Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAMULTIMEDIJA
LIETUVA

Maskva pagąsdino, bet neišgąsdino

 
2018 07 24 6:00
Dainius Žalimas: „Tokį veikimo būdą galima apibūdinti taip: nusikaltėlis baudžia auką už tai, kad ji priešinosi.“
Dainius Žalimas: „Tokį veikimo būdą galima apibūdinti taip: nusikaltėlis baudžia auką už tai, kad ji priešinosi.“ Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Rusijos sprendimą kelti bylas Lietuvos prokurorams ir teisėjams, nagrinėjantiems Sausio 13-osios bylą, mūsų šalies vadovai, politikai, teisės žinovai pavadino atviru spaudimu valstybei, jos teismams bei teisėtvarkai. Pabrėžiama, kad jokie Kremliaus veiksmai nepaveiks šiuo metu vykstančio šios bylos proceso.

Rusijos tyrimų komitetas (RTK) vakar pranešė iškėlęs baudžiamąją bylą Lietuvos generalinės prokuratūros ir teismo pareigūnams, susijusiems su Sausio 13-osios byla. „Jų veiksmuose įžvelgti nusikaltimo, numatomo Rusijos Federacijos Baudžiamojo kodekso 2 dalies 299 straipsnyje (neabejotinai nekalto asmens patraukimas atsakomybėn), požymiai“, – sprendimo motyvą pakomentavo RTK atstovas.

Lietuvos užsienio reikalų ministerija (URM) tokius Rusijos teisėsaugos veiksmus vakar pavadino atviru spaudimu Lietuvai, jos teismams ir teisėtvarkos pareigūnams. Pasak URM, Lietuvos teismui metamas kaltinimas, kad byla prieš Sausio 13-osios agresijos organizatorius ir dalyvius nėra paremta objektyviais įrodymais, dvelkia išskirtiniu cinizmu, nes Rusija pati atsisakė bendradarbiauti Sausio 13-osios ir Medininkų bylose.

Dainius Žalimas: „Tokį veikimo būdą galima apibūdinti taip: nusikaltėlis baudžia auką už tai, kad ji priešinosi.“

Generalinis prokuroras Evaldas Pašilis sakė galintis vertinti žinią iš Maskvos tik kaip bandymą bauginant baudžiamuoju persekiojimu paveikti mūsų valstybės prokurorų bei teisėjų darbą. „Tai prieštarauja teisingumo principams, kuriais vadovaujasi demokratinės teisinės valstybės“, – tikino generalinis prokuroras.

Teisingumo parodija

Konstitucinio Teismo pirmininko Dainiaus Žalimo teigimu, Rusijos teisėsaugos sprendimas persekioti pareigūnus, kurie kelia bylas dėl nusikaltimų žmoniškumui, karo nusikaltimų ir agresijos, – teisingumo parodija. „Tokį veikimo būdą galima apibūdinti taip: nusikaltėlis baudžia auką už tai, kad ji priešinosi“, – pažymėjo jis. Anot D. Žalimo, Lietuva yra antra šalis, kurios teisėsauga susidūrė su tokiu Rusijos elgesiu. Neseniai panaši byla iškelta Ukrainos Konstitucinio Teismo teisėjams, pasmerkusiems Krymo aneksiją.

Pirmas po nepriklausomybės atkūrimo Lietuvos vadovas Vytautas Landsbergis siūlė nereaguoti į Rusijos siekius kelti baudžiamąsias bylas Sausio 13-osios bylos prokurorams ir teisėjams. „Byla eina savo keliu be Rusijos pagalbos. Rusija mano, kad gali tam sutrukdyti kokiu nors brutaliu kišimusi. Manau, mūsų valdžia turėtų net nereaguoti. Lygiai taip pat jie gali iškelti bylas Amerikos prokurorams, kurie dabar persekioja Rusijos piliečius šnipus“, – dėstė jis.

