Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
LIETUVA

Masinio žydų naikinimo vietai - ramybė

 
2008 08 14 0:00
Perlaidojami masinių žudynių vietoje surinkti palaikai.<br>Nuotrauka: © "Lietuvos žinios"
Perlaidojami masinių žudynių vietoje surinkti palaikai.
Nuotrauka: © "Lietuvos žinios"

Lietuvos žydų bendruomenės ir Marijampolės savivaldybės vadovai susitarė, kad daugiau jokių kasinėjimų masinių žudynių vietoje Šešupės vingyje nebus, o nužudytųjų palaikai bus palaidoti po žemės sluoksniu.

Nužudyta tūkstančiai.

Anot Marijampolės savivaldybės paminklotvarkininko Gedemino Kuncaičio, Šešupės vingyje, už carų laikais statyto karinio miestelio gyventojai masiškai buvo žudomi 1941 metais. Vien tų metų rugsėjo 1 dieną vokiečiai, talkinant ir kai kuriems lietuviams, čia nužudė per 5 tūkst. žmonių - daugiausiai žydų, bet tarp jų buvo ir lietuvių bei kitų tautybių Marijampolės gyventojų.

"Iš viso čia nužudyti maždaug 8 tūkst. žmonių. Žudynių vietą žymi paminklas, tačiau iš tikrųjų toje vietoje, kuri dokumentuose nurodoma kaip saugoma žudynių teritorija, aukų kapų nėra, jie visi - po buvusiais karinio miestelio pastatais ir gretimoje teritorijoje. Tą patvirtino ir 1996 metais atlikti archeologiniai žvalgymai", - pasakojo G.Kuncaitis.

Griovė sandėlius

Paminklotvarkininko teigimu, sovietiniais metais kariškiai ant masinių žudynių vietų buvo pastatę karinės technikos sandėlius ir šaudmenų sandėlį, iš žemių sustumdę pylimus. Po nepriklausomybės atkūrimo sovietinei kariuomenei palikus Lietuvą, minėti pastatai buvo perduoti Valstybės turto fondui.

Šiemet juos nusigriauti nusipirko Vido ir Daivos Kalašinskų įmonė. Leidimą griauti, nederinę su Kultūros paveldo departamento specialistais, išdavė Marijampolės savivaldybės valdininkai. Tvarkant teritoriją ir pradėjus ardyti betoninę dangą, iš po žemės pradėjo lįsti žmonių kaulai. Nors darbai iškart sustabdyti, o žemės paviršiuje besimėtantys kaulai - surinkti, kiekvienas didesnis lietus jų vėl išplaudavo į paviršių.

Užpils žeme

Pasak G.Kuncaičio, daugiau ką nors griauti toje teritorijoje, kurioje yra masinių žudynių aukų kapai, nenumatoma, nors dalį jos dar tebedengia betonas. "Ten jo storis yra apie metrą, todėl be sunkios technikos jo išardyti neįmanoma. Nežinia, ką daryti ir su rusų kariškių supiltais pylimais, kuriuose taip pat užkasta daugybė žmonių palaikų liekanų. Ar juos išstumdyti, ar iškasinėti rankomis, surinkti palaikus ir juos iš naujo palaidoti? Abu pylimai yra nemaži, apie 100 metrų ilgio, todėl jų persijojimas kainuotų apie du milijonus litų", - į Marijampolę atvykusiems žydų atstovams pasakojo G.Kuncaitis ir klausė jų patarimo, ką daryti toliau.

"Manau, nebereikia čia daugiau nieko kasinėti. Geriausia viską palikti, kaip yra, tik užpilti žemių sluoksniu ir užsėti žole", - sakė S.Gurevičius. Jis pasiūlė išplėsti valstybės saugomą masinių žudynių teritoriją, kuri šiuo metu apima tik nedidelę tikrosios žudynių vietos dalį.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"