Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
LIETUVA

Lietuva neišlipa iš skurdo

 
2017 08 16 11:00
Žemiau skurdo ribos pernai gyveno kas ketvirtas vaikas iki 18 metų.
Žemiau skurdo ribos pernai gyveno kas ketvirtas vaikas iki 18 metų. Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Mūsų šalyje skurstant kas penktam žmogui valdantieji žada, kad padėtis turėtų keistis į gera, nes Vyriausybė ketina rimtai kovoti su socialine atskirtimi. Tačiau opozicijos atstovai sako neįžvelgiantys sprendimų, dėl kurių artimiausiais metais sumažėtų vargingiausiai besiverčiančių gyventojų.

Statistikos departamentas paskelbė, kad pernai skurdo rizikos lygis šalyje siekė 21,9 proc., t. y. apie 630 tūkst. gyventojų gyveno žemiau skurdo ribos. Palyginti su 2015 metais, skurstančiųjų sumažėjo 0,3 procentinio punkto.

Politikai sutinka, kad tokia padėtis – nenormali. Tačiau nuomonės apie tai, kaip ją pagerinti, išsiskiria.

Padaugėjo varguolių kaime

Skurdo rizikos riba 2016 metais buvo 282 eurai per mėnesį vienam gyvenančiam asmeniui ir 593 eurai šeimai, susidedančiai iš dviejų suaugusių asmenų ir dviejų vaikų iki 14 metų.

Daugiausia vargingai gyvenančių žmonių – kaime. Skaičiuojama, kad ten skursta 34,8 proc. žmonių. Disponuojamąsias pajamas, mažesnes už skurdo rizikos ribą, mieste gavo 15,6 proc. gyventojų (penkiuose didžiuosiuose miestuose – 11,6 proc., kituose miestuose – 21,8 proc.). Skurdo rizikos lygis mieste, palyginti su 2015 metais, sumažėjo 2,5 procentinio punkto (penkiuose didžiuosiuose miestuose sumažėjo 2,1 procentinio punkto, kituose miestuose – 3,3 procentinio punkto), o kaime – padidėjo 4,2 procentinio punkto.

Sunkiausiai verčiasi vyresnio amžiaus žmonės. Pernai skurdo daugiau kaip kas ketvirtas vyresnis nei 65 metų gyventojas. Palyginti su užpernai, skurstančių skaičius šioje amžiaus grupėje padidėjo 2,7 procentinio punkto. Aiškinama, kad tai lėmė darbo pajamų nulemtas skurdo rizikos ribos padidėjimas ir palyginti mažas senatvės pensijų augimas. Vidutinė senatvės pensija pajamų tyrimo laikotarpiu siekė 244,5 euro ir sudarė 86,7 proc. skurdo rizikos ribos. Vieni gyvenantys senatvės pensininkai, gaunantys vidutinę ar netgi šiek tiek didesnę už vidutinę senatvės pensiją ir neturintys kitų pajamų, atsidūrė žemiau skurdo rizikos ribos.

„Minimumas“ neužtikrina oraus gyvenimo

18–64 metų asmenų skurdo rizikos lygis, palyginti su ankstesniais metais, sumažėjo 0,4 procentinio punkto ir pernai siekė 19,1 procento. Žemiau skurdo ribos gyveno kas ketvirtas vaikas iki 18 metų (per metus skurstančiųjų sumažėjo 3,3 procentinio punkto).

Teigiama, kad mažėjimui įtakos turėjo išaugęs darbo užmokestis ir sumažėjęs nedarbas, socialinės apsaugos išlaidų šeimai ir vaikams didėjimas, minimalios mėnesinės algos padidinimas. Vis dėlto akcentuojama, kad 380 eurų siekiantis „minimumas“, neturint pajamų iš kitų šaltinių, neapsaugojo dirbančių asmenų nuo skurdo rizikos. Iš minimalios algos atėmus pajamų mokestį ir socialinio draudimo įmokas, disponuojamosios pajamos pernai buvo 12 eurų mažesnės už skurdo rizikos ribą.

Šeimose su vaikais skurdo rizikos lygis pernai siekė 21 proc. ir, palyginti su 2015-aisiais, sumažėjo 2,3 procentinio punkto. Namų ūkiuose be vaikų skurdo rizikos lygis per metus padidėjo 1,6 procentinio punkto ir sudarė 22,9 procento. Žemiau skurdo rizikos ribos gyveno 8,5 proc. dirbančių asmenų, 60,5 proc. bedarbių ir 30,6 proc. senatvės pensininkų. Baltijos šalyse skurdo rizikos lygis nedaug skiriasi. Estijoje skurdo rizikos zonoje pernai gyveno 21,3 proc. gyventojų, Latvijoje – 21,8 procento. Palyginti su 2015-aisiais, Estijoje skurdo rizikos lygis sumažėjo 0,3 procentinio punkto, Latvijoje – 0,7 procentinio punkto.

