Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAMULTIMEDIJA
LIETUVA

Linas Linkevičius: paskelbta informacija apie Astravo AE saugumą neatitinka tikrovės

 
2018 06 16 10:53
Linas Linkevičius. 
Linas Linkevičius.  Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius sako, kad paskelbta informacija apie Baltarusijos Astravo atominės elektrinės (AE) saugumą neatitinka tikrovės.

Taip pat jis komentavo Rusijos atominės energetikos korporacijos „Rosatom“ pareiškimą, kad jėgainės testų rezultatai atitinka Europos branduolinės saugos institucijų grupės (ENSREG) nustatytus saugumo reikalavimus.

„Tai, kad streso testų ataskaita parengta pagal Europos Sąjungos metodologiją, savaime suprantama. Tačiau tai – tik formos atitikimas. Turime kalbėti apie turinį, apie ataskaitoje pateiktą vertinimą, rekomendacijas dėl saugos stiprinimo, kurias bus privalu įgyvendinti“, – pranešime spaudai teigė L. Linkevičius.

Jo vertinimu, Baltarusija siekia legitimizuoti Astravo AE projektą viešųjų ryšių priemonėmis, o ne stiprindama branduolinę saugą.

Ministras taip pat pažymėjo, kad streso testai yra tik vienas iš daugelio branduolinės saugos stiprinimo elementų. Streso testų vertinimai apsiriboja atominių elektrinių atsparumu grėsmėms, kylančios iš išorinių faktorių ir rizikų.

Svarbiausi klausimai, kuriuos Lietuva kelia dėl Astravo AE saugos, t.y., aikštelės tyrimai ir parinkimas, seisminiai tyrimai, neigiamas tarpvalstybinis poveikis aplinkai, saugos kultūra, statybos ir būsimos eksploatavimo kokybė, streso testų metu nenagrinėjami, rašoma Lietuvos URM pranešime spaudai.

„Raginame Baltarusiją ir Astravo AE rangovus rimtai žiūrėti į branduolinės saugos problemas ir įgyvendinti tarptautinius įsipareigojimus, įskaitant streso testų ataskaitos rekomendacijas. Tik po to, kai tos rekomendacijos bus įgyvendintos, bus galima techniškai pagrįsti išvadas dėl Astravo AE (ne)atsparumo išorės veiksniams“, – teigė ministras L. Linkevičius.

Anot Lietuvos URM, birželio 12–14 dienomis Baltarusijoje lankėsi Astravo streso testų ekspertinės peržiūros valdyba, kuri pristatė Baltarusijos institucijoms preliminarią streso testų ataskaitą.

Ekspertai konstatavo, kad Baltarusijos streso testų ataskaita parengta pagal Europos branduolinės saugos reguliuotojų grupės (ENSREG) nustatytus metodologinius reikalavimus, tačiau ataskaitoje pateikti streso testų rezultatai ir rekomendacijos paaiškės tik liepos 2 dieną.

Astravo AE streso testuose dalyvaujančios šalys (Europos Komisija, Baltarusija, streso testų giluminės peržiūros ekspertai ir valdyba) yra sutarusios nekomentuoti ataskaitos rezultatų iki kol ji nebus patvirtinta tądien suplanuotame ENSREG posėdyje, pažymi Lietuvos URM.

„Rosatom“ išplatintame pranešime teigama, kad bendrų patikrinimų rezultatus pristatydamas Europos ekspertų grupei vadovaujantis Markas Foy (Fojus) pabrėžė Baltarusijos nacionalinės streso testų ataskaitos atitikimą ENSREG reikalavimams.

Be to, kaip teigia „Rosatom“, šis pareigūnas akcentavo „dideles papildomos informacijos apimtis, kurias Baltarusija per trumpą laiką pateikė, atsakydama į ekspertų klausimus dėl nacionalinės atskaitos“.

Vos už 50 kilometrų nuo Vilniaus statomoje Astravo AE bus įrengti du rusiško VVER projekto reaktoriai, kurių kiekvieno galia – 1200 megavatų. Baltarusija tikisi, jog pirmasis reaktorius pramoninei elektros gamybai bus parengtas iki 2019 metų pabaigos, o antrasis reaktorius pradės veikti 2020 metų viduryje.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEPrivatumo politika
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"