Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAMULTIMEDIJA
LIETUVA

Lietuva politikų akimis: stebina pesimizmas ir saviplaka

 
2017 09 11 8:40
Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis rugpjūčio pabaigoje lankėsi Trakų rajone įsikūrusiame VšĮ Trakų neįgaliųjų užimtumo centre.
Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis rugpjūčio pabaigoje lankėsi Trakų rajone įsikūrusiame VšĮ Trakų neįgaliųjų užimtumo centre. lrv.lt nuotrauka

Po regionus su darbiniais vizitais keliaujantys Vyriausybės nariai tikina besistengiantys iš pirmų lūpų išgirsti apie provincijos problemas ir padėti jas spręsti. Lietuva, kurią pamato iš Vilniaus ištrūkę politikai, labai skirtinga: esama aktyvių ir veiklių bendruomenių, bet nemažai ir nusivylusių žmonių.

Dauguma ministrų kabineto narių reguliariai išsirengia į darbines keliones po Lietuvą, kur bando aiškintis padėtį savo kuruojamose srityse. Ministrai tikina, kad tokios išvykos ir susitikimai su regionų gyventojais yra būtini siekiant neužsisklęsti „stiklo bokšte“.

Ne „vizitai dėl vizitų“

Nuo kadencijos pradžios premjeras Saulius Skvernelis į regionus vyko keliolika kartų. Vyriausybės vadovo patarėjo Tomo Beržinsko teigimu, vizitai rengiami tam, kad būtų galima išsamiau ir konkrečiau susipažinti su vieno ar kito regiono specifika, problematika, taip pat – siekiant rasti efektyvius ir operatyvius vietos problemų sprendimo būdus. „Aišku, kartu skatinamas ir palaikomas dialogas su savivalda, susipažįstama su regionuose veikiančių valstybės institucijų veikla, domimasi galimomis investicijomis bei verslo skatinimo priemonėmis. Tai nėra „vizitai dėl vizitų“, – tikino jis.

Ministrai tikina, kad darbinės kelionės po Lietuvą ir susitikimai su regionų gyventojais yra būtini siekiant neužsisklęsti „stiklo bokšte“.

S. Skvernelio nuomone, šiandien aktualiausia Lietuvos problema, o ypač ji aštri regionuose, – didelė socialinė atskirtis, todėl jos mažinimas yra vienas pagrindinių Vyriausybės prioritetų. Kaip sako premjeras, labai svarbu, kad regionuose gyvenantys žmonės turėtų galimybę dirbti ir užsidirbti – ir daugiau nei tik minimalią algą. Tam siekiama pritraukti kuo daugiau užsienio investicijų. Svarbūs ir infrastruktūros klausimai, paslaugų kiekis bei kokybė, tinkamas Europos Sąjungos (ES) lėšų panaudojimas.

„Neretais atvejais problemos yra specifinės, būdingos konkrečiam regionui, jo bendruomenei. Pavyzdžiui, Rusnės gyventojai kelis dešimtmečius įrodinėjo, kad jiems reikalingas viadukas, – priimtas sprendimas skirti lėšų jo statybai. Telšiams labai aktualu galutinai baigti įrengti modernų regioninės ligoninės korpusą – nuspręsta tam taip pat skirti finansavimą. Tai tik keli pavyzdžiai, kai apsilankius regionuose priimami konkretūs sprendimai ir bus matyti rezultatai. Kad ir kaip būtų keista, nereti atvejai, kai viena ar kita problema tikrai galėtų būti išspręsta ir be premjero vizito, tačiau tik jam asmeniškai apsilankius reikalai ima judėti teigiama linkme“, – kalbėjo T. Beržinskas.

Užtenka investicijų į betoną

Į darbines keliones po Lietuvą dažnai išsirengia ūkio ministras Mindaugas Sinkevičius. „Nors ministro darbotvarkė labai užimta sostinėje, tačiau jis vis dažniau – bent kartą per savaitę arba dvi – stengiasi vykti į kitus šalies miestus ir miestelius, kur susitinkama su savivaldos ir verslo atstovais, vietos gyventojais, lankomos regionų įmonės, dalyvaujama naujų įmonių atidarymo ceremonijose, tarptautiniuose ir regioniniuose forumuose, pristatomos Ūkio ministerijos priemonės regionų verslo plėtrai ir kiti Ūkio ministerijos veiklos prioritetai“, – aiškino ministro atstovas spaudai Mindaugas Janulionis.

