Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATALŽ RENGINIAI
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
LIETUVA

Lietuva vėl gąsdinama atomine korta

 
2017 11 29 9:40
„Rosatom“ archyvo nuotrauka

Rusija paskelbė ketinanti atnaujinti Baltijos atominės elektrinės (BAE) Kaliningrado srityje statybas, o visą elektros energiją, kuri bus pagaminama jėgainėje, teigia parduosianti užsienio pirkėjams. Lietuvos politikai ir energetikos ekspertai tokių kalbų nevertina rimtai.

Anot jų, jau dabar Kaliningrado srityje elektros energijos pagaminama tiek, kad visiškai patenkinami vietos poreikiai. Be to, numatyta pastatyti keletą naujų šiluminių elektrinių. Esą todėl statyti atominę jėgainę – ekonomiškai nepagrįsta.

Lietuvos politikai tikina, kad kalbomis apie BAE statybų atnaujinimą Rusija siekia geopolitinių tikslų.

Vis primena

Apie galimybes atnaujinti BAE statybas Rusijos Valstybės Dūmos Energetikos komiteto posėdyje prieš kelias dienas pranešė koncerno „Rosenergoatom“ generalinio direktoriaus pavaduotojas Aleksejus Žukovas. „Šiuo metu deriname galimybes tęsti pradėtas statybas“, – teigė jis. Anot A. Žukovo, tikimasi, kad statybos bus atnaujintos artimiausioje ateityje.

Kiek anksčiau „Rosenergoatom“ skelbė, kad BAE statybos bus atnaujintos, kai tik bus rasti potencialūs elektros energijos pirkėjai ir su jais sudarytos preliminarios sutartys, nes koncernas yra numatęs į užsienį tiekti visą jėgainėje pagaminsimą elektros energiją.

Apie užmojus tęsti atominės elektrinės statybas prie Nemuno, vos už 20 kilometrų nuo Lietuvos sienos, yra kalbėjęs ir Rusijos energetikos ministras Aleksandras Novakas. „BAE regionui yra reikalinga, nes elektros energijos paklausa Europoje auga“, – teigė jis.

Kruta po truputį

BAE nuo 2010 metų statoma Nemano municipalinio rajono Lunino kaimo teritorijoje, 17 km į pietryčius nuo Nemano miesto. Pagal pirminį projektą elektrinę sudarytų du energoblokai, kurių galingumas siektų 1194 megavatus. BAE turėtų veikti 50 metų, o jos įrangos veikimo laikotarpis numatytas dešimtmečiu ilgesnis.

Baltijos šalims pranešus apie siekius savo elektros tinklus sinchronizuoti su Vakarų Europos elektros tinklais, Rusija 2013 metais BAE statybas sustabdė. Bet nei Lietuva, nei TATENA nėra gavusios jokios oficialios informacijos, kad BAE projektas oficialiai būtų sustabdytas. Licencijos, išduotos atominės elektrinės statyboms Kaliningrado srityje, taip pat nėra atšauktos.

Tiesa, Rusija yra sustabdžiusi tik paties reaktoriaus statybas, o visa atominei elektrinei reikalinga infrastuktūra vystoma toliau – jau baigiamas statyti visas saugyklų priėmimo ir saugojimo įrangos pastatų kompleksas, į statybvietę atgabenti 500 tonų sveriantys penki dyzeliniai generatoriai, kurie avarijos atveju turėtų aprūpinti elektros energija jėgainės saugos sistemas ir pagalbinę įrangą.

Patiems nereikia

Nors Rusijos centrinės valdžios atstovai tikina, kad BAE yra reikalinga Kaliningrado srities tolesnei plėtrai, vietos valdžia tuo abejoja. Vasarą dabartinis Kaliningrado srities gubernatorius Antonas Alichanovas pripažino, kad regionui BAE nereikalinga, nes sritis yra visiškai apsirūpinusi elektros energija. Tęsti jos statybas būtų verta nebent tuo atveju, jei būtų užsitikrinta, kad ne mažiau kaip trečdalis jėgainės pagaminsimos elektros energijos būtų parduodama užsienyje.

Tačiau yra viena „smulkmena“ – Kaliningrado sritis elektros jungtį turi tik su viena valstybe – Lietuva, o mūsų šalis vargu ar įsileis elektros energiją iš galbūt nesaugios BAE.

„Kaliningrado sritis šiuo metu pati apsirūpina elektros energija. Dabar yra statoma bei jau pastatyta dvi dujomis kūrenamos šiluminės elektrinės ir viena kūrenama kietuoju kuru. Ši taps rezervinė. Todėl pajėgumų apsirūpinti elektros energija kraštas turi pakankamai“, – „Lietuvos žinioms“ teigė Lietuvos generalinis konsulas Kaliningrado srityje Olegas Skinderskis.

Politiniai žaidimai

Anot O. Skinderskio, Rusijos institucijų ar įmonių pranešimai apie neva atnaujinamas BAE statybas gali būti viso labo „miglos pūtimas į akis“, bandymas „Lietuvą ir toliau laikyti už trumpo pavadėlio“, kad ji į galimą jėgainės statybų atnaujinimą reaguotų labai jautriai.

Panašios nuomonės laikėsi ir Seimo Energetikos komisijos pirmininkas Virgilijus Poderys. Jis tikino, kad mūsų šalis neketina pirkti elektros energijos nei iš Baltarusijoje statomos Astravo atominės jėgainės, nei iš BAE. „Valstybėje jau suformuotas strateginis požiūris – neįsileisti BAE pagamintos elektros energijos, nesuteikti ne tik elektros tinklų tokiai elektros energijai perduoti, bet ir mūsų šalies energetinių galingumų“, – pabrėžė V. Poderys.

Anot jo, sinchronizuodama savo elektros tinklus su Vakarų Europos elektros tinklais Lietuva nuo bendrų tinklų su Rusijos Kaliningrado sritimi atsijungs. Todėl Rusijos pranešimus apie BAE statybų atnaujinimą V. Poderys vertino kaip geopolitinį žaidimą ir „tuščią tauškėjimą“, į kurį nelabai verta kreipti dėmesio.

„Pasistatę atominę jėgainę, kaliningradiečiai elektros energijos turėtų triskart daugiau, nei jiems reikia. Tai būtų sunkiai suvokiama investicija. Tokio projekto realumu netikiu“, – kalbėjo parlamentaras.

Tai, kad vis pakurstydama aistras dėl galimo BAE statybų atnaujinimo Rusija siekia geopolitinių tikslų, „Lietuvos žinioms“ yra teigęs ir Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto lektorius, nepriklausomas energetikos ekspertas Romas Švedas, 2009–2011 metais ėjęs energetikos viceministro pareigas. Mat nei energetiniu, nei ekonominiu požiūriu šis projektas Kaliningrado sričiai nereikalingas. Be to, pastatyti naujas jungtis su kitomis šalimis, pavyzdžiui, Lenkija, labai brangiai kainuotų, o tai padidintų elektros energijos kainas.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEPrivatumo politika
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"