Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAMULTIMEDIJA
LIETUVA

Lietuviški daigeliai Katalonijoje

 
Antonio Gaudi šedevras - Barselonos Šv. Šeimos (Sagrada Familia) bazilika.
Antonio Gaudi šedevras - Barselonos Šv. Šeimos (Sagrada Familia) bazilika. AFP/Scanpix nuotrauka

Ispanija – viena pirmųjų šalių, į kurią po nepriklausomybės atstatymo laimės ieškoti ir naujo gyvenimo kurti patraukė mūsų tautiečiai. Didžiausiais Ispanijoje gyvenančių lietuvių skaičius yra pietinėse jos provincijose – visi esame skaitę ir girdėję apie pirmųjų emigrantų vargus ir džiaugsmus šios Iberijos pusiasalio šalies apelsinų plantacijose.

Nuo Malagos kylant žemėlapiu aukštyn, važiuojant tikrai puikia Autopista Mideoteranea (ispaniškąja Viduržemio jūros pakrante besidriekianti, šalies pietinę ir šiaurės rytinę dalis sujungianti autostrada) lietuvių gyvena mažiau. Tiesa, tiek Alikantėje, tiek Denijoje ar Valensijoje jų dar galima nemažai sutikti. Neturiu omeny čia vasaroti atvykstančių lietuvių, kurie vis labiau ir labiau pamėgsta atostogų metu cepelinų spalvos Lietuvos dangaus reginį pakeisti skaisčiai mėlynos Ispanijos padangės šiluma. Kalbu apie jau įsikūrusius ir savo darbinę geografiją toli už apelsinmedžių plantacijų ribų išplėtusius mūsų tautiečius.

Jau arčiau šiaurinės Ispanijos sienos, prie jos rytinės Viduržemio jūros pakrantės prigludusioje Katalonijos provincijos sostinėje Barselonoje yra studijuojančio mūsų jaunimo, tačiau nuolat gyvenančių lietuvių, nors miestas skaičiuoja 1,6 milijono gyventojų, yra palyginti nedaug.

Gal todėl ir netoli nuostabaus Barselonos Parc Guell įsikūrusi lituanistinė šeštadieninė mokyklėlė nepasižymi moksleivių gausa.

Solveigos Stankevičiūtės (pasauliolietuvis.com nuotrauka)
Solveigos Stankevičiūtės (pasauliolietuvis.com nuotrauka)
„Pirmaisiais metais susirinko aštuoni 4-7 metų amžiaus mokiniai, kitais metais panašiai tiek pat, o šiemet šio amžiaus grupė iširo – išsivažinėjo, tačiau susirinko septyni 3-4 metų amžiaus vaikai“, – sakė mokyklos steigėja ir vienintelė mokytoja Solveiga Stankevičiūtė.

Jos iniciatyva įkurta Barselonos šeštadieninė lituanistinė mokyklėlė šių metų spalio pirmąją atšventė savo trejų metukų jubiliejų. Mokykla dirba vieną kartą per mėnesį, šeštadieniais ryte. Mokytoja mokymo programėles vaikučiams sudarinėja pati, pasak jos, pasiremdama savąja patirtimi.

Solveiga minėjo, kad šiek tiek paramos yra gavusi iš vietos valdžios, taip pat turėjo dar vieną galimybę, kuria ir pasinaudojo – dalyvavo Lietuvos Užsienio reikalų ministerijos organizuotuose kursuose lituanistinių mokyklėlių mokytojams. Mokykla išgyvena iš savo pačios lėšų, kartais šiek tiek paremia Lietuvos Užsienio reikalų ministerija, tačiau mokytoja atlyginimo negauna, dirba ji šį darbą iš idėjos.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEPrivatumo politika
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"