Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATALŽ RENGINIAI
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
LIETUVA

Ligoninių tinklą nustatys „Google maps“?

 
EVELINA MACHOVA,  lsveikata.lt
2018 08 13 6:00
lsveikata.lt nuotrauka

Kol valdantieji dievagojasi, jog daug triukšmo šią savaitę sukėlęs „juodasis“ ligoninių sąrašas neegzistuoja, medikai juokauja, kad išliks tos gydymo įstaigos, kur savivaldybėse merais taps valdančiosios daugumos atstovai.

Be vizijos

Viename portale pasirodė straipsnis, kuriame paskelbtas „juodasis“ ligoninių sąrašas“. Į jas esą verčiau kojos nekelti. Mat ten dirba medikai be licencijų, paslaugos neužtikrinamos visa parą, dar ir gydytojų nėra, o jei ir yra, tie šešiasdešimtmečiai. Toks jausmas, kad vos užpūtęs žvakutes ant torto esi nebe žmogus ir prarandi gebėjimus.

Opozicija tvirtina, kad po žaliųjų vėliava einantis sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga ir šios partijos vadas Ramūnas Karbauskis reformas stumia buldozerio principu, be jokios vizijos. „Matome, kad sveikatos apsaugos ministras neturi aiškios vizijos, kaip reformuoti sveikatos sistemą. Ponas Aurelijus Veryga mato tik ką reikia uždrausti, uždaryti, bet nemato, kaip reikėtų pertvarkyti“, – teigia socialdemokratas Juozas Olekas.

Anot liberalo Eugenijaus Gentvilo, sklinda juokelis, kad R.Karbauskis nori lietuviams neišvykstant iš šalies parodyti Šiaurės Korėją. Ir taip neva juokauja R.Karbauskio bendrapartiečiai.

J.Olekas tikina, kad reformatoriais norintys būti valdantieji sveikatos sistemą nustūmė į duobę. Ši socialiai jautri sritis ypač svarbi regionų politikai. Ne veltui Prezidentė vetavo valdančiųjų skubotus, socialiai neatsakingus sprendimus Seime. Tiesa, pastarųjų lyderis R.Karbauskis ne kartą minėjo, jog rudenį ragins kolegas atmesti veto, idant reforma sveikatos sektoriuje neįstrigtų.

„Apie parengtą ligoninių optimizavimo sąrašą girdėjome ne kartą. Analizuojant ligoninių rodiklius, remiamasi 2016 metų duomenimis, kai buvo užfiksuoti smulkūs pažeidimai, kurie šiandien panaikinti. Nurodoma, kad kai kuriose gydymo įstaigose nėra užtikrinamos echoskopuotojo paslaugos, tačiau nesenas atvejis rodo, kad net ir ne visose universitetinėse ligoninėse šių specialistų kiaurą parą galima rasti. Visi sutinka, kad sveikatos sistemai reikia reformos, bet ne tokios. Dabar gydymo įstaigų vadovai įbauginti. Žinau ne vieną atvejį, kuomet dėl atlyginimų kėlimų jie ėmė paskolas iš banko, kad tik nepatektų į ministerijos juodąjį sąrašą dėl atlyginimų nepakėlimo. Šmeižtas ir tai, kad gydymo įstaigas reikia optimizuoti, nes jos finansiškai neišsilaiko. Tai SAM dvejus metus specialiai viską darė, kad jas finansiškai sužlugdytų“, – sakė konservatorius Antanas Matulas.

Medikai įskaudinti

Kol Seimo nariai ginčijasi, kurio skiauterė prieš savivaldos rinkimus gražesnė ar kuris daugiau gero padarė Lietuvai, medikai sako pasijutę įskaudinti.

