Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
LIETUVA

M. Garbačiauskaitė-Budrienė: žurnalistai turi ieškoti tiesos, tai geriausias priešnuodis melagingoms naujienoms

 
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Operatyvumas svarbu, tačiau daug svarbiau laikytis aukščiausių standartų ir išlikti patikima žiniasklaidos priemone. 

Porą kartų pasidalijus nepatikima naujiena galima sugriauti auditorijos pasitikėjimą ir smarkiai sugadinti reputaciją.

Kalbant apie vaikus – Didžiosios Britanijos institucijos atliko tyrimą, kaip melagingos naujienos veikia vaikus ir padarė išvadą, kad jos kelia vaikams nerimą, griauna jų pasitikėjimą savimi ir sujaukia jų pasaulio vaizdinį.

Todėl žurnalistams svarbu nuolat vadovautis pagrindiniais profesiniais principais – tiesos, objektyvumo paieškomis, nuomonių įvairovės užtikrinimu, portalui LRT.lt sako LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė, penktadienį skaičiusi panešimą konferencijoje „Fake News“ poveikis žiniasklaidos institucijoms.

Lenkijos patirtis ir užsienio šalių praktika“ Krokuvoje, kurioje patirtimi dalinosi BBC, Ispanijos visuomeninio transliuotojo, Europos transliuotojų sąjungos atstovai bei Lenkijos mokslininkai.

– Kokias problemas akcentavo pranešėjai?

– Visi pranešėjai patikino, kad labai svarbus kokybiškas žurnalistų darbas, taip pat nuolatinis žurnalistų mokymas. Jie turėtų mokytis dirbti su naujienų šaltiniais, duomenų bazėmis ir gebėti atskirti nepatikimus šaltinius nuo sąžiningų.

Taip pat pranešėjai akcentavo medijų raštingumo svarbą. Tarkim, BBC dirba su mokyklomis ir taip siekia padidinti mokinių žiniasklaidos vartojimo raštingumą. BBC žurnalistė Katarzyna Madera konferencijoje pasidalijo BBC atlikto tyrimo rezultatais: 79 proc. apklaustųjų susirūpinę, kas yra melagingos naujienos, o kas tiesa internete. Nerimą kelia ir tai, kad 70 proc. žmonių dažniau yra linkę dalintis melagingomis nei patikimomis naujienomis.

Kalbant apie vaikus – Didžiosios Britanijos institucijos atliko tyrimą, kaip melagingos naujienos veikia vaikus ir padarė išvadą, kad jos kelia vaikams nerimą, griauna jų pasitikėjimą savimi ir sujaukia jų pasaulio vaizdinį. 2000-iams 8–16 metų amžiaus vaikų buvo parodytos 6 naujienos ir tik 2 proc. atskyrė visas melagingas naujienas nuo tikrų.

– Kaip siūloma kovoti su melagingomis naujienomis?

– Prof. Michaelis Drozdz iš Krokuvos Popiežiškojo Jono Pauliaus II universiteto labai taikliai palietė problemos esmę. Jis kalbėjo apie tai, kad kovoje su melagingomis naujienomis svarbiausia yra ne geresnis teisinis reguliavimas ar tobulesni algoritmai, tačiau grįžimas prie etikos klausimų. Melagingų žinučių yra tiek daug, kad įstatymais nuo jų neapsisaugosi, todėl pirmiausia žurnalistai turi visomis pastangomis ieškoti tiesos. Melagingas naujienas kuria ne mašinos, bet žmonės, jie turi jausti atsakomybę už savo žodžius. Tiesa yra pamatinė vertybė, o pagal europinę tradiciją, tai, kas spausdinta, yra laikoma tiesa, todėl melagingos naujienos kerta per pačią vertybės šerdį, sakė jis.

Taip pat M. Drozdz kalbėjo apie tai, kad žurnalistų darbas yra nepaprastas, tai ne šiaip naujienų gamyba, tai misija, atsakomybė visuomenei. Jei ne žurnalistai, kas tuomet perduos visuomenei tiesą? Geresnių etikos kodeksų net ir nereikia, sakė profesorius, užtenka grįžti prie esamų ir žurnalistams įsisąmoninti, kad be tiesos nebus pasitikėjimo.

Profesorius taip pat palietė „Post truth“ definiciją, kuomet nuomonės formavimą daugiau lemia emocijos ir asmeniniai įsitikinimai nei faktai. Subjektyvią nuomonę galima turėti, tačiau jei ji iškreipia tiesą, mes neturime teisės jos platinti. Informacija negali būti subjektyvi, ji gali būti tik teisinga arba neteisinga.