Rima Baškienė: "Turime daug įsipareigojimų, pavyzdžiui, krašto apsaugai, ir ne viską galime dalyti taip, kaip norėtume.“/Ritos Stankevičiūtės nuotrauka
Rima Baškienė: "Turime daug įsipareigojimų, pavyzdžiui, krašto apsaugai, ir ne viską galime dalyti taip, kaip norėtume.“/Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

Liūdna dėl žmonių

Seimo pirmoji vicepirmininkė Rima Baškienė sako, kad padėtis yra liūdna, prastai atrodome ir Europos Sąjungos (ES) kontekste. „Tačiau svarbiausia ne tai, kaip atrodome statistiškai. Liūdna dėl to, kiek žmogus turi perkamosios galios, kaip jis gali aprūpinti savo šeimą. Šiuo atveju tai yra skaudžiausia ir sunkiausia“, – aiškino ji.

Kartu politikė teigė, kad didelė problema mūsų šalyje yra socialinės rizikos, girtaujančių, nenorinčių dirbti asmenų negebėjimas pasirūpinti šeimomis. „Yra daug šeimų, kurios tiesiog gyvena iš pašalpų, žmonės nemotyvuoti dirbti. Baigiame užauginti visą kartą, kuri gyvena iš pašalpų ir nemotyvuojama dirbti. Yra kompleksinių dalykų, kuriuos reikia spręsti galvojant apie ugdymą, pasirengimą šeimai, mokymą dirbti, darbo vietų kūrimą, užimtumo didinimą“, – tikino Seimo pirmininko pirmoji pavaduotoja.

R. Baškienė tikino, kad kova su skurdu – šios valdžios prioritetas. Anot jos, kitų metų valstybės biudžete bus numatyta papildomų lėšų, kurios bus skirtos šeimoms paremti, pensijoms pakelti, bus didinamas neapmokestinamasis pajamų dydis ir panašiai. „Aišku, turime daug įsipareigojimų, pavyzdžiui, krašto apsaugai, ir ne viską galime dalyti taip, kaip norėtume“, – kalbėjo ji ir priminė, kad galioja Fiskalinės drausmės įstatymas, ribojantis valstybės galimybes išlaidauti.

Daug vilčių viena „valstiečių“ lyderių deda į vadinamąjį Vyriausybės pokyčių krepšelį. Tačiau kartu ji sako, kad vien šios priemonės problemų neišspręs. R. Baškienė pakartojo, kad svarbu mokyti socialinės rizikos šeimas tinkamai tvarkytis. „Turime duoti, kaip sakoma, meškerę, kad jos išmoktų gyventi, užsidirbti ir atitinkamai taip mokytų vaikus. Dažniausiai atsitinka taip, kad iš tų šeimų kilę vaikai turi problemų“, – įsitikinusi ji.

Rimantas Jonas Dagys: „Kadangi emigracijos mastai nemažėja, iš tikrųjų matome, kad skurdas neapsieina be pasekmių.“/Romo Jurgaičio nuotrauka
Rimantas Jonas Dagys: „Kadangi emigracijos mastai nemažėja, iš tikrųjų matome, kad skurdas neapsieina be pasekmių.“/Romo Jurgaičio nuotrauka

Pasigenda principinių sprendimų

Pasak Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto (SRDK) nario konservatoriaus Rimanto Jono Dagio, vienas geriausių indikatorių, parodančių, kad šalyje daug kam sunku išgyventi ir sudurti galą su galu, yra neslopstanti emigracija. „Kadangi emigracijos mastai nemažėja, iš tikrųjų matome, kad skurdas neapsieina be pasekmių“, – pažymėjo jis.

Priežasčių, kodėl, ekonomikai augant gana sparčiai, skurdo lygis menkai mažėja, R. J. Dagio teigimu, yra labai daug. Viena jų – požiūris į darbo jėgą, kuri Lietuvoje esą nelabai vertinama, daug verslo nenori dalytis pelnu su darbuotojais. Kita vertus, ir valdžios sektorius nerodo gero pavyzdžio – biudžetininkų atlyginimai, pensinė sistema neatliepia dabartinių iššūkių. „Jeigu gaudamas įprastą pensiją patenki į skurdo spąstus, tai nėra gera sistema, ji negali būti efektyviai veikianti. Tačiau apie socialinio draudimo sistemą apskritai niekas negalvoja“, – piktinosi SRDK narys. Jis pridūrė, kad planuojamas vos 1 proc. atlyginimų didinimas viešajame sektoriuje taip pat prasilenkia su realybe.

R. J. Dagys su šypsena vertino dabartinių valdančiųjų kalbas, kad socialinės atskirties mažinimas yra vienas svarbiausių jų uždavinių. Jis kritikavo siūlomas kai kurias priemones, sakydamas, kad jos problemų neišspręs. Pavyzdžiui, politikas atkreipė dėmesį į aukštojo mokslo finansavimą, kuris yra toks, kad dalis jaunų mokslininkų teuždirba 500 eurų ir taip, galima sakyti, atsiduria skurdo rizikos zonoje. „Didžiausia visų šių reformų yda, jog nėra principinių sprendimų, kad po metų ar dvejų atsirastų kokių nors poslinkių“, – mano parlamentaras.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"