Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAMULTIMEDIJA
LIETUVA

Lietuviai – vis dar sėsli tauta

 
2018 08 06 13:47
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Beveik pusė Lietuvos gyventojų niekada nėra keitę gyvenamosios vietos, rodo gyventojų apklausa, atlikta rengiant Lietuvos teritorijos bendrąjį planą. Pasak apklausą pavasarį atlikusios tyrimų bendrovės „Nielsen“, 46 proc. apklaustųjų sako visada gyvenę tame pačiame mieste ar kaime. Lojaliausi gyvenamajai vietai yra didžiųjų miestų gyventojai.

Daugiau nei pusė apklaustųjų (57 proc.) teigė esantys patenkinti gyvenimo kokybe savo mieste ar kaime. Vidutiniškai ją vertino kiek daugiau nei trečdalis, nepatenkinti buvo 7 proc.

Į Vilnių, Kauną ir Klaipėdą žmonės dažniau kraustėsi iš mažesnių miestų ir užsienio, tuo metu apie pusę į Šiaulius ir Panevėžį besikėlusiųjų sudarė kaimo gyventotjai. 14 proc. į Vilnių atsikrausčiusių žmonių nurodė atvykę iš Kauno.

Po 24 proc. besikrausčiusiųjų sakė, kad tai nulėmė patogesnės gyvenimo sąlygos arba darbas. Trečia populiariausia priežastis kraustytis buvo santuoka – pas sutuoktinį į kitą miestą persikėlė 19 proc. besikrausčiusių lietuvių, o 18 proc. kraustėsi dėl mokslų – dėl to dažniausiai buvo kraustomasi į Vilnių ir Kauną, o dėl darbo – į Klaipėdą.

„Vilnius, Klaipėda, mažesni miesteliai dažniau paliekami ieškant patogesnio gyvenimo. Iš Šiaulių, Panevėžio, kaimo vietovių dažniau nei iš kitur išvažiuojama ieškant darbo. Kaimas dažniau paliekamas ir dėl mokslų ar vedybų“, – rašo apklausos autoriai.

Į kitus miestus lietuviai vyksta apsipirkti, kasdien renkasi automobilį

Beveik visi (94 proc.) apklaustieji į kitą mietą vyksta apsipirkti, 86 proc. – dėl kultūros ir pramogų, 72 proc. – dėl finansinių, 70 proc. – buitinių paslaugų. Religinių paslaugų į didesnius miestus vyko 46 proc., dirbti – 45 procentai.

Apie trečdalis vyko mokytis, o vaikus į švietimo įstaigas didesniuose miestuose vežė 22 proc. respondentų.

„Komunikacinis mobilumas (kasdienės, periodinės, epizodinės kelionės) labiau priklauso nuo pasirinkto gyvenimo būdo ir asmeninių galimybių nei dėl poreikio keliauti esant tariamai didelei atskirčiai tarp paslaugų spektro ir kokybės skirtingo dydžio miestuose/gyvenvietėse“, – duomenis apibendrina apklausos autoriai.

Beveik visi apklausos dalyviai (90 proc.) dirbo ar mokėsi ir kasdienėms kelionėms rinkosi automobilį (47 proc.). Dar penktadalis teigė keliaujantys pėsčiomis, 15 proc. vyko viešuoju transportu, 3 proc. – dviračiais.

Reprezentatyvi apklausta atlikta Aplinkos ministerijos ir partnerių užsakymu. „Nielsen“ apklausė 1,6 tūkst. gyventojų nuo 16 iki 65 metų amžiaus.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEPrivatumo politika
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"