Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAMULTIMEDIJA
LIETUVA

Lietuva ragina investuoti į Ukrainą

 
2017 11 07 6:00
Volodymyras Jacenkivskis: „Šis planas ypač svarbus Ukrainai. Ir ne tik Ukrainai, nes tai, kas vyksta mūsų šalyje, svarbu ir visam žemynui, visam demokratiniam pasauliui.“
Volodymyras Jacenkivskis: „Šis planas ypač svarbus Ukrainai. Ir ne tik Ukrainai, nes tai, kas vyksta mūsų šalyje, svarbu ir visam žemynui, visam demokratiniam pasauliui.“ Roberto Dačkaus (president.lt) nuotrauka

Vilniuje kilusi finansinės pagalbos Ukrainai iniciatyva įgauna pagreitį. Tikimasi, kad Europos Sąjunga (ES) dar šį mėnesį palaimins milijardinių investicijų planą, skirtą karo ir ekonominių sunkumų nuvargintai šaliai padėti. Ekspertas akcentuoja būtinybę nustatyti efektyvaus pinigų naudojimo saugiklius.

Vadinamasis Maršalo planas Ukrainai vakar pristatytas Vilniuje reziduojantiems užsienio šalių ambasadoriams. Finansinės pagalbos projekte numatytos 50 mlrd. eurų investicijos į Ukrainą per artimiausius dešimt metų. Norima, kad Europos lyderiai paremtų šį planą per ES Rytų partnerystės viršūnių susitikimą, vyksiantį lapkričio 24 dieną Taline.

Tvirčiau susietų su Europa

Maršalo planą Ukrainai prieš kelerius metus inicijavo Seimo narys Andrius Kubilius. Pagal ilgalaikės paramos Ukrainai strategiją siekiama, kad Vakarai investuotų į šią šalį, nes tai paskatintų spartesnį jos ekonomikos augimą, naujų darbo vietų kūrimą ir atlyginimų didėjimą. Taip pat padėtų atlaikyti Rusijos prezidento Vladimiro Putino bandymus įtvirtinti savo politinį dominavimą Ukrainoje ir tvirčiau susietų valstybę su Europos ekonominėmis, politinėmis bei saugumo struktūromis.

Volodymyras Jacenkivskis: „Šis planas ypač svarbus Ukrainai. Ir ne tik Ukrainai, nes tai, kas vyksta mūsų šalyje, svarbu ir visam žemynui, visam demokratiniam pasauliui.“

Maršalo plane Ukrainai, kuris pavadintas pagal JAV finansinės pagalbos Europai po šaltojo karo programą, sakoma, kad, tarptautinių ekspertų vertinimu, kasmetės 5 mlrd. eurų investicijos į šalį paskatintų jos ekonomiką augti 6–8 proc. per artimiausius metus. Teigiama, jog Vakarų investicijos padėtų pelnyti Ukrainos gyventojų paramą reformoms, būtų perrenkamos į pertvarkas orientuotos politinės partijos.

Motyvacija vykdyti reformas

Ragindamas prisidėti prie tokio paramos Ukrainai plano, A. Kubilius su kolegomis iš Seimo ir Ukrainos Aukščiausiosios Rados pastaraisiais mėnesiais aplankė nemažai Europos valstybių, JAV. Politiko nuomone, jei šiai šaliai nesiūlomos narystės ES perspektyvos, būtina suteikti kitokią paskatą nenukrypti nuo vakarietiško kurso. „Ukraina neturi narystės perspektyvos. Europa kol kas nežada jai to siūlyti. Dėl to galime tik apgailestauti, tačiau realybė yra tokia. Mums narystės perspektyva visada buvo labai stiprus pagrindas nacionaliniam konsensusui siekti. Todėl jei negalime suteikti narystės, raginame pasiūlyti Ukrainai kitą didelį tikslą – investicijų paketą, 5 mlrd. eurų per metus, tiek iš ES, tiek iš kitų tarptautinių finansinių institucijų, kad padėtume išlaikyti ukrainiečių motyvaciją vykdyti reformas“, – aiškino A. Kubilius.

