Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAMULTIMEDIJA
LIETUVA

Lietuvos lenkai pasiskundė Briuseliui

 
2015 07 30 16:13
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Europos Tarybos prezidentas Donaldas Tuskas pavedė Europos Komisijos švietimo, kultūros, jaunimo ir pilietybės reikalų komisarui Tiborui Navračičiui pasidomėti lenkų tautinės mažumos padėtimi Lietuvoje, rašo tinklalapis L24.lt.

Tyrimą esą paskatino septynių Seimo Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) frakcijos parlamentarų gegužę išsiųstas raštas D. Tuskui dėl blogėjančios Lietuvos tautinių mažumų padėties. „Lietuvai 2004 m. įstojus į Europos Sąjungą, tautinių mažumų, tarp jų ir lenkų, situacija Lietuvoje paradoksaliai pablogėjo. Kalba eina ne tik apie antilenkiškas žiniasklaidos ir kai kurių politikų nuotaikas bet ir apie teisinius tautinių mažumų teisių apribojimus. Būtent 2010 m. šioje srityje įvyko didžiulis teisės regresas, nes buvo atšauktas Tautinių mažumų įstatymas ir iki šiol nepriimtas naujas“, – rašė Seimo nariai. Kita gyvenimo sritis, kurioje valstybė leidžia tautinių mažumų teisių apribojimus, anot parlamentarų, yra švietimas. „Dar vienas tautinių mažumų teisių ribojimo atvejis yra švietimo sritis. Jau 2011 metais, nepaisant daugkartinių protestų ir 60 000 prieš pasirašiusių gyventojų valią, buvo priimtos Švietimo įstatymo pataisos, labai apribojusios tautinių mažumų švietimo gimtąja kalba teises. Be nesprendžiamų klausimų, kaip antai, vadovėlių gimtąja kalba nespausdinimo ar tautinių mažumų mokyklų mokinio krepšelio finansavimo sumažinimo, skaudus smūgis buvo lietuvių kalbos egzamino suvienodinimas. Ši diskriminacinė pataisa buvo priimta nepaisant to, kad tautinių mažumų mokyklų moksleiviai turėjo 800 valandų mažiau už jų bendraamžius iš lietuviškų mokyklų – tai žymiai pablogino lenkų mokyklų mokinių lietuvių kalbos brandos egzamino rezultatus. Dėl visiems žinomo tautinių mažumų teisių siaurinimo per pastaruosius dešimt metų uždaryta arba susilpninta keliasdešimt lenkų mokyklų“, – rašoma laiške D. Tuskui.

Parlamentarai paragino buvusį Lenkijos premjerą atkreipti dėmesį į Lietuvos valstybės veiksmus, susijusius su lenkų tautine mažuma. „Įvertindami šį faktą prašome atkreipti dėmesį į Lietuvos politiką lenkų švietimo atžvilgiu, kuri, be abejo, yra diskriminacinė, nes pažeidžia tautinių mažumų teises, atsižvelgiant į konkrečius išreikštus bendruomenės poreikius. Prašome taip pat demokratinio stabilizavimo vardan inicijuoti situacijos analizę“, - rašė LLRA nariai. Laišką pasirašė Rita Tamašunienė, Vanda Kravčonok, Jaroslavas Narkevičius, Michalas Mackevičius, Juzefas Kviatkovskis, Leonardas Talmontas ir Zbignivas Jedinskis.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEPrivatumo politika
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"