Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
LIETUVA

Lietuva negaus barti nuo Donaldo Trumpo

 
2018 07 10 6:00
Reuters/Scanpix nuotrauka

Didžiausią pasaulyje gynybos sąjungą – NATO – apėmus pastaraisiais metais rimčiausiai įtampai, valstybių narių lyderiai rinksis į tradicinį viršūnių susitikimą. Aljanso sunkiasvorių JAV prezidentui Donaldui Trumpui priekaištaujant kai kurioms partnerėms dėl per menko gynybos finansavimo, Lietuva pirmąkart galės nesibaiminti atsidurti jo taikinyje.

Liepos 11–12 dienomis Briuselyje vyksiančiame NATO viršūnių susitikime žadama aptarti saugumo situaciją, Aljansui kylančius iššūkius, suformuluoti naujas užduotis, stiprinsiančias NATO, taip pat – priimti tam reikiamus dokumentus.

Manoma, kad gynybos finansavimo klausimas NATO viršūnių susitikimo darbotvarkėje bus vienas pagrindinių.

Vienas susitikimo darbotvarkėje atsidursiančių klausimų neabejotinai bus D. Trumpo nuolat kartojamas raginimas Aljanso partnerėms didinti gynybos finansavimą. Lietuva neturėtų būti tarp valstybių, kurias greičiausiai vėl „auklės“ JAV prezidentas, nes nuo šiemet prisidėjome prie NATO šalių, krašto apsaugai skiriančių bent 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).

Grįžta prie kolektyvinės gynybos

D. Grybauskaitės patarėjo užsienio politikai Martyno Lukoševičiaus teigimu, NATO žengia pirmyn, stiprėja, grįžta prie kolektyvinės gynybos. „Saugumo situacija pakito ir nepagerėjo. NATO po truputį evoliucionuoja arba, galima sakyti, grįžta prie to, kas buvo šaltojo karo laikais, – kolektyvinės gynybos, ji yra tikrai stipresnė. Šis NATO viršūnių susitikimas yra kitas žingsnis stiprinant Aljansą“, – aiškino jis.

Anot M. Lukoševičiaus, 2014 metais Velse vykusiame NATO viršūnių susitikime buvo patvirtintos saugumą užtikrinančios priemonės. Užpernai Varšuvoje numatytos konkrečios atgrasymo priemonės. Dėl to mūsų regione atsirado NATO batalionai. „Klausimas, kas bus toliau. Palyginti su šaltojo karo metais, NATO tikrai prarado daug pajėgumų. Šalys neskyrė pinigų, neinvestavo. Tačiau per pastaruosius dvejus metus NATO padaugėjo pinigų, didėja pajėgumai, grįžtama prie tokios logikos: atgrasyti ir ginti. Lietuvai svarbus pastiprinimas tas, kad NATO pajėgos kaip galima greičiau atskubėtų mūsų ginti, jeigu to prireiktų“, – dėstė prezidentės patarėjas.

Ne viskas vieša

Pastiprinimo priemonės, kurios bus svarstomos NATO viršūnių susitikime, anot M. Lukoševičiaus, susideda iš kelių dalykų. Pirmiausia, svarbu stiprinti karinius pajėgumus ir skirti tam lėšų. Rengiama ir strategija, kaip, esant reikalui, Aljanso pajėgos atsiras mūsų regione, kokie turi būti kiti veiksniai (oro gynyba, karinis mobilumas).

Pavyzdžiui, dėl karinio mobilumo būtina susitvarkyti infrastruktūrą, teisinę bazę, kad partnerių pajėgoms nebūtų techninių kliūčių atvykti, jei tokia būtinybė iškiltų. Taip pat turėtų būti paskelbta vadinamoji NATO pajėgų parengties iniciatyva, kuria ketinama stiprinti turimas pajėgas ir parengti jas užduotims vykdyti. „Čia kalbama ne tik apie tai, kad šalis deklaruoja turinti tam tikrą karių skaičių, bet ir apie tai, jog bent dalis jų būtų parengti, sėstų, važiuotų ir gintų. Visa tai – pastiprinimo priemonės. Lietuvai tai yra svarbiausia“, – kalbėjo M. Lukoševičius.

Sprendimų, kurie bus priimti NATO viršūnių susitikime, anot prezidentės patarėjo, yra daug, ne visi jie vieši. „Rengiami įvairūs dokumentai dėl mums svarbių dalykų. Prezidentė ne kartą yra kalbėjusi apie oro gynybą, pastiprinimo strategiją, gynybos planai yra peržiūrimi. Tačiau šie dalykai yra nevieši. NATO bus parengti dokumentai arba tarpinės ataskaitos, ir vadovai susitikę jas patvirtins. Pavyzdžiui, šį birželį NATO jau patvirtino jungtinės oro gynybos strategiją. Sprendimai, kurie mums tikrai yra svarbūs, rengiami. Tačiau reikia suprasti, kad jų ar detalių nebus galima viešinti. Deklaracijoje tiesiog bus konstatuota pažanga ir pateikiamos naujos užduotys“, – dėstė M. Lukoševičius.