„Esame sudirgę, jautėmės dirbantys geroje ligoninėje, bet paaiškėjo, jog esame patys blogiausi. Kodėl buvome įvardinti kaip blogiausi? Nežinau, gal jūs man pasakysit? Pasiremta faktu, kad prieš dvejus metus skyriaus vedėjas Brunas Aleknavičius, kuris yra abdominalinis chirurgas onkologas, remiantis pagal teisės aktus negalėjo dirbti paprastu chirurgu. Nes jo kvalifikacija gerokai aukštesnė ir iš principo dirbti jis gali tik klinikose. Bet kartu su Akreditavimo tarnyba viską išsprendėme per dieną. Šiandien turime tris chirurgus: du dirba iš Klaipėdos, vienas vilnietis, Plungėje dirbantis jau aštuonerius metus. Ne kartą buvome tų pačių politikų pristatomi kaip viena stipriausių rajoninių ligoninių. Neseniai lankėsi ir ministras, jokių priekaištų negavome. Esame atviri, jei žurnalistai nori pamatyti, kaip atrodo „blogiausia“ ligoninė, mielai prašome užsukti, viską aprodysime“, – sako Plungės ligoninės vyriausiasis gydytojas Antanas Martusevičius.

Šakių ligoninė taip pat atsidūrė „juodajame“ sąraše, nors priežasčių, kodėl, nelabai suranda ligoninės vadovas Algirdas Klimaitis. Gal, juokauja medikas, pasklidusi informacija yra tik šilumos smūgio pasekmė? Sako, kad dabar reikia luktelėti, kol atvės orai ir apie susidariusią situaciją visiems pasikalbėti vėsesne galva.

„Straipsnyje pateiktos kelios lentelės – sunku spręsti, kuris gi čia tas „juodasis“ sąrašas, nes pateikti ne tik rajoninių, bet ir regioninių ligoninių duomenys. Manau, kad vertinant bendrai pateikta ne visiškai korektiška statistika, o visuomenėje specialiai formuojamas neįgalios regionų medicinos vaizdas. Skelbiant tokį sąrašą reikėtų pateikti ir didžiųjų ligoninių paslaugų prieinamumo sąrašą. Dabar tai – tendencingas straipsnis, kompromituojantis visą sveikatos sistemą“, – sako Šakių ligoninės vadovas Algirdas Klimaitis.

L.e. Raseinių ligoninės direktoriaus pavaduotojo pareigas Odeta Borkertienė pripažįsta po pasirodžiusio straipsnio sulaukusi gydytojų pasipiktinimo bei raginimų imtis priemonių paneigti pasirodžiusią informaciją. „Pateiktoje lentelėje įvardinta, kad neturime akušerio ginekologo. Tai neatitinka realybės. Turime ir akušerį ginekologą, ir atvažiuojančius budinčius gydytojus. Bet 2016 metais, kai mus tikrino Akreditavimo tarnyba, buvo vasara, atostogų metas, gydytojų darbo grafike rado klaidą, kad vieną valandą gydytoja budėjo skyriuje, bet grafike buvo nurodyta, kad ji gretimame kabinete konsultuoja Konsultacinėje poliklinikoje. Taigi vieną valandą dienos metu skyriuje nebuvo budinčio gydytojo. Šiandien minėta gydytoja pensijoje, o mes turime dvi jaunas specialistes, pagalbą užtikriname, bet tas juodas šleifas liks“, – sako O.Borkertienė.

Kol Seimo nariai ginčijasi, kurio skiauterė prieš savivaldos rinkimus gražesnė ar kuris daugiau gero padarė Lietuvai, medikai sako pasijutę įskaudinti.

Komentaras

Plungės rajono savivaldybės meras, Savivaldybių asociacijos sveikatos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Audrius Klišonis:

– Pradėsiu nuo to, kad savivaldybių asociaciją inicijuotiems pokyčiams dėl gydymo įstaigų tinklo optimizavimo nepritarė. Kviečiame ministeriją diskusijos, kad būtų išklausyta ir mūsų pozicija, ir siekime sprendimų.