– Europos transliuotojų sąjungos (EBU) atstovas Wouter Gekiere skaitė pranešimą apie tai, kaip užtikrinti žurnalistikos kokybę Europoje. Kokius sprendimus jis siūlo?

– W. Gaukiere teigimu, šiai problemai reikia holistinio sprendimo ir institucinio požiūrio, tad jis išskiria kelis būdus kovoti su melagingų naujienų platinimu. Pirmiausia, anot jo, internetinės platformos turėtų būti priverstos prisiimti atsakomybę už netikrų naujienų platinimą. Be to, visuomeniniai transliuotojai anksčiau buvo lengvai randami ir atpažįstami, bet dabar, kai yra labai daug informacijos šaltinių, padėtis pasikeitė. Tad patikimi naujienų šaltiniai turėtų būti matomesni.

Anot W. Gekiere, vyriausybė ir nacionaliniai transliuotojai turėtų remti faktų tikrinimo iniciatyvas, kokybišką – objektyvią, atliepiančią įvairias nuomones, analitinę – žurnalistiką, žiniasklaidos inovacijas. Taip pat svarbu aktyvesnė savireguliacija ir bendradarbiavimas tarp patikimų naujienų kanalų, nuolatinis žurnalistų mokymas, medijų raštingumo didinimas.

– Kaip BBC kovoja su melagingų naujienų platinimu?

– Pirmiausia žurnalistai tiesiog labai gerai dirba savo darbą: stengiamasi, kad didžioji dalis informacijos būtų gaunama iš pirminių šaltinių ir įvykio vietose dirbančių žurnalistų. Žinoma, neįmanoma turėti žurnalistų visose vietose, tad tokiais atvejais BBC remiasi bent jau dviem patikimais šaltiniais, tikrina faktus, įrodymų autentiškumą, visada laikosi objektyvumo principo ir leidžia pasisakyti abiem pusėms.

Pavyzdžiui, K. Madera prisiminė atvejį, kai britų laikraštis „The Sun“ paviešino naujieną apie tai, kad karalienė Elžbieta II palaiko „Brexitą“. Tai buvo melaginga naujiena. BBC, nors ir svarstė galimybę pasidalyti šia informacija, galiausiai to nepadarė, nes turėjo tik vieną šaltinį. Vėliau Bakingamo rūmai „The Sun“ publikaciją apskundė ir ji buvo pripažinta kaip neatitinkanti tikrovės.

Taip pat BBC žurnalistams rengia įvairius seminarus bei mokomąją medžiagą vaikams apie tai, kaip pasirinkti ar patikrinti šaltinius ir kaip atpažinti netikras naujienas.

K. Madera akcentavo ir tai, kas negali būti laikoma melagingomis naujienomis. Anot jos, žurnalistai taip pat kartais klysta, ir taip normalu, nes visi daro klaidų, tačiau tai nebūtinai yra melagingų naujienų platinimas. Taip pat, melaginga naujiena nėra ta, kuri tau tiesiog nepatinka, su kuria nesutinki, tokias etiketes mėgsta klijuoti JAV prezidentas Donaldas Trumpas.

– Kokiomis įžvalgomis pasidalijo ispanų Nacionalinio radijo ir televizijos naujienų portalo RTVE.es vyriausioji redaktorė Estefania de Antonio Garcia?

Žurnalistai jaučia nemenką spaudimą dėl operatyvumo ir dėl to pristinga laiko patikrinti informaciją

– E. de Antonio Garcia parodė nemažai pavyzdžių, kaip melagingomis naujienomis buvo naudojamasi Katalonijos referendumo dėl nepriklausomybės metu. Anot jos, žurnalistai turėtų prisiimti atsakomybę, kad pakankamai neišaiškino žmonėms situacijos ir konteksto.

Ji sako, kad žurnalistai jaučia nemenką spaudimą dėl operatyvumo ir dėl to pristinga laiko patikrinti informaciją. E. de Antonio Garcia taip pat sako, kad Ispanijos žiniasklaidoje, ypač internetinėje, jaučiamas pernelyg didelis atsipalaidavimas – informacija nėra pakankamai tikrinama.

Kita jos išskirta problema – sumažėjusios žiniasklaidos pajamos, į žurnalistiką nėra investuojama. Šaltinius ir renkamą informaciją žurnalistai turėtų tikrinti daug atidžiau, sakė E. de Antonio Garcia ir juokavo, kad šiais laikais, net jei mama sako, kad tave myli, reiktų patikrinti.