Proceso nepaveiks

Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis sakė tikįs, kad Rusijos teisėsaugos sprendimas nepaveiks dabar vykstančio teismo proceso, kuriame nagrinėjami Sausio 13-osios įvykiai. „Esame demokratinė ir teisiniais principais besiremianti valstybė, kur teismai veikia nešališkai ir objektyviai“, – pabrėžė jis.

Anot Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkės Agnės Širinskienės, Rusijos teisėsaugos veiksmai – desperatiškas bandymas paneigti tragiškus Sausio 13-osios įvykius ir sumenkinti tai, kas atsitiko. Jos teigimu, demokratinėse valstybėse panašaus pobūdžio baudžiamoji atsakomybė neegzistuoja. A. Širinskienė mano, kad Rusijos sprendimas neturėtų daryti įtakos Sausio 13-osios bylos nagrinėjimui Lietuvoje, juolab kad Rusija ir anksčiau dėl šios bylos nebendradarbiavo su Lietuvos teisėsauga.

Teisingumo ministras Elvinas Jankevičius įsitikinęs, kad Rusijos sprendimas pradėti tyrimą yra politinis. „Tokius Rusijos veiksmus vertiname kaip itin nekorektiškus, nes jokia kita valstybė negali kištis į Lietuvoje vykstančius teisminius procesus“, – sakė jis.

Kremliui reikia triukšmo

Anot Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojo Vyčio Jurkonio, minėtas Rusijos žingsnis yra parodomasis ir pirmiausia taikytas jos auditorijai. Taip stengiamasi įteigti, kad šis Maskvos žingsnis yra lygiavertė reakcija į Lietuvoje vykstančius procesus. Politologo teigimu, Rusijos sprendimas dar kartą patvirtina agresyvią Kremliaus poziciją istorinės atminties klausimais.

„Tai nėra gera žinia nei Lietuvai, nei regionui, nei patiems rusams. Dėl to, kad dabartinė Rusijos valdžia akivaizdžiai tolsta nuo europietiškos linijos, visų tarptautinių standartų atvirai kalbėtis apie nusikaltimus, kurie vyko tiek pokariu, tiek byrant Sovietų Sąjungai“, – „Lietuvos žinioms“ sakė V. Jurkonis. Jo akimis, Maskvos užmojo kelti bylas mūsų teisėjams ir prokurorams Lietuva neturėtų per daug dramatizuoti, o toliau kryptingai tęsti teisinės valstybės principus atitinkančią veiklą. Esą kuo mažiau triukšmo apie tokį Kremliaus sprendimą, tuo mažesnę auditoriją jis pasieks. „Iš tiesų Kremlius jokio rezultato ir nenori, tik daug triukšmo. Kaip žinoma, ypač dabartiniame informaciniame lauke labai sudėtinga atsispirti ar atsakyti remiantis vien faktais. Būtume suinteresuoti, kad tokio pobūdžio provokacijos būtų lokalizuotos ir nepasiektų didesnio masto“, – kalbėjo V. Jurkonis.

Teisme – tik du kaltinamieji

Sausio 13-osios byloje už akių teisiamą buvusį Sovietų Sąjungos gynybos ministrą Dmitrijų Jazovą prokurorai siūlo pripažinti kaltu dėl nusikaltimų žmoniškumui ir skirti jam laisvės atėmimą iki gyvos galvos. Griežčiausia bausme prokurorai taip pat siūlo nubausti buvusį KGB karininką Michailą Golovatovą, buvusį Vilniaus garnizono vadą Vladimirą Uschopčiką, vyriausiąjį oro desanto pareigūną Vilniuje Vasilijų Kustrio. Daugiau kaip 60 kitų kaltinamųjų siūlomos įvairios laisvės atėmimo bausmės. Prieš teismą Lietuvoje stojo tik du kaltinamieji.

1991 metų sausio 13-osios naktį Sovietų Sąjungos kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą žuvo 14 žmonių.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEPrivatumo politika
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"