Jis teigė, kad M. Sinkevičiui, kilusiam iš mažo miestelio ir dvi kadencijas dirbusiam Jonavos meru, puikiai žinomi ir suprantami savivaldos rūpesčiai. „Vienas svarbiausių Ūkio ministerijos tikslų – padėti steigti naujas bei gerai mokamas darbo vietas ir taip mažinti atskirtį tarp didžiųjų miestų bei regionų, užtikrinti, kad šalies plėtra vyktų tolygiai. Dirbant su savivalda labai svarbu akcentuoti, kad užtenka „investuoti į betoną“. Taip, sutvarkytos gatvės ir šaligatviai bei veikiantys nauji fontanai ar sporto arenos gerina socialinę gyventojų būklę, tačiau nuo šiol daugiau dėmesio turi būti skiriama žmogiškajam potencialui. Jei jau investuojate, investuokite į naujos gamyklos atėjimą, kuri sukurtų šimtus ar net kelis tūkstančius darbo vietų ir taip duotų grąžą ilgalaikėje perspektyvoje“, – ūkio ministro poziciją perdavė jo atstovas.

Reguliariai regionuose lankosi ir kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson. „Paprastai jos išvykos organizuojamos teminiu pagrindu – Mažųjų kultūros sostinių, Lietuvos kultūros sostinės, Kultūros kelių, žydų paveldo temomis. Paprastai į lankymosi programą įtraukiami susitikimai su bendruomenėmis, vietos kultūros įstaigų ir meno renginių lankymas“, – pasakojo ministrės patarėjas Viktoras Bachmetjevas.

Anot jo, L. Ruokytės-Jonsson įspūdžiai iš darbinių išvykų yra iš esmės pozityvūs. „Esama tikrai nuostabių, aktyvių ir veiklių bendruomenių. Dar kitur jos galbūt tik mezgasi. Kelionių metu ministrė vis įsitikina, kad svarbiausia – patys žmonės. Ten, kur bendruomenės veikia aktyviai, yra įsitraukusios į kultūrinę veiklą, kur vietos valdžia suvokia kultūros svarbą, ten nėra jokios „kitos Lietuvos“, ten yra Lietuva, kurioje žmonės nori gyventi. Tai tik dar kartą patvirtina, kad kultūra yra tvariausia investicija“, – kalbėjo V. Bachmetjevas.

Ataskaitos neatskleidžia realybės

Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas darbinių kelionių po miestus ir rajonus metu susitinka su merais, savivaldybių, vietos įmonių ir bendruomenių atstovais. Pasak jo patarėjos Aurelijos Vernickaitės, per susitikimus diskutuojama savivaldai ir vietos gyventojams rūpimais klausimais, ypač dėl šilumos ūkio, gatvių apšvietimo, pastatų atnaujinimo, elektros tinklų modernizavimo, ES paramos.

„Neabejotinai tokios išvykos yra naudingos, nes iš pirmų lūpų sužinome apie problemas, su kuriomis susiduria energijos vartotojai – tiek buitiniai, tiek verslo. Jas žinodami, galime imtis priemonių ir jas spręsti. Kita vertus, be strateginių projektų įgyvendinimo, Energetikos ministerijos tikslas yra plėtoti vis labiau į vartotoją orientuotą energetiką ir sudaryti sąlygas rastis aktyviems energijos vartotojams“, – aiškino A. Vernickaitė.

Viena iš daugiausia problemų turinčių Teisingumo ministerijos kuravimo sričių – bausmių vykdymo sistema. Todėl kadencijos pradžioje buvo suplanuoti teisingumo ministrės Mildos Vainiutės vizitai į pataisos namus, kurių dauguma yra Lietuvos regionuose. Per šias darbines išvykas ministrė susipažino su įkalinimo sąlygomis, bendravo su nuteistaisiais, susitiko su darbuotojais. „Daugelį dalykų reikia pamatyti savo akimis ir išklausyti žmonių nuomonę. Pavyzdžiui, jokios ataskaitos negali atspindėti nuteistųjų įkalinimo ar pareigūnų darbo sąlygų realybės“, – sakė M. Vainiutė.

Ne kabinetiniai ministrai

Vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas regionuose lankosi norėdamas susipažinti su statutinių tarnybų problemomis, infrastruktūra. Vizitų metu jis stengiasi susitikti ir su merais, gyventojais, aptarti įvairius klausimus. Pagrindinės problemos, kurias mato ministras, – žmonių nusivylimas savo regionu ir valstybe, ambicijos ir supratimo, kaip savivaldybėms sėkmingai dalyvauti lenktynėse dėl investicijų ir žmonių, stygius. „Trečias iššūkis – globalizacijos tendencijos, kai žmonės juda ten, kur gali geriau save išreikšti. Aktyviai domimės kaimynių šalių regioninės politikos sprendimais. Susitikinėjame su Estijos, Suomijos, Norvegijos ir kitų valstybių „regionininkais“ ir matome, kad visos jos susiduria su tais pačiais sunkumais. Lietuvos, kaip ir kitų šalių, atsakas globalizacijai – sumani regionų specializacija. Jau šių metų pabaigoje kartu su Ūkio ministerija turėtume suformuoti patrauklias šiuolaikines tapatybes Lietuvos regionams“, – aiškino E. Misiūno patarėjas Karolis Vaitkevičius.