Pasak jo, Europos Parlamente svarstoma rezoliucija ir konkrečios rekomendacijos ES Rytų partnerystės viršūnių susitikimui. „Tos rezoliucijos vienu paragrafu reiškiamas pritarimas mūsų planui ir siūloma ES Tarybai – ar ministrų, ar vadovų – priimti sprendimą bei suteikti specialų mandatą Europos Komisijai (EK) ir Europos investicijų bankui parengti savo rankomis planą, kurio pavyzdį mes ir „lobiuojame“, – kalbėjo A. Kubilius.

Laikas – ne sąjungininkas

Užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus žodžiais, svarbu, kad Ukrainą pasiekianti parama būtų efektyvi, donorai noriai skirtų lėšų, jų negąsdintų biurokratija ir korupcijos apraiškos, kurių tebėra šioje šalyje. Kartu jis pažymėjo, kad laikas nėra mūsų sąjungininkas, nes Ukrainos žmonės pavargę nuo karo, biurokratijos ir nepriteklių. „Jei tik stebėsime ir toliau nedidinsime pagalbos apsukų, vargu ar tai skatins sėkmę Ukrainoje, o drauge ir ES. Nuo Ukrainos sėkmės priklauso ir mūsų politikos patikimumas, ilgalaikiškumas“, – įsitikinęs Lietuvos diplomatijos vadovas.

Anot L. Linkevičiaus, Lietuva prisideda prie mechanizmo, kuris gali padėti ne pačias lengviausias dienas išgyvenančiai Ukrainai, kūrimo. Pagalbos plane numatyta, kad ištekliai, patenkantys iš donorų, nacionaliniais kanalais, tarptautinių finansinių institucijų, turi būti tvarkomi skaidriai, privalu užtikrinti ir jų priežiūrą, taip pat – tarptautinę. „Šio plano esmė – viską sujungti, be abejo, dalyvaujant EK. Artėja Rytų partnerystės susitikimas, tad manome, kad vienas tokių uždavinių būtų parama šiam planui“, – dėstė ministras.

Andrius Kubilius: "Raginame pasiūlyti Ukrainai 5 mlrd. eurų per metus investicijų paketą - tiek iš ES, tiek iš kitų tarptautinių finansinių institucijų, kad padėtume išlaikyti ukrainiečių motyvaciją vykdyti reformas.“ Alinos Ožič nuotrauka
Andrius Kubilius: "Raginame pasiūlyti Ukrainai 5 mlrd. eurų per metus investicijų paketą - tiek iš ES, tiek iš kitų tarptautinių finansinių institucijų, kad padėtume išlaikyti ukrainiečių motyvaciją vykdyti reformas.“ Alinos Ožič nuotrauka

Ypač svarbus planas

Ukrainos ambasadorius Lietuvoje Volodymyras Jacenkivskis pabrėžė, kad vadinamasis Maršalo planas Ukrainai – mūsų valstybės iniciatyva. Pirmiausia tai buvo Lietuvos pagalbos šaliai 2017–2020 metais projektas, vėliau virtęs europiniu planu. „Šis planas ypač svarbus Ukrainai. Ir ne tik Ukrainai, nes tai, kas vyksta mūsų šalyje, svarbu ne vien jos piliečiams, bet ir visam žemynui, visam demokratiniam pasauliui“, – Seime pabrėžė Ukrainos ambasadorius.

V. Jacenkivskio teigimu, vienas didžiausių jo valstybės iššūkių ir uždavinių yra kova su korupcija. Kartu jis akcentavo, kad pastaraisiais metais Ukraina smarkiai pasistūmėjo į priekį vykdydama būtiniausias reformas ir imdamasi kitų darbų. „Patikėkite, mes tikrai daug nuveikėme. Per pastaruosius trejus metus padarėme gausybę svarbių dalykų, priėmėme daug svarbių įstatymų naudodamiesi Europos partnerių, taip pat Lietuvos, sėkmingų reformų patirtimi“, – tvirtino diplomatas.

Kovos su korupcija galvasopė

Vilniaus universiteto (VU) Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) dėstytojas Vytis Jurkonis sakė, kad Ukraina akivaizdžiai susiduria su daugybe iššūkių ir jai reikalinga finansinė parama. Tačiau esminis klausimas – kiek vidinių resursų problemoms spręsti turi pati šalis? „Ukraina dėl savo dydžio, išteklių ir pati galėtų daug ką padaryti. Pagrindinis dalykas vis dėlto nėra tai, kaip ir iš kur gauti lėšų, o efektyvus jų panaudojimas. Visų pirma kyla klausimas dėl korupcijos lygio, ar pinigai patenka ten, kur turėtų patekti“, – svarstė politologas.

