Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAMULTIMEDIJA
LIETUVA

Lietuvoje nebeliko nė trečdalio priimtų pabėgėlių

 
Reuters/Scanpix nuotrauka

Praėjus porai metų nuo pirmųjų pabėgėlių perkėlimo į Lietuvą, daugiau nei 70 proc. visų perkeltųjų jau spėjo iš šalies išvykti, o nuo liepos į šalį neatvyko nė vienas naujas pabėgėlio statusą turintis asmuo. Vidaus reikalų viceministras Giedrius Surplys sako, kad didžioji dalis šių migrantų nuo pat pradžių deklaravo norintys vykti gyventi į Skandinavijos šalis ar Vokietiją, nes ten jau įsikūrę jų giminės, bendruomenės.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) duomenimis, nuo 2015-ųjų gruodžio, kada į Lietuvą dėl Europą ištikusios migracijos krizės buvo perkelta pirmoji pabėgėlių šeima, į šalį atvyko 468 asmenys, o išvykti jau suspėjo 341 asmuo.

Laikoma, kad pirmasis migracijos krizės etapas yra pasibaigęs, visi asmenys, kuriuos reikėjo perkelti, yra perkelti“, – teigia vidaus reikalų viceministras.

Dalį išvykusiųjų Lietuva susigrąžino. SADM Lygių galimybių skyriaus žiniomis, šiuo metu Lietuvoje gyvena 16 grąžintų perkeltų asmenų.

Vidaus reikalų viceministras G. Surplys sako, kad, nors nemaža dalis į Lietuvą perkeltų migrantų išvyko laimės ieškoti į turtingesnes šalis, jų negalima pavadinti ekonominiais migrantais.

„Visi tie, kuriuos Lietuva priėmė pagal kvotų sistemą, turi pabėgėlio statusą, tačiau atvykę į Europą daugelis jų kaip savo kelionės tikslą įvardija Skandinavijos šalis, Vokietiją. Pagrindinis motyvas – ne ekonominis, o tai, kad ten yra jų giminės, jų bendruomenės. Žinoma, išmokų klausimai taip pat yra svarbūs, bet turime ekonomiką, kokią turime, ir Lietuva tikrai padaro viską, kad tuos žmones sulaikytų“, – teigia G. Surplys.

Dalis iš Lietuvoje likusių 127 pabėgėlių gyvena Pabėgėlių priėmimo centre. Čia glaudžiasi 54 perkelti prieglobsčio gavėjai, o kiti 73 gyvenamąją vietą yra gavę savivaldybėse. SADM duomenimis, 31 perkeltasis dirba, du studijuoja. Tarp perkeltų į Lietuvą migrantų – 31 vaikas.

SADM Ryšių su visuomene skyriaus vedėjo pavaduotojos Linos Burbaitės teigimu, perkeltų asmenų integracijos procesą sunkina neigiamas visuomenės požiūris (ypač ieškant gyvenamojo būsto), minimalus lietuvių kalbos mokėjimas, socialinių ryšių stoka, taip pat dažnai patirtos psichologinės traumos ir kitos sveikatos problemos.

Naujų pabėgėlių nebeatvyksta

Pasak G. Surplio, jau nuo liepos į Lietuvą nebuvo perkeltas nė vienas naujas pabėgėlis.

„Viena priežastis, kodėl į Lietuvą nebeperkeliami pabėgėliai, – sumažėjęs į Europą atvykstančių žmonių srautas. Kita priežastis yra ta, kad didžioji dalis iš pabėgėlių stovyklų Graikijoje ir Italijoje neperkeltų asmenų nėra gavę pabėgėlio statuso. Tai reiškia, kad jie yra atvykę iš saugių kraštų ir yra vadinamieji ekonominiai migrantai, kurie, jei ir būtų perkelti į kitas Europos šalis, turėtų būti grąžinti ten, iš kur atvyko.

Nesame sulaukę nė vienos bylos nuo liepos mėnesio, lygiai tokia pati situacija yra visoje ES. Laikoma, kad pirmasis migracijos krizės etapas yra pasibaigęs, visi asmenys, kuriuos reikėjo perkelti, yra perkelti“, – teigia vidaus reikalų viceministras.

Nors migracijos banga nuslopusi, anot pašnekovo, rengiamasi dar vienai.

„Tikimasi dar vienos pabėgėlių krizės bangos, o šiuo metu ES pirmininkaujanti Bulgarija rengia Dublino reglamento pakeitimus, numatančius, kad Europa turėtų įsipareigoti persiskirstyti 200 tūkst. pabėgėlių.

Mūsų akimis, tai – labai dideli skaičiai. Visuomet akcentuojame, kad kur kas svarbesnis pirminis žingsnis – spręsti krizę ten, kur ji kilo, patikimai saugoti ES sienas, o tuomet jau kalbėti apie pabėgėlių perskirstymą, jei krizė vis dėlto pasiektų Europos krantus“, – tikina G. Surplys.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEPrivatumo politika
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"