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga regionuose susitinka su vietos gydymo įstaigų bendruomenėmis. „Ministras A. Veryga nėra kabinetinis politikas. Jam visada svarbu sutikti žmogų, išgirsti problemą iš pirmų lūpų ir pamatyti situaciją vietoje. Todėl jis stengiasi įsiklausyti į žmonių žodžius ir kiek tik leidžia galimybės kuo daugiau bendrauti tiesiogiai“, – tikino jo patarėja Lina Šriubėnė.

Krašto apsaugai vadovaujantis Raimundas Karoblis taip pat sako nenorintis būti kabinetiniu ministru, kuris apie kariuomenę, karių tarnybos sąlygas, infrastruktūros modernizavimo ir plėtros klausimus spręstų iš pateiktų popierių. „Vizitai daliniuose sudaro galimybę būti geriau informuotam, išgirsti daugiau nuomonių, savo akimis pamatyti karių tarnybos sąlygas ir įvertinti esamą infrastruktūrą. Kariuomenės pažinimo ir informuotumo požiūriu man šios darbinės kelionės – pačios vertingiausios“, – pažymėjo R. Karoblis.

Išsako skaudulius, duoda patarimų

Finansų ministro Viliaus Šapokos patarėja Raminta Stanaitytė-Česnulienė teigė, kad regionuose aktyviai ir nuolat lankosi viceministrai, kiti ministerijos atstovai tam, kad būtų realiai ir efektyviai aptariami konkretūs klausimai ir problemos. „Nesiekiame dalyvauti „parodomuosiuose“ susitikimuose. Tikslas – realiai matyti situaciją, atskirų sričių klausimus bei problemas ir ieškoti jiems geriausių sprendimų. Viena pagrindinių Finansų ministerijos temų lankantis regionuose – ES investicijos. Lietuvos regionams, susiduriantiems su nedarbo, pajamų bei socialinės atskirties problemomis, šios investicijos yra svarbus įrankis, kurį tinkamai panaudojant gali būti auginamas verslumas, kuriamos ilgalaikės darbo vietos“, – tikino ji.

Žemės ūkio ministras Bronius Markauskas irgi reguliariai lankosi regionuose, kur tiesiogiai bendrauja su ūkininkais, vietos bendruomenėmis, asocijuotų struktūrų ir valdžios atstovais. „Tokios išvykos yra savotiška „būtina prabanga“: viena vertus, kai kam gali atrodyti, kad visą dieną trunkanti ministro kelionė iš vieno Lietuvos galo į kitą vien tam, kad valandą padiskutuotų su dažniausiai valdžia iš principo nepatenkintais ūkininkais, yra neefektyvus laiko švaistymas. Kita vertus, ministras negali sėdėti užsisklendęs „stiklo bokšte“ ir iš viršaus duoti nurodymus. Susitikimuose su ministru žmonės ne tik išsako savo skaudulius, dažnai sulaukiama ne vieno vertingo patarimo ar pasiūlymo. Galų gale tai ir galimybė vietoje ne tik išgirsti, bet ir pamatyti spręstinos problemos mastą“, – aiškino B. Markausko patarėjas Remigijus Bielinskas.

Pastebi „dvi Lietuvas“

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius į regionus išvyksta gana retai, tačiau, kiek leidžia galimybės, stengiasi tai daryti. Nuo šios kadencijos pradžios lankytasi Kaune, Šeduvoje, Visagine, Jonavos rajone. Dažniausiai jis susitinka su moksleiviais arba studentais, skaito paskaitas. Susitikimuose ministras sulaukia klausimų apie užsienio politiką, teiraujamasi, kaip Lietuva atrodo pasaulyje. Didžiausia problema Lietuvoje, anot L. Linkevičiaus, yra pesimizmas ir saviplaka, savęs nevertinimas ir nuvertinimas.

Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis beveik kiekvieną penktadienį važiuoja įvertinti, kaip vyksta vaikų globos namų pertvarka, susitinka su merais, seniūnais, socialiniais darbuotojais, įstaigų specialistais. Šių darbinių išvykų tikslas – susipažinti tiesiogiai su aktualijomis, išgirsti iššūkius ir lūkesčius bei sprendimus iš pirmų lūpų. „Ministras visada grįžta su labai daug informacijos ir visada ją integruoja į problemų sprendimų ratą“, – teigė L. Kukuraičio patarėja Gabija Vitkevičiūtė.

L. Kukuraitis pastebi esant „dvi Lietuvas“. Jo manymu, jos formuojasi ne tik dėl socioekonominių rodiklių, kurie yra labai svarbūs ir smarkiai taisytini, bet ir dėl elementarios pagarbos bei bendrystės stokos. Todėl ministerija įvairiais sprendimais siekia stiprinti bendruomenes, žmonių tarpusavio ryšius, mažinti emigraciją ir pan.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEPrivatumo politika
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"