Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
LIETUVA

Lietuviai neskuba prisidėti prie pagalbos besivystančioms šalims

 
2016 02 29 18:10
Reuters/Scanpix nuotrauka

Palyginti su Europos Sąjungos (ES) vidurkiu, Lietuvos gyventojai neskuba prisidėti prie pagalbos žmonėms besivystančiose šalyse, taip pat jie apskritai yra mažiau teigiamai nusiteikę vystymosi atžvilgiu nei bendrai europiečiai, rodo apklausa.

Asmeniškai teikiantys pagalbą žmonėms besivystančiose šalyse nurodė 13 proc. apklaustųjų, kai bendras ES vidurkis siekia 33 procentus. Lietuvoje 5 proc. apklaustųjų sakė duodantys pinigų besivystančioms šalims padedančioms organizacijoms, 6 proc. – konkretiems projektams, dar po vieną procentą nurodė savanoriaujantys arba prisidedantys politiškai.

Iš viso nedalyvaujantys pagalboje besivystančioms šalims nurodė 87 proc. apklaustųjų, bendras ES vidurkis yra 65 procentai, rodo praėjusių metų lapkričio pabaigoje – gruodžio pradžioje atlikta Eurobarometro apklausa.

Manančių, kad paramos besivystančioms šalims nereikėtų didinti arba ją reikėtų mažinti, Lietuvoje per metus padaugėjo po 6 proc. punktus kiekvienoje pozicijoje. Už tai, kad paramos nereikėtų didinti, pasisakė 22 proc. apklaustųjų (14 proc. ES vidurkis), o už tai, kad ją reikėtų mažinti – 29 proc. apklaustųjų, kai bendrai tokios pozicijos laikėsi 14 proc. europiečių.

Lietuvoje 74 proc. apklaustųjų manė, svarbu padėti žmonėms besivystančiose šalyse (per metus šis skaičius sumažėjo 3 proc. punktais), kai ES vidurkis yra 89 proc., o pozicijos, kad paramą vystymuisi reikia didinti, Lietuvoje laikėsi 46 proc. apklaustųjų, bendrai Europoje taip atsakė 68 proc. apklaustųjų.

Taip pat respondentai Lietuvoje mažiau nei europiečiai apskritai yra linkę sutikti, kad parama – veiksmingas būdas migracijos klausimams spręsti, 60 proc. palyginti su 73 procentais. Tačiau apklaustųjų, manančių, kad oficiali parama vystymuisi yra efektyvi priemonė įveikti skurdą besivystančiose šalyse, dalis yra šiek tiek didesnė už ES vidurkį – 70 proc. palyginti su 67 procentais.

Respondentai Lietuvoje taip pat yra tarp mažiausiai linkusių sutikti, kad atskiri žmonės gali prisidėti įveikiant skurdą besivystančiose šalyse – 28 proc. palyginti su 52 proc. ES vidurkiu. Maždaug vienas iš penkių respondentų Lietuvoje yra pasiruošęs brangiau mokėti už produktus iš besivystančių šalių – 22 proc., ir ši dalis nuo 2014 metų sumažėjo aštuoniais procentiniais punktais ir yra smarkiai mažesnė už 50 proc. ES vidurkį.

Apklausa Lietuvoje vyko lapkričio 28-gruodžio 7 dienomis, iš viso buvo apklausta 1001 Lietuvos gyventojas.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"