Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAMULTIMEDIJA
LIETUVA

Lietuva paskelbta atsiliekančių šalių pirmūne

 
2018 01 25 10:10
Asociatyvi nuotrauka./
Asociatyvi nuotrauka./ Reuters/Scanpix nuotrauka

Mūsų šalis sublizgėjo tarptautiniame reitinge – Pasaulio ekonomikos forumo paskelbtame šių metų Įtraukties plėtros indekse Lietuva užėmė pirmąją vietą tarp besivystančiųjų valstybių. Antros lygos čempionų titulas džiugina ne visiškai, nes, kaip pastebima, atsiliekame nuo šalių, didelę dalį ekonomikos kuriančių smegenimis.

Įtraukties plėtros indeksas yra kasmetinis 103 valstybių ekonominių rodiklių vertinimas, parodantis šalių ekonominį progresą ne tik pagal bendrojo vidaus produkto (BVP) augimą. Jame taip pat remiamasi socialiniais, demografiniais bei kitokiais ekonominiais rodikliais.

Tarp išsivysčiusių valstybių pirmą vietą užėmė Norvegija, antrą Islandija, o trečią – Liuksemburgas. Šiai grupei priskirta ir Estija, kuriai reitinge skirta 22 vieta.

Kas lemia žmonių gerovę?

Kaip aiškinama Pasaulio ekonomikos forumo paskelbtame tyrime, lėtas gyvenimo standartų gerėjimas ir didėjanti nelygybė prisidėjo prie politinės poliarizacijos bei socialinės sanglaudos erozijos daugumoje pažengusių ir augančių ekonomikų. Todėl teigiama, kad būtinas sutarimas dėl labiau įtraukaus, tvaraus augimo bei plėtros modelio, skatinančio aukštus visų žmonių gyvenimo standartus.

Pažymima, kad dauguma žmonių savo šalies ekonominį progresą matuoja ne BVP augimo statistika, o per asmeninę prizmę – pajamas, darbo galimybes, ekonominį saugumą ir gyvenimo kokybę. Akcentuojama, kad BVP augimas yra būtina, bet nepakankama sąlyga gyvenimo standartams gerėti. Todėl reitinge remtasi ir kitais svarbiais rodikliais.

Augimas ir plėtra vertinta pagal vienam gyventojui tenkantį BVP, užimtumą, darbo našumą bei tikėtiną sveiko gyvenimo trukmę (vidutinį amžių, kiek žmogus gali išgyventi visiškai sveikas iki ligos ar traumos). Įtraukimui atspindėti reitinge naudoti duomenys apie vidutines namų ūkio pajamas, skurdo lygį, pajamų ir turto Gini koeficientai (rodikliai, skirti gyventojų pajamų ar turto pasiskirstymo netolygumui atspindėti).

Taip pat tyrime šalys vertintos pagal kartų lygybę ir tvarumą: pakoreguotas grynąsias santaupas, valstybės skolą, ekonominės priklausomybės santykį (gyventojų iki 15 metų ir vyresnių nei 65 metai santykį su 15–64 metų amžiaus grupės žmonėmis) bei išmetamų teršalų ir BVP santykį.

Estija priskirta prie pažangiausių

Šalių, kurios yra pirmoje lygoje, ypatumas yra tai, kad didelę dalį jų ekonomikos kuria aukštosios technologijos, biotechnologijos, lazeriai, įvairios šiuolaikinės mašinos, robotai.

Pasaulio ekonomikos forumo paskelbtame reitinge – 103 valstybės. Jos buvo suskirstytos į dvi grupes: pažengusiųjų ir besivystančiųjų ekonomikų. Tarp išsivysčiusių valstybių pirmą vietą užėmė Norvegija, antrą Islandija, o trečią – Liuksemburgas. Šiai grupei priskirta ir Estija, kuriai reitinge skirta 22 vieta. Iš viso šioje grupėje įvertintos 29 šalys.

Lietuva priskirta besivystančioms pasaulio ekonomikoms ir tarp 74 į šią grupę įtrauktų valstybių užėmė pirmą vietą. Žemiau rikiuojasi Vengrija, Azerbaidžanas, Latvija, Lenkija, Panama, Kroatija. Rusijai šiame reitinge skirta 19, Gruzijai – 32, Ukrainai – 49 vietos.

Sveikas gyvenimas – vidutiniškai iki 66-erių

Indekse vertinti 2016 metų ar naujesni duomenys. Nurodoma, kad vienam gyventojui tenkantis BVP mūsų šalyje siekė apie 12 971 eurus. 2012–2016 metų laikotarpiu jis išaugo 4,1 proc. Išmatuotas darbo našumas pinigine išraiška sudarė 49 189 eurus. Nurodyta tikėtina sveiko gyvenimo trukmė mūsų šalyje – 66,1 metai. Užimtumo lygis – 53,9 proc. (vyresnių nei 15 metų dirbančiųjų dalis nuo visų šalies gyventojų skaičiaus).