Pagal SAM pateiktą informaciją Plungės ligoninė buvo įvardinta kaip viena blogiausiai dirbančių. Sunku suprasti, kaip tai nutiko. Ligoninė paslaugas teikia laiku ir aptarnauja 43 tūkstančius gyventojų. Žmonės nesiskundžia, paslaugos teikiamos kokybiškai ir nors gydymo įstaigos resursai nėra dideli, ji dirba pelningai, o paslaugos teikiamos vadovaujantis šiuo metu galiojančiais ministro įsakymais.

Taip, prieš dvejus metus vyko susirašinėjimas su Akreditavimo tarnyba, ar aukštesnės kvalifikacijos chirurgas gali suteikti bendrojo chirurgo paslaugas. Aukštesnės kvalifikacijos chirurgas gavo papildomą licenciją, nors tos paslaugos visą laiką buvo teikiamos. Echoskopijos ir endoskopijos paslaugos suteikiamos keturis kartus greičiau nei reikalauja ministerija – per pusvalandį ir yra užtikrinamos visą parą.

Specialistų trūkumas

Paskelbus „juodąjį“ sąrašą kalčiausia liko Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba ir jos specialistai. Mat šie atvažiavo, patikrino, nustatė pažeidimus ir turima informacija pasidalino. Maža to, dar ir gydymo įstaigoms liepė susitvarkyti, kad pacientams būtų užtikrinamos saugios paslaugos. Tačiau, kaip sako Akreditavimo tarnybos vadovė Nora Ribokienė, kontroliniai patikrinimai vykdomi nuo 2015 metų. Per trejus metus pacientų skundų sumažėjo. Be to, patikrinimų tikslas – ne nubausti gydymo įstaigas, o užkirsti kelią galimiems nepageidaujamiems įvykiams. Taigi klausimas, ar remiantis prieš dvejus metus atliktais patikrinimais galima sakyti, kad teikiamos paslaugos tikrintose įstaigose šiandien nėra saugios?

„Po kontrolinių patikrinimų tik dviem gydymo įstaigoms buvo sustabdytos akušerijos ginekologijos paslaugų teikimo licencijos. Vienai jų licencija grąžinta. Didžiausia mažųjų ligoninių problema, kad jos įdarbina gydytojus, bet nesugeba jų išlaikyti. Atlikdami licencijų sąlygų priežiūrą pamatėme, kad ne visos geba užtikrinti reanimacijos paslaugų teikimą visą parą. Todėl kartu su ministerija dirbame vertindami situacijas, ar nebūtų galima sumažinti kartelės, žinoma, užtikrinant pacientų saugą. Tarkim, prieš metus kilo problema dėl radiologijos paslaugų teikimo.

Jos buvo reglamentuotos taip, kad gydytojas radiologas privalėjo gydymo įstaigoje dirbti ne mažiau nei dvidešimt keturias valandas per parą. Nuo pernai įsigaliojo pakeitimas, kad radiologas turi dirbti ne mažiau kaip septynias valandas, tada, kai yra didžiausias pacientų srautas. Kitą laiką jis gali dirbti ir nuotoliniu būdu, aprašyti radinius ir panašiai. Pats laikmetis diktuoja tam tikrus pokyčius, nes atsiranda modernios galimybės ir jas privalu išnaudoti.

Praktikoje taikant teisės aktus pamatai, ką reikia keisti, kas yra galbūt jau atgyvenę, kaip, gydymo įstaigai sumažinant tam tikrą administracinę naštą, galima pagerinti paslaugų kokybę. Kontrolė ir duomenų išdėstymas yra veidrodis, atspindintis realią įstaigų situaciją. Paviešinti faktai, kad kai kurios įstaigos neužtikrina paslaugų teikimo visą parą yra susiję su specialistų trūkumu. Šiandien, mano nuomone, teisėkūra gydymo įstaigoms švelnėja“, – sako N.Ribokienė.

„Valstiečiai“ prieš rinkimus žadėjo stiprinti rajonus, tačiau opozicija tikina, kad ši gydymo įstaigų pertvarka priešinga šiam tikslui – į rajonus nevyks jauni gydytojai, o patyrę darbo ieškosis kitur, galbūt net emigruos. J.Olekas mano, kad tokia gydymo įstaigų pertvarka problemų neišspręs, priešingai – kils chaosas ir visa tai dar labiau naikins rajonus.

