Mauthauzene kalintų Lietuvos gyventojų žuvo maždaug trečdalis. Likusių gyvųjų likimas - nežinomas. B. Burauskaitė priminė, jog nuo sovietinių represijų nukentėjusiems Lietuvos gyventojams pastatyti trys paminklai. Turima vilties, kad bus įamžintos ir nacių represijų aukos. “Ieškosime galimybių pagerbti ir Štuthofo lageryje kalintų mūsų šalies gyventojų atminimą”, - sakė LGGRTC vadovė.

Žinomo skulptoriaus darbas

B. Burauskaitė pabrėžė, kad tvarkant organizacinius klausimus daug padėjo Lietuvos ambasada Austrijoje, projektą finansavo Užsienio reikalų ministerija. Memorialinės lentos Mauthauzene kalėjusiems Lietuvos gyventojams autorius - žinomas skulptorius Jonas Jagėla, daugiau kaip ketvirtį amžiaus paskyręs šalies istorijai įamžinti. Menininkas yra sukūręs paminklus Gulago lageriuose žuvusiems lietuviams, daug kitų darbų tremties, rezistencijos, laisvės kovų temomis, antkapinių paminklų partizanams, disidentams, politiniams kaliniams. J. Jagėla - memorialo 1949 metų vasario 16 dienos Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Tarybos deklaracijai ir jos signatarams autorius. Skulptorius sukūrė ir garsiąją žymiausių Vilniaus universiteto profesorių bei auklėtinių biustų galeriją. Pasak B. Burauskaitės, pagrindinės iškilmės Mauthauzeno memoriale numatytos rytoj, gegužės 10-ąją.

Dirbo Daktaras Mirtis

Pirmi kaliniai į nacionalsocialistų prievartos simboliu ne tik Austrijoje, bet ir visoje Europoje tapusią Mauthauzeno stovyklą pateko 1938 metų rugpjūčio 8 dieną. Po kelerių metų šis lageris jau garsėjo kaip vienas baisiausių visoje koncentracijos stovyklų sistemoje. 1941-aisiais čia pastatytos dujų kameros atvėrė kelią masinėms egzekucijoms. 1943 metų pabaigoje Mauthauzene laikomų kalinių skaičius siekė 25 tūkstančiu, 1945-ųjų kovą jų buvo 84 tūkstančiai. Iš viso stovykloje kalinta per 200 tūkst. žmonių. Tikslus skaičius nėra žinomas, nes kai kurie belaisviai neregistruoti. Dujų kamerose kaliniai buvo žudomi iki 1945-ųjų balandžio 28 dienos. Teigiama, jog lavonų tomis dienomis būta tiek daug, kad krosnyse nespėta deginti kūnų. 1945 metų gegužės 7-ąją Mauthauzeno siaubo stovyklą galutinai išvadavo JAV kariuomenės daliniai.

Kaip tik Mauthauzene dirbo šiurpią Daktaro Mirties pravardę gavęs austrų gydytojas Aribertas Heimas. Vėliau jis buvo apkaltintas daugybės žmonių nužudymu ypač žiauriais metodais. Liudytojai pasakojo, kad Daktaras Mirtis darydavo operacijas ir amputacijas be skausmą malšinančių vaistų, nes norėjo pažiūrėti, kiek aukos gali iškęsti.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"