Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATALŽ RENGINIAI
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
LIETUVA

Lietuvos žvalgybos metinis pranešimas: 5 pagrindinės naujienos

 
2018 03 26 9:09
VSD vadovas Darius Ryliškis./
VSD vadovas Darius Ryliškis./ Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Lietuvos žvalgyba pirmadienį paskelbė naują grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą. BNS išskiria penkias pagrindines naujoves, palyginti su praėjusių metų ataskaita:

1. Rizikos finansų sektoriui.

Šiemet daugiau dėmesio skirta nacionalinio saugumo interesų neatitinkančioms investicijoms. Tarp jų minimi užsienio fondai ir įmonės, turinčios sąsajų su Rusija ir Baltarusija, taip pat perspėjama, kad į sparčiai augantį finansinių technologijų sektorių taikosi verslas, kuris pavojingas Lietuvai dėl kapitalo kilmės, veiklos ir ryšių priešiškose valstybėse.

2. Nebeviešinami šnipai.

Šiemet dokumente nėra pateikiama duomenų apie konkrečius įtariamus šnipus, apsiribojama informacija apie jau paviešintas baudžiamąsias bylas. Pernai paskelbta informaciją apie FSB darbuotojo Sergejaus Kulešovo veiklą pasienio regionuose ir paskelbta po diplomatine priedanga dirbančio Rusijos žvalgybos karininko nuotrauka.

3. Dėmesys rinkimams.

Šių metų vertinime minima grėsmė, kad Rusija bandys daryti įtaką 2019 metų prezidento rinkimams, perspėjama dėl galimų programišių atakų. Pernai žvalgyba skelbė, kad dėl 2016 metų Seimo rinkimų Rusijos žvalgybos tarnybos ypač stengėsi rinkti informaciją apie vidaus politikos procesus, o Rusijos teritorijoje verbavo net ir žvalgybinių galimybių neturinčius Lietuvos gyventojus, tačiau nebuvo pateikta informacijos, kad Maskva būtų kišusis į vykusius rinkimus.

4. Perspėjimas dėl KGB agentų.

Šiemet nuskambėjo perspėjimas, kad Rusijos žvalgybos tarnybos verbuodamos Lietuvos piliečius dar naudojasi Rusijos archyvuose esančia įslaptinta informacija apie buvusius KGB agentus Lietuvoje. Pirmą kartą rašoma, kad Rusijos žvalgyba ieško ir bando kompromituoti buvusius Sovietų Sąjungos tarnybų slaptuosius bendradarbius, kurie to nėra deklaravę ir šiuo metu dirba Lietuvos valstybės institucijose.

5. Mažiau apie tautines mažumas ir kaimynus.

Priešingai nei pernai, šių metų dokumente nėra pateikiamas vertinimas dėl vidaus politinės situacijos Ukrainoje, Moldovoje ir Gruzijoje. Šiemet dokumente nebeužsimenama apie kai kurių Vilniaus krašto lenkų bendradarbiavimą su Rusijos ambasada, nebėra pernai prieštaringai įvertinto perspėjimo dėl „išskirtinių teisių suteikimo lenkų bendruomenei“.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEPrivatumo politika
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"