– Apie ką buvo jūsų pranešimas?

– Kalbėjau apie tai, kad mūsų regione didžiausias melagingų naujienų šaltinis – Rusijos propaganda, ir pateikiau pavyzdžių. Tarkim, neseniai mažame tinklalapyje buvo pateikta melaginga naujiena apie tai, kad netoli Prienų įvykusios NATO šarvuočių avarijos metu neva žuvo dvylikmetis. Ir netgi pateiktos sufabrikuotos šio įvykio nuotraukos. Šarvuočių avarija įvyko iš tiesų: kelyje Kaunas-Prienai, susidūrė keturi kolonoje važiavę JAV kariuomenės šarvuočiai. Avarijoje nukentėjo 13 karių, tačiau civilių tarp nukentėjusių nėra.

Taip pat pasakojau apie tai, kad Lietuvoje tiek aukščiausi pareigūnai, tiek nacionaliniai žiniasklaidos kanalai tampa kiberatakų ir melagingų naujienų taikiniais.

Rengdama pranešimą, padariau išvadą, kad kuo aukštesni organizacijos standartai ir kuo daugiau resursų ji turi (pavyzdžiui, kaip LRT atveju), tuo mažiau tikėtina, kad ji paviešins melagingų naujienų. Taip pat tai šiek tiek priklauso ir nuo platformos specifikos: tarkim, televizijos žiniose ištransliuojama mažiau naujienų, nei interneto portale, tad ir tikimybė, kad praslys kokia nepatikrinta informacija, yra mažesnė.

Svarbiausia suprasti, kad pagrindiniai žurnalistikos principai – tiesos ieškojimas – nepasikeitė, pasikeitė tik aplinka, kurioje žurnalistai dirba, ir dabar dirbti jiems yra sunkiau. Jei profesionalai ne visuomet atskiria melagingą naujieną nuo tikros, tai ką jau kalbėti apie auditoriją. Dabar informacijos šaltinių patikimumo tikrinimas yra nuolatinis procesas, nes net ir tie šaltiniai, kurie vakar buvo patikimi, šiandien jau galbūt tokie nebėra.

– Kas vis dėlto svarbiau – operatyvumas ar patikimumas?

– Operatyvumas svarbu, tačiau daug svarbiau laikytis aukščiausių standartų ir išlikti patikima žiniasklaidos priemone. Porą kartų pasidalijus nepatikima naujiena galima sugriauti auditorijos pasitikėjimą ir smarkiai sugadinti reputaciją. Todėl žurnalistams svarbu nuolat vadovautis pagrindiniais profesiniais principais – tiesos, objektyvumo paieškomis, nuomonių įvairovės užtikrinimu, ir susipažinti su naujovėmis, mokytis, kaip atskirti netikras naujienas nuo tikrų faktų, patikrinti nuotraukų autentiškumą ir pan. Svarbus ir kolegiškas bendradarbiavimas – visada gerai turėti kolegų įvairiuose miestuose ir kitose valstybėse, kurie padėtų surasti ir patikrinti informaciją.

Melagingas naujienas kuria ne mašinos, bet žmonės, jie turi jausti atsakomybę už savo žodžius. Tiesa yra pamatinė vertybė, o pagal europinę tradiciją, tai, kas spausdinta, yra laikoma tiesa, todėl melagingos naujienos kerta per pačią vertybės šerdį, sakė jis.

– O ką gali padaryti LRT?

– LRT nuolat investuoja į žurnalistų mokymus – tie procesai vyko ir vyks toliau bendradarbiaujant ir su Europos transliuotojais, ir su tokiomis institucijomis kaip „Baltic Centre for Media Excellence“. Mūsų žurnalistai dalyvauja mokymuose ir konferencijose, o grįžę perduoda gerąją patirtį kolegoms.

Ką ketiname nuveikti ateityje? Planuose – skatinti LRT naujienų tarnybų bendradarbiavimą, tobulinti jų veiklą, didinti auditorijai pateikiamų nuomonių įvairovę, plėsti naujienų geografiją steigiant korespondentų punktus užsienyje, rugpjūtį startuos tiriamosios žurnalistikos skyrius.

Be to LRT galėtų prisidėti prie didesnio žiniasklaidos raštingumo, parengti mokomąją medžiagą, kaip populiariai ir paprastai paaiškinti moksleiviams, kaip dirba žurnalistai, kaip atskirti melagingą naujieną nuo tikros, kaip atskirti nepatikimą šaltinį nuo patikimo ir pan.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"