Pasak V. Jurkonio, pagal Maršalo planą Ukrainai skiriamos lėšos turėtų būti labai tikslinės. Pinigus svarbu „ne pravalgyti“, o tinkamai panaudoti. „Vienas pagrindinių uždavinių tam pasiekti – efektyvesnė kova su korupcija ir didesnis skaidrumas“, – pabrėžė jis.

Įvairių struktūrinių problemų, tokių kaip korupcija, esama ne tik Ukrainoje, bet ir visame posovietiniame regione. V. Jurkonis atkreipė dėmesį, kad Lietuvos korupcijos indeksas irgi kelia susirūpinimą. „Tačiau Ukrainoje jos mastas yra didesnis. Tai persmelkia ir teisinę sistemą, ir verslo aplinką, ir nepriklausomą žiniasklaidą. Galime pasidžiaugti pilietine Ukrainos visuomene, kuri šiais klausimais gana aktyvi. Iniciatyva dėl viešųjų pirkimų buvo pilietinė, o išaugo beveik į valstybinę. Pozityvių dalykų tikrai matyti. Tačiau neverta tikėtis, jog situaciją galima pakeisti per dvejus ar trejus metus. Juk korupcinė sistema smelkėsi dešimtmečius, tad nevertėtų puoselėti pernelyg didelių lūkesčių, kad greitai pavyks pasiekti pokyčių. Dėl to visi grandioziniai planai Ukrainai privalo turėti saugiklius dėl jų panaudojimo efektyvumo, skaidrumo ir pan.“, – akcentavo VU TSPMI dėstytojas.

Andrius Kubilius: „Raginame pasiūlyti Ukrainai 5 mlrd. eurų per metus investicijų paketą – tiek iš ES, tiek iš kitų tarptautinių finansinių institucijų, kad padėtume išlaikyti ukrainiečių motyvaciją vykdyti reformas.“

Sudėtingas procesas

Kai kurios ES šalys skeptiškai nusiteikusios dėl Ukrainos suartėjimo su Europa. Pavyzdžiui, 2016 metais Nyderlandų gyventojai per konsultacinį referendumą balsavo prieš ES ir Ukrainos asociacijos sutarties ratifikavimą.

Ar Vakarų valstybės tikrai pasirengusios atverti kišenes Ukrainai? Pasak V. Jurkonio, galima įžvelgti šiokį tokį nuovargį Ukrainos ir apskritai ES Rytų partnerystės klausimais, nes iš pradžių lūkesčiai buvo nepagrįstai dideli. „Tačiau yra tam tikrų valstybių, kurios tebeturi politinės valios padėti Ukrainai. Lietuva ir jos partnerės daro viską, kad tas dėmesys išliktų. Manau, vienokia ar kitokia forma finansinė pagalba Ukrainai bus teikiama. Tai daroma ir dvišaliu lygmeniu, ir per EK, JAV fondus“, – kalbėjo politologas. Jis pridūrė, kad Ukraina gerais darbais ir rezultatais turi parodyti, jog verta ją remti, į ją investuoti.

Ukrainoje matyti tam tikras nuovargis dėl užtrukusių reformų, nejaučiamo gyvenimo pagerėjimo. Bet ukrainiečiai, V. Jurkonio nuomone, puikiai supranta, kad pokyčiai negali įvykti per vieną dieną. „Ukrainos visuomenė suvokia, jog procesas yra sudėtingas. Nepasitenkinimo apraiškų kyla ne todėl, kad visuomenė nusigręžia nuo europietiškos perspektyvos, o dėl to, jog valdžia nevykdo savo įsipareigojimų. Vienas didžiulis pasiekimas, kurį visi pripažįsta, yra bevizis režimas. Jis turėtų sukelti didelių pokyčių, ir žmonės tai tikrai pajus“, – aiškino VU TSPMI dėstytojas.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEPrivatumo politika
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"