Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAMULTIMEDIJA
LIETUVA

Lietuviai gyvena trumpiau nei dauguma europiečių

 
2016 11 24 10:50
Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Daugumoje Europos Sąjungos (ES) šalių vidutinė gyvenimo trukmė yra daugiau negu 80 metų. Tačiau ilgesnė senatvė ne visada yra sveika. Lietuvių gyvenimo trukmė vis dar 5 metais trumpesnė nei ES vidurkis.

Kaip rodo vakar paskelbta bendra Europos Komisijos (EK) ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos ataskaita „Apie sveikatą glaustai. Europa 2016 metais“, apie 50 mln. pagyvenusių žmonių serga įvairiomis lėtinėmis ligomis, kasmet nuo jų miršta daugiau nei pusė milijono darbingo amžiaus žmonių. ES ekonomikai tai kasmet atsieina apie 115 mlrd. eurų.

Visoje ES vyresnių nei 65 metų gyventojų padaugėjo 20 procentų. Numatoma, kad iki 2060 metų ši visuomenės dalis padidės beveik iki 30 procentų. Dėl gyventojų senėjimo, didėjančio sergamumo lėtinėmis ligomis ir biudžeto apribojimų reikės keisti sveikatos priežiūros paslaugų teikimo sistemą, be kita ko, plėtoti e. sveikatos paslaugas, trumpinti ligoninėje praleidžiamą laiką geriau organizuojant pirminės sveikatos priežiūros ir bendruomenės priežiūros paslaugas, racionaliau skirstyti išlaidas vaistams, visapusiškai naudojantis generinių vaistų teikiamomis galimybėmis.

Kaip pranešė EK atstovybė Lietuvoje, mūsų šalyje, kaip ir Latvijoje, Bulgarijoje bei Rumunijoje, vidutinė gyvenimo trukmė 2014 metais vis dar buvo daugiau nei 5 metais trumpesnė už ES vidurkį. Nuo 1990-ųjų vidutinė gyvenimo trukmė Lietuvoje pailgėjo vidutiniškai trejais metais. 2014-aisiais ji siekė 74,7 metų. Lietuvoje ypač skiriasi skirtingų lyčių vidutinė gyvenimo trukmė – sulaukusios 65 metų moterys vidutiniškai dar gyvena 19,5 metų, tuo tarpu vyrai vidutiniškai – 14,3 metus. Apskritai, vyrų mirtingumas 2014-aisiais buvo beveik du kartus didesnis nei moterų. Lietuvoje 100 000 gyventojų 2013 metais teko 372 ankstyvos, ne užkrečiamųjų ligų sukeltos, ir galimai išvengiamos mirtys. Iš ES valstybių, tik Latvijoje, Bulgarijoje ir Vengrijoje šis rodiklis yra aukštesnis. Iš visų ES šalių Lietuvoje 2013 metais buvo didžiausias mirtingumas (tiek tarp vyrų, tiek tarp moterų) nuo išeminių širdies ligų. Lietuva tais metais buvo ketvirtoje vietoje pagal mirtingumą nuo insulto.

Be to, 2013-aisiais pirmavome Europoje pagal savižudybių skaičių – apie 70 mirčių 100 000 gyventojų (ES vidurkis – 20). Vyrai Lietuvoje žudėsi šešis kartus dažniau nei moterys. Šie dideli skaičiai siejami su įvairiais faktoriais, įskaitant psichologinį ir socialinį nesaugumą bei didelį priklausomybių nuo alkoholio ir narkotikų skaičių.

Paskelbta ataskaita yra pirmasis iniciatyvos „Sveikatos būklė Europos Sąjungoje“ ciklo produktas. Kitas žingsnis – iki 2017 metų lapkričio mėn. parengti sveikatos būklės kiekvienoje iš 28 ES šalių profilius, kuriuose būtų nurodyti kiekvienos šalies ypatumai ir problemos.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEPrivatumo politika
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"