Pozicija

Sveikatos apsaugos viceministrė Kristina Garuolienė:

– Noriu patikinti, kad Sveikatos apsaugos ministerija neturėjo ir neturi jokio „juodojo ligoninių sąrašo“. Sveikatos apsaugos ministerija, Valstybinė ligonių kasa, Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba, Higienos institutas analizuoja įvairius statistinius duomenis apie gydymo įstaigų veiklą, bet to tikrai negalime vadinti „juodaisiais“ sąrašais ar kokias kitais. Sveikatos apsaugos ministeriją neramina opozicijos keliama panika ir nerimas tarp pacientų apie tariamai regionuose uždaromas ligonines. Noriu atkreipti dėmesį, kad tikrai regionuose ligoninės nebus uždaromos, jos bus reorganizuojamos, siekiant užtikrinti teikiamų paslaugų kokybę, saugumą. Atliktos analizės rodo, kad tikrai ne visos gydymo įstaigos teikia kokybiškas paslaugas.

Pertvarka bus

Valdantieji dievagojasi, jog „juodojo“ ligoninių sąrašo nėra. Vadinasi, tai, kas pasirodė žiniasklaidoje – pramanai. Tad gydymo įstaigos teisinėmis priemonėmis galėtų ginti savo garbę, nes buvo apšmeižti. Vis dėlto opozicija patikina, kad apie šį sąrašą buvo kalbėta seniai ir jis atspindi mažųjų ligoninių likimą po SAM gydymo įstaigų pertvarkos.

Kaip informavo Valstybinės ligonių kasos (VLK) viešųjų ryšių atstovas Rimantas Zagrebajevas, VLK specialistai atliko Lietuvos stacionarinių aktyviojo gydymo paslaugų analizę, pagal kurią gali būti formuojamas Lietuvos ligoninių tinklas. Analizė yra pateikta Sveikatos apsaugos ministerijai. Jos tikslas – galimybė (užtikrinimas) Lietuvos gyventojui per 1 val. nuo namų atvykti į daugiaprofilinę ligoninę, visą parą teikiančią saugias ir kokybiškas asmens sveikatos priežiūros paslaugas.

Anot Sveikatos apsaugos ministerijos vyr. patarėjo Gintaro Kacevičiaus, reikia susitaikyti su faktu, jog esamas ligoninių tinklas yra per didelis, vadinasi, pertvarka bus. Į klausimą, kokio dydžio ligoninių tinklo šiandien reikia, G.Kasiulevičius atsakė, jog daugelyje pasaulio šalių naudojamas auksinis standartas – 60 minučių. Tai laiko tarpas, per kurį pacientas turi patekti į daugiaprofilinę ligoninę. „Tai gana geras kriterijus, kuris padėtų suformuoti ligoninių tinklą. Vadinasi, aktyviojo gydymo paslaugos bus koncentruotos mažesniame skaičiuje gydymo įstaigų“, – teigė G.Kacevičius.

Viskas aišku, gydymo įstaigų vadovams tereikia atsiversti „Google maps“ ir pamatuoti atstumus iki artimiausios daugiaprofilinės ligoninės ir likimas aiškus...

Pabaigai

Luis Kerol „Alisa stebuklų šalyje“.Trumpa ištrauka iš dialogo tarp Alisos ir Katino.

– Bet aš nenoriu turėti reikalų su pakvaišėliais, – pareiškė Alisa.

– Na, nieko nepadarysi, – tarė Katinas, – visi mes čia kvaištelėję. Aš kvaištelėjęs. Tu kvaištelėjusi.

– Iš kur žinai, kad aš kvaištelėjusi? – paklausė Alisa.

– Turėtum tokia būti, – tarė Katinas, – antraip nebūtum čia atsidanginusi.

Šios eilutės neprimena jums dabartinės situacijos sveikatos apsaugos sistemoje?

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEPrivatumo politika
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"