Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAMULTIMEDIJA
LIETUVA

Lietuva taps pirmoji Baltijos šalis, turinčia Palestinos ambasadą?

 
2018 05 31 7:53
AFP/Scanpix nuotrauka

Palestiniečiai svarsto šiemet Vilniuje atidaryti ambasadą, kuri galėtų tapti tiltu arabų valstybėms į Baltijos šalis, sako užsienio reikalų Riadas al Malki.

Jo teigimu, šį klausimą numatoma aptarti per premjero Sauliaus Skvernelio vizitą Palestinoje birželio mėnesį.

„Svarstome atidaryti ambasadą Baltijos šalyse. Mąstome, kurią iš trijų šalių pasirinkti, ir, žinoma, Lietuva, būdama didžiausia šalimi ir lyderiaudama Baltijos šalyse, yra kandidatė. Galbūt jūsų ministras pirmininkas įtikins mus priimti šį sprendimą“, – pridūrė palestiniečių ministras Ramaloje sakė R. al Malki.“.

Lietuva nėra pripažinusi Palestinos valstybės, todėl palestiniečių atstovybė oficialiai būtų žemesnio rango nei ambasada ir turbūt vadintųsi Palestinos ryšių su Lietuva biuru.

Jo teigimu, šiuo metu svarstoma, kad ambasada galėtų būti atidaryta per artimiausią pusmetį.

„Išsiaiškinome, kad nė viena arabų šalis neturi atstovybės Baltijos šalyse, tad galime tapti tiltu tarp Baltijos šalių ir arabų valstybių, įtikinti kitas arabų šalis atidaryti ambasadas“, – kalbėjo R. al Malki.

Lietuva nėra pripažinusi Palestinos valstybės, todėl palestiniečių atstovybė oficialiai būtų žemesnio rango nei ambasada ir turbūt vadintųsi Palestinos ryšių su Lietuva biuru.

S. Skvernelis Izraelyje ir Palestinoje lankysis birželio 18 – 20 dienomis. Jo susitikimas su palestiniečių premjeru numatomas Betliejuje, prieš tai Jeruzalėje jis susitiks su Izraelio prezidentu, premjeru ir parlamento pirmininku.

Tikisi valstybingumo pripažinimo

Anot R. al Malkio, S. Skvernelio vizito metu taip pat numatoma aptarti galimybes paskatinti turizmą ir palestiniečių studentų mokslą Lietuvos universitetuose.

S. Skvernelis taip pat sulauks prašymo, kad Lietuva pripažintų Izraelio valstybę.

Iš Europos Sąjungos (ES) šalių Palestinos valstybę 2014 metais pripažino Švedija. Aštuonios kitos šalys šį sprendimą yra priėmusios prieš įstodamos į bendriją. Iš viso Palestiną yra pripažinusios 139 pasaulio valstybės.

Lietuva paskutinį dešimtmetį yra viena iš tvirčiausių Izraelio rėmėjų Europoje ir paprastai nepalaiko palestiniečių iniciatyvų sulaukti pripažinimo tarptautinėse organizacijose.

Lietuva, kaip ir Jungtinės Valstijos bei dauguma kitų Europos šalių, sako, kad sprendimas dėl Palestinos valstybės turi būti priimtas palestiniečių tiesioginėse derybose su Izraeliu.

Tačiau palestiniečiai tikina, kad dabartinė Izraelio valdžia esą iš principo nesutinka su Palestinos valstybės sukūrimu, o žydų naujakurių kūrimasis palestiniečių žemėse valstybingumą daro vis sunkiau įmanomą.

„Palestinos pripažinimas įtikins Izraelį grįžti prie derybų stalo derėtis su palestiniečiais dėl dviejų valstybių sprendinio“, – sakė R. al Malki.

R. al Malkis viliasi, kad Palestiną per artimiausius kelis mėnesius pripažins Prancūzija.

Ginčai dėl Jeruzalės

Palestiniečiai siekia sukurti valstybę Izraelio okupuotame Vakarų krante ir blokuojamame Gazos ruože. Jie teigia, kad Izraelis nuolat sunkina palestiniečių gyvenimo sąlygas šiose teritorijose ir kaltina jį vykdant kolonizavimo ir apartheido politiką.

Izraelis sako, kad vienašališki sprendimai dėl Palestinos valstybės tik kenkia deryboms, o jose svarbiausia susitarti dėl Izraelio piliečių saugumo.

Izraeliečių teigimu, taikos susitarimui labiausia kenkia Gazos ruože įsitvirtinusios islamistų grupuotės „Hamas“ ir kitų regiono jėgų atviras priešiškumas Izraelio valstybingumui.

Lietuva paskutinį dešimtmetį yra viena iš tvirčiausių Izraelio rėmėjų Europoje ir paprastai nepalaiko palestiniečių iniciatyvų sulaukti pripažinimo tarptautinėse organizacijose.

Proizeralietišką poziciją iš dalies lemia Holokausto istorija ir siekis koordinuoti veiksmus su JAV, paskutiniu metu stiprėja Lietuvos ir Izraelio ryšiai ekonomikos ir kultūros srityse.

Tačiau Lietuva kol kas atmeta JAV ir Izraelio raginimus pripažinti Jeruzalę Izraelio sostine ir ten perkelti ambasadą.

Palestiniečiai ir juos remianti tarptautinė bendruomenė sako, kad Rytų Jeruzalė turi tapti jų būsimos valstybės sostine. Izraelis laiko Jeruzalę savo amžina ir nedaloma sostine.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJETaisyklės
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"