Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAMULTIMEDIJA
LIETUVA

Lietuva kausis dėl europinių milijardų

 
2018 02 27 8:00
AFP/Scanpix nuotrauka

Europos Sąjungoje (ES) intensyvėja diskusijos dėl būsimojo daugiamečio Bendrijos biudžeto. Savo prioritetus dėl europinio finansavimo nurodė ir mūsų šalis.

Europos lyderiai nesutaria dėl to, koks turėtų būti ES biudžetas 2021–2027 metais. Iš Bendrijos pasitraukus Jungtinei Karalystei po kelerių metų bendrų europinių pinigų kapšas sumenks iki 13 mlrd. eurų kasmet. Europos Komisija (EK) ne vėliau kaip iki gegužės pradžios žada pateikti oficialų pasiūlymą dėl kito ilgalaikio ES biudžeto.

Tačiau jau dabar siūloma Bendrijos biudžetą didinti nuo esamo 1 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) ES bendrųjų nacionalinių pajamų iki daugiau kaip 1,1 proc. BVP. Be to, svarstoma apie finansavimo žemės ūkiui, skurdesniems regionams mažinimą. Su tuo sutinka ne visos Bendrijos narės.

Siekiama, kad naujojoje ES daugiametėje finansinėje programoje būtų užtikrintas Lietuvai svarbių sričių ir projektų finansavimas.

Lietuvos siekiai

ES valstybių vadovų susitikime Briuselyje penktadienį dalyvavusi prezidentė Dalia Grybauskaitė pristatė svarbiausius Lietuvos poreikius naujame daugiamečiame ES biudžete. Pasak šalies vadovės, daugiametis ES biudžetas yra instrumentas Bendrijos gerovei, saugumui ir ateičiai kurti. Nauja finansinė perspektyva turi padėti įgyvendinti visai ES svarbius projektus, padėti atremti bendrus iššūkius ir skatinti vienodą visų šalių išsivystymą.

Vienas pagrindinių Lietuvos siekių, kad skirstant septynerių metų Bendrijos biudžetą tiesioginės išmokos mūsų žemdirbiams kuo labiau priartėtų prie senųjų ES šalių išmokų lygio. Nors Lietuva jau artėja prie ES išsivystymo vidurkio, skirtumai tarp Bendrijos šalių gerovės išlieka. Todėl itin svarbu, kad sanglaudai būtų skirta pakankamai lėšų, kurios ir toliau užtikrintų spartų Lietuvos vystymąsi.

Tarp mūsų šalies prioritetų D. Grybauskaitė išskyrė ir finansavimą strateginiams jungčių projektams: elektros tinklų sinchronizacijai, dujų jungtims, transporto koridoriui „RailBaltica“, taip pat tolesnę paramą Ignalinos atominės elektrinės uždarymui.

Pažymima, kad derybose dėl naujos daugiametės finansinės perspektyvos turės būti atsižvelgta ir į „Brexit“ pasekmes. ES narėms reikės sutarti, kaip užtikrinti pakankamą finansavimą tiek dabartinėms programoms, tiek naujiems prioritetams.

Milijardinė parama

Finansų viceministrės Miglės Tuskienės teigimu, siekiama, kad naujojoje ES daugiametėje finansinėje programoje būtų užtikrintas Lietuvai svarbių sričių ir projektų finansavimas. Tik reikia įvertinti, kad Lietuvai numatytos sumos dydžiui turės įtakos ir bendras biudžeto dydis, dėl kurio šiuo metu diskutuojama. Taip pat svarbūs ir susitarimai dėl to, kaip naujojoje finansinėje programoje bus skirstomas atskirų politikų ir instrumentų finansavimas.

Nors Bendrija susiduria su naujais iššūkiais ir prioritetais (tokiais kaip migracija, integracija ir išorės sienų apsauga, saugumas ir gynyba bei klimato kaita), kuriems turi būti užtikrintas reikiamas finansavimas, anot M. Tuskienės, tai nereiškia, kad tradicinės politikos, tokios kaip Sanglaudos ir Bendroji žemės ūkio, jau pasiekė savo tikslus. „Lietuva laikosi pozicijos, kad nauji prioritetai neturėtų būti finansuojami tradicinių politikų (pavyzdžiui, Sanglaudos, Bendrosios žemės ūkio – red.) sąskaita“, – aiškino viceministrė.

Pasak M. Tuskienės, kol kas sunku įvertinti, kokia galėtų būti Lietuvos įmoka į ES biudžetą naujojoje finansinėje programoje. Visų pirma tai priklausys nuo to, dėl kokio dydžio Bendrijos biudžeto sutars valstybės narės. „2007–2013 metų laikotarpiu Lietuva į ES biudžetą kasmet sumokėdavo nuo 269,1 iki 403,6 mln. eurų. 2014–2017 metais – nuo 352,2 iki 408,6 mln. eurų“, – nurodė finansų viceministrė. Tuo metu europinės paramos grąža buvo gerokai didesnė. Skaičiuojama, kad 2007–2020 metų laikotarpiu mūsų šalį pasieks 24,3 mlrd. eurų ES fondų lėšų – kaip beveik keturi šiųmečiai mūsų valstybės biudžetai.

Norėtų didesnio biudžeto

Kaip sakė Seimo Europos reikalų komiteto pirmininkas Gediminas Kirkilas, klausimas dėl būsimos ES finansinės perspektyvos yra labai svarbus. Jo nuomone, Bendrijos biudžetas turėtų didėti. Esą mūsų šalies politikai apie tai neformaliai kalbėjosi ir su EK pirmininku Jeanu-Claude’u Junckeriu. „Jis sutinka, kad visgi galbūt net didesnis turėtų būti biudžetas. Pirmiausia todėl, kad yra labai daug infrastruktūros projektų. Nemažai jų yra ir pas mus. Didesnis biudžetas leistų ES veikti efektyviai ir investuoti, kas yra svarbiausia skatinant ekonomiką“, – akcentavo jis.

G. Kirkilo manymu, realu susitarti, kad, netekus įplaukų iš Jungtinės Karalystės, ES narės sutiktų didinti savo įnašus į Bendrijos biudžetą. „Prieš tai niekas apie tai nenorėjo kalbėti, o dabar apie tai vis daugiau svarstoma. Tai Briuselyje daro net ir įvairaus lygio pareigūnai. Jie supranta, kad su tokiu tikrai mažu biudžetu visų programų ir ypač ekonomikos skatinimo neužtikrinsi“, – tikino parlamentaras.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEKarjera
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOS
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"