Toliau kels reikalavimus

NATO didėja įtampa tarp daugiausia pinigų saugumui užtikrinti skiriančių JAV prezidento D. Trumpo ir bent 2 proc. BVP tam nenumatančių kitų ekonomiškai pajėgių šalių. Birželį D. Trumpas parašė griežtus laiškus kelioms Aljanso partnerėms, tarp kurių – Vokietija, Belgija, Norvegija ir Kanada, ragindamas jas skirti daugiau lėšų savo gynybai bei darsyk įspėdamas, kad JAV netenka kantrybės dėl šių šalių esą negebėjimo atitikti Aljanso saugumo reikalavimų. Skaičiuojama, kad šiuo metu tik aštuonios NATO valstybės narės iš 29 krašto apsaugai skiria ne mažiau kaip 2 proc. BVP: JAV, Didžioji Britanija, Graikija, Estija, Latvija, Lietuva, Lenkija ir Rumunija.

M. Lukoševičiaus nuomone, šis klausimas neabejotinai vėl bus iškeltas ir Briuselyje. „Turbūt bus dar vienas NATO sprendimas, kad reikėtų siekti tų 2 proc. BVP gynybai. Nors tai tikrai nieko nauja, ne D. Trumpas sugalvojo šį skaičių. Jei prisiminsime visus ankstesnius viršūnių susitikimus, įsitikinsime, kad apie tai buvo kalbama“, – pažymėjo jis.

Nors D. Trumpo retorika NATO partnerių atžvilgiu kartais būna audringa, ir vis sklando būgštavimų, kad JAV gali trauktis nuo Europos, Vašingtono veiksmai rodo ką kita. Pavyzdžiui, Europos atgrasymo iniciatyvai – finansinei programai, skirtai JAV karių ir technikos dislokavimui Europoje užtikrinti, pratyboms vykdyti ir karinei infrastruktūrai gerinti, kasmet atseikėjama vis daugiau lėšų. „Tikrai nereikia manyti, kad Amerika atsitraukia, jai Europa nerūpi ar panašiai. Koks svarbus yra NATO ir 5-asis straipsnis, esame išgirdę. Kai prezidentė balandį lankėsi JAV, apie tai buvo kalbėta, pasirašyta Baltijos šalių ir JAV deklaracija, įpareigojanti laikytis NATO kolektyvinės gynybos principo“, – pažymėjo M. Lukoševičius.

Suinteresuoti „netrūkinėjančiais“ santykiais

Seimo delegacijos NATO Parlamentinėje Asamblėjoje narės Aušrinės Armonaitės nuomone, gynybos finansavimo klausimas viršūnių susitikimo darbotvarkėje bus vienas pagrindinių. Ji priminė, kad apie „naštos pasidalijimą“ D. Trumpas kalbėjo dar vykstant JAV prezidento rinkimų kampanijai. Ši tema yra gana didelis iššūkis Aljanso vienybei.

„Tai – pagrindinė, vidinė NATO tema. Tačiau akivaizdu, kad vyriausybės veikia ne tik NATO, bet ir prekybos – turiu galvoje Europos Sąjungos (ES) bei kitoms valstybėms pakeltus plieno tarifus – ir kituose kontekstuose. Pasigirdo įvairių kalbų, kad JAV administracija galbūt derasi su pavienėmis ES valstybėmis. Žodžiu, tai bus NATO susitikimas, tačiau jo nuotaikai įtakos turės ne tik gynybos temos, bet ir platesnis kontekstas, sietinas su dabartiniais transatlantiniais santykiais“, – kalbėjo parlamentarė.

A. Armonaitės teigimu, Lietuva yra suinteresuota, kad transatlantiniai ES ir JAV ryšiai netrūkinėtų. Mūsų šalis visada buvo ir liks JAV sąjungininkė Europoje tiek Rytų partnerystės, tiek ekonominiu požiūriu. Todėl bet koks konfliktas, pavyzdžiui, Vokietijos ir JAV, mums yra labai nenaudingas. „Jei kalbame apie gynybą, turime nepamiršti, kad esame šalis, kurioje dislokuotas NATO priešakinių pajėgų batalionas, vadovaujamas vokiečių. Esame dėkingi tiek visam Aljansui, tiek Vokietijai, Nyderlandams – šalims, kurios tam skyrė daugiausia išteklių. Esame suinteresuoti, kad Lietuvoje nuolat, o ne tik laikinai būtų kokių nors pajėgų. Tai ilgalaikis interesas, jis nėra tik vienam viršūnių susitikimui iškeltas tikslas“, – pabrėžė ji.

A. Armonaitė sakė tikinti, kad ilgalaikėje perspektyvoje NATO liks tvarus ir pagrindinis projektas, siekiant taikos pasaulyje, taip pat ir mūsų regione. „Gynybos aljansas turi perspektyvą, jis bus tvarus, nes jau yra pasiteisinęs“, – įsitikinusi Seimo narė.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"