Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAMULTIMEDIJA
LIETUVA

Lietuvos kultūros bendruomenės viešas laiškas

 
2017 06 29 16:04
Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Lietuvos kultūros bendruomenė išplatino viešą laišką, kurį siuntė Lietuvos Respublikos Prezidentei, Lietuvos Respublikos Seimui, Lietuvos Respublikos Vyriausybei, Lietuvos Respublikos Seimo Kultūros komitetui.

„Nors Lietuvos Respublika artėja prie savo šimtmečio ir skaičiuoja 27-erius metus nuo valstybingumo atkūrimo, apmaudu matyti, kad kultūra išrinktų valdžios atstovų vis dar nėra suprantama kaip esminis šalies kūrimo ir žmonių sugyvenimo pamatas. Valstybė tiek 1918-aisiais, tiek 1990-aisiais buvo sukurta iš kultūros, jos kultūros žmonių išmintimi, įžvalgomis ir pastangomis. Kalbėdami apie tarpukario Lietuvą mes pirmiausia prisimename kultūros įvykius ir žmones; šiandien net ginčijamės dėl paminklų jiems, įrašome kultūros reiškinius į pasaulio paveldo sąrašus.

Tačiau dabar kultūra suprantama tik kaip fasadinis iškilmingas vakaras Valstybės dienos proga, ne pirmo būtinumo laisvalaikio forma, kuriai skirtos visuomenės lėšos gali būti atimtos ištikus bet kokiai krizei. Vìsos Lietuvos partijos kultūrą suprasdavo ir supranta kaip nebūtiną prabangą, kurią galima sau leisti patenkinus bazinius poreikius, nors seniai įrodyta esminė kultūros įtaka mažinant socialinę gyventojų atskirtį, priklausomybių ligų sukeliamas problemas, smurto apraiškas. Bet valdžiai reikia argumentuoti tik ekonominę kultūros naudą, nors kultūringa visuomenė yra viena pagrindinių, jei ne

svarbiausia šalies vystymosi sąlyga ir mūsų tapatybės, išskirtinumo pasaulyje pagrindas. Turtingos pasaulio šalys, į kurias lygiuojamės kaip į sėkmės pavyzdžius, pirmiausia yra turtingos todėl, kad kultūrą ir švietimą prieš daugiau nei šimtą metų suvokė kaip žmonių gerovės pagrindą, kaip investiciją, kuri visada atsiperka.

Trumparegiškas žvilgsnis į ateitį ir realių prioritetų stoka, vienašališki ir net slapti sprendimai liudija apie cinišką valdžios požiūrį į kultūros sritį ir pavojingai priartėjusią kultūros krizę, grąžina Lietuvą į ikivalstybinį lygį. Skubūs ir nepagrįsti mokesčių didinimai dėl biudžeto, bet ne dėl žmonių, bei norai perrašyti demokratiškomis vertybėmis grįstus, kultūros sritį depolitizuojančius įstatymus didina esaugumą ir skatina vidinę ar fizinę emigraciją. Mes, Lietuvos kultūros bendruomenės žmonės, įvairių kultūros institucijų bei organizacijų atstovai, suvokdami savo atsakomybę prieš čia gyvenančius ir gyvensiančius žmones, neturime teisės tylėti.

MES REIKALAUJAME:

• pagarbos kuriančiam ir kūrybą patiriančiam žmogui, kaip bet kuriam šalies piliečiui;

• liautis niekinus kuriančių žmonių ir kultūrą skleidžiančių institucijų darbą,

• sunkinti jį nepagrįstais reikalavimais ir didinamais mokesčiais;

• balansuoti valstybės biudžetą ir vykdyti mokesčių politiką taip, kad tai atspindėtų rūpestį mūsų šalies žmonių gerove, o ne tik formalius pasiekimus ir skaičius dokumentuose;

• nustoti šalies vystymąsi, laimės indeksus ir įvairias problemas matuoti vien ekonominiais parametrais;

• spręsti šalies kultūros reikalus tariantis su institucijomis, organizacijomis, o ne vienašališkai ir nepagrįstai – tik taip valdžia gali susigrąžinti prarastą pasitikėjimą ja;

• kultūrą pripažinti svarbiu veiksniu ir investicija į šalies ir jos piliečių ateitį, taip užkertant kelią migracijai, mažinant socialinę atskirtį ir prasmingai rūpinantis tiek darbu, tiek laisvalaikiu regionuose;

• grąžinti 5 proc. PVM mokestį kultūros ir meno paslaugoms, koks buvo iki 2009 metų;

• vykdyti Seimo nutarimais patvirtintus strateginius kultūros politikos atnaujinimo darbus, numatytus Lietuvos kultūros politikos kaitos gairėse ir XVII Vyriausybės programos kultūros dalyje bei Vyriausybės nutarimu patvirtintame Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių plane, kurie negali būti anuliuoti jokiais priešingais teiginiais dėl „pokyčių krepšelio“;

• parengti Lietuvos kultūros politikos pagrindų įstatymą;

• pasirašyti Nacionalinį susitarimą, kuriuo dėmesys kultūrai būtų rodomas ne šūkiais ir siekiais, o kasmet augančiu procentu nuo BVP, bet ne mažiau kaip 1 proc. 2018-aisiais. Jei buvo įmanoma sutarti dėl krašto gynybos, turi būti sutarta ir dėl to, ką svarbu ir verta ginti.

Pasirašo:

Lietuvos dailės muziejus

Lietuvos kinematografininkų sąjunga

Lietuvos nacionalinė filharmonija

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka

Lietuvos nacionalinis dramos teatras

Lietuvos nacionalinis muziejus

Nacionalinis Kauno dramos teatras

Nacionalinis Mikalojaus Konstantino Čiurlionio dailės muziejus

Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai

OKT / Vilniaus miesto teatras

Scenos meno kritikų asociacija

Vilniaus miesto opera“

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEPrivatumo politika
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"