Dauguma žmonių savo šalies ekonominį progresą matuoja ne BVP augimo statistika, o per asmeninę prizmę – pajamas, darbo galimybes, ekonominį saugumą ir gyvenimo kokybę.

Grynųjų pajamų Gini koeficientas siekė 32,4, o turto – 51,6 (nulinis Gini koeficientas reiškia visišką lygybę, kai visi uždirba tiek pat ir turi vienodai turto, o 100 siekiantis koeficientas rodo visišką nelygybę).

Skurdo lygis reitinge matuotas pagal tai, kiek gyventojų besivystančiose valstybėse gyvena už mažiau kaip 2,61 euro per dieną 2011 metų kainomis. Lietuvoje tirtu laikotarpiu tokių žmonių buvo 2,7 procento. Vidutinės pajamos 2016 metais mūsų šalyje buvo 14,87 euro per dieną.

Kaip suskaičiuota, mūsų valstybės skola sudarė 40 proc. nuo BVP. Taip pat nurodoma, kad 100 darbingo amžiaus (15–64 metų) žmonių Lietuvoje tirtu laikotarpiu teko 50,5 pensijinio amžiaus gyventojų ir vaikų iki 15 metų.

Labiau tradicinė ekonomika

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) vicepirmininko Kęstučio Glavecko teigimu, reitingas parodė, kad Lietuva ekonomine prasme vis dar žaidžia žemesnėje lygoje.

Tai, kad Estija priskiriama prie išsivysčiusių ekonomikų, anot jo, lėmė keli faktoriai. Jos ekonomika yra labiau skandinaviško tipo, efektyvesnė, joje gerokai didesnę dalį sudaro aukštosios technologijos.

Parlamentaras pažymėjo, kad ir kituose panašiuose reitinguose mūsų šalis atsilieka nuo Estijos. „Tas pranašumas visų pirma susijęs su tuo, kad jie gerokai labiau naudoja skaitmeninį valdymą, informacines technologijas. Pats valdymo procesas ministerijose, žinybose yra gerokai supaprastintas, kompiuterizuotas. Šalių, kurios yra pirmoje lygoje, ypatumas yra tai, kad didelę dalį jų ekonomikos kuria aukštosios technologijos, biotechnologijos, lazeriai, įvairios šiuolaikinės mašinos, robotai. Šia prasme mes labiau priklausome tradicinei ekonomikai, kurios pridedamoji vertė yra palyginti maža“, – aiškino parlamentaras.

Kęstutis Glaveckas: "Viltis - jaunoji karta, besikuriantys startuoliai, finansinių technologijų sektorius. Jie turėtų perkelti Lietuvą į aukščiausią lygą, jei valdžia jiems nors kiek padės."/ Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka
Kęstutis Glaveckas: "Viltis - jaunoji karta, besikuriantys startuoliai, finansinių technologijų sektorius. Jie turėtų perkelti Lietuvą į aukščiausią lygą, jei valdžia jiems nors kiek padės."/ Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Nors reitinge lenkiame Latviją, K. Glavecko nuomone, atrodome panašiai. Lenkijoje situacija esą kiek prastesnė: nors kainos yra mažesnės, jų ekonomika dar labiau tradicinė nei mūsiškė, orientuota į vidaus rinką, veikiama monetarinės politikos. „Jeigu gamini kompiuterius, gali uždirbti daug daugiau nei marinuodamas burokėlius ar augindamas obuoliukus“, – komentavo Seimo narys.

Turime kilti aukščiau

Reitingo duomenys parodė, kad Lietuva pirmauja pagal vienam gyventojui tenkantį BVP, bet atlyginimai mūsų šalyje mažesni nei kai kuriose mažiau jo vienam žmogui sukuriančiose valstybėse. Pasak K. Glavecko, tai – mūsų ilgalaikės politikos pavyzdys. Neturime stiprių profsąjungų, ginančių darbuotojų interesus, dauguma verslo šakų – tradicinės, vadinamosios naujos ekonomikos įmonių, kuriose algos didesnės, yra palyginti nedaug. Be to, kitose valstybėse esama savos specifikos, pavyzdžiui, Latvijoje darbo užmokestis vidutiniškai didesnis ir dėl tam tikrų pelningų infrastruktūros šakų, tarkime, bankinės sistemos.

Minėtas reitingas, K. Glavecko įsitikinimu, yra iššūkis mūsų šaliai pereiti į aukštesnę lygą. Jis nesitiki, kad dabartinė Vyriausybė pajėgs ką nors pakeisti. Tačiau Seimo BFK vicepirmininkas deda viltis į jaunąją kartą, besikuriančius startuolius, finansinių technologijų sektorių. „Jie turėtų perkelti Lietuvą į aukščiausią lygą. Jei valdžia jiems nors kiek padės ar bent jau netrukdys, Lietuva turi perspektyvų. Tai padarė ir estai“, – akcentavo jis.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEPrivatumo politika
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"