Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJALŽ RENGINIAI
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
LIETUVA

Lietuva toliau nepritaria migrantų kvotoms

 
2018 01 25 20:02
AFP/Scanpix nuotrauka

Europos Sąjungai (ES) rengiantis keisti prieglobsčio suteikimo sistemą, Lietuva išlieka rytinių Bendrijos šalių klube, nepritariančiam automatiniam pabėgėlių paskirstymui po valstybes nares.

Bulgarijos sostinėje Sofijoje neformaliame ES vidaus reikalų ministrų susitikime ketvirtadienį dalyvavęs Lietuvos ministras Eimutis Misiūnas sako, kad šalys turėtų savarankiškai spręsti dėl migrantų priėmimo, jeigu krizės atveju Bendrijai tektų vėl dalytis pabėgėlių našta.

„Lietuva toliau laikosi savo pozicijos, kad neturi būti jokio automatizmo, kad šalės narės turi solidariai ir savanoriškai pačios apsispręsti dėl priimamų pabėgėlių“, – teigė E. Misiūnas.

Ministro poziciją BNS perdavė jo atstovas spaudai Karolis Vaitkevičius.

Taip ministras kalbėjo ES pareigūnams nerimaujant, kad pastaruoju metu sumažėjęs imigrantų žemyne antplūdis vėl gali išaugti.

Sofijoje ES Tarybai šiuo metu pirmininkaujanti Bulgarija pateikė pasiūlymų, kaip būtų galima suderinti požiūrius į pabėgėlių kvotas, bet pareigūnai jų kol kas neįvardija.

Visgi požiūriai tarp vakarinių ir rytinių ES valstybių kol kas išlieka skirtingi.

„Girdėjau šiandien labai nuosaikių balsų iš savo rytų Europos kolegų“, – žurnalistams sakė Vokietijos vidaus reikalų ministras Thomas de Maiziere'as.

Jis pridūrė, kad šių šalių pozicijose nebuvo jokių esminių pokyčių.

Vokietija yra daugiausiai prieglobsčio prašytojų priėmusi šalis visoje ES. Jos vidaus reikalų ministras teigė negalintis įsivaizduoti prieglobsčio suteikimo sistemos reformos be principo, reikalaujančio, jog kiekviena Bendrijos narė privalėtų priimti pabėgėlius.

Ministrai Sofijoje ketvirtadienį sutarė iki birželio pabaigos parengti pakeitimus vadinamosioms Dublino taisyklėms, pagal kurias migrantai prieglobsčio turi prašyti toje ES narėje, į kurią atvyko pirmiausia.

Tokia sistema 2015 metais sukėlė keblumų Graikijai ir Italijai, per jas nusidriekus didžiausiems Viduržemio jūra atvykstančių imigrantų srautams iš Artimųjų Rytų.

Tais pačiais metais buvo sutarta Bendrijos šalims paskirstyti 160 tūkst. migrantų, tačiau iki šiol buvo perkelti tik 33 tūkst. pabėgėlių.

Lietuva pagal minėtą mechanizmą buvo įsipareigojusi priimti 1105 pabėgėlius. Nors iki šiol ji priėmė 468 asmenis, daugelis migrantų išvyko į turtingesnes Vakarų Europos valstybes.

Pasak Pasaulio ekonomikos forume Davose dalyvaujančios prezidentės Dalios Grybauskaitės, tai rodo, kad migrantų kvotų sistema nepasiteisino.

„Tai reiškia, kad mums reikia rasti kūrybingesnių sprendimų, tačiau tai turi būti globalūs sprendimai ir dėl jų reikia susitarti globaliu mastu, nes vien tik Europa negali absorbuoti kiekvieno pabėgėlio“, – interviu apie ES aktualijas rašančiam interneto portalui „Euractiv“ sakė šalies vadovė.

E. Misiūnas teigė, jog prieglobsčio suteikimo sistemos reformos klausimai yra neatsiejami nuo kitų migracijos politikos elementų, kaip efektyvi išorės sienų apsauga, veiksminga grąžinimo politika, kova su žmonių kontrabanda ar bendradarbiavimas su trečiosiomis šalimis.

„Mes visada sakome, kad turi būti vadovaujamasi visaapimančiu požiūriu. Prieglobsčio sistemos reforma nėra panacėja. Krizinis mechanizmas yra tarsi gesintuvas – galbūt jo naudoti neprireiks, tačiau jį reikia turėti“, – kalbėjo ministras.

Derybos dėl prieglobsčio suteikimo reformos buvo pradėtos 2016 metais.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"