Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAMULTIMEDIJA
LIETUVA

Lietuva pažangi dėl teisės, politikos ir pilietinio aktyvumo

 
2013 09 29 13:10
AFP/Scanpix nuotrauka

Lietuvoje nuosekliai gerėja teisinė ir politinė aplinka, žmonės tampa pilietiškai aktyvesni, bet šalyje išlieka nepakantumas mažumoms, rodo naujas tyrimas apie demokratijos būklę Europos Sąjungos (ES) šalyse.

Vertinant rinkimus ir procedūrinę demokratiją, Lietuva 1999 ir 2008 metais būdavo aukščiau tik už Bulgariją ir Rumuniją, bet pagal naujausius vertinimus taip pat aplenkė Graikiją ir Latviją.

Šioje kategorijoje Britanijoje įsikūręs tyrimų centras "Demos" valstybes vertino pagal politinį stabilumą, teisinės viršenybės principus, korupcijos lygį ir rinkėjų aktyvumą. Pagal pasiektą pažangą, 1999-2011 metais Lietuva tarp Europos Sąjungos (ES) šalių užėmė ketvirtą vietą.

Dar geriau Lietuva įvertinta pagrindinių teisių ir laisvių kategorijoje, kurioje atsižvelgta į tris sritis - atskaitingumą, religijos laisvę ir moterų teises ekonomikoje. Lietuva čia užėmė 16-ą vietą ir aplenkė Lenkiją, Ispaniją, Čekiją, Slovakiją, Vengriją, Graikiją, Bulgariją, Latviją ir Rumuniją.

Pažangą lietuviai padarė ir pilietinio aktyvumo srityje - 1999 metais Lietuva lenkė tik Rumuniją, o, naujausiais duomenimis, lietuviai taip pat buvo pilietiškai aktyvesni nei latviai, slovakai, maltiečiai, bulgarai, lenkai ir vengrai.

Lietuva liko sąrašo apačioje, kai buvo vertinamas gyventojų požiūris į mažumas - valstybės surikiuotos pagal gyventojų atsakymus, šalia kokių kaimynų jie nenorėtų gyventi. Lietuviai ES užima paskutines vietas pagal toleranciją kaimynams musulmonams, žydams, čigonams ir homoseksualams.

Vertindami visus duomenis, tyrimo autoriai perspėjo, kad demokratinių vertybių svarba labiausiai sumažėjo Graikijoje ir Vengrijoje, ir prie to smarkiai prisidėjo ekonominė krizė.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEPrivatumo politika
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"