Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
LIETUVA

Liberalai nenori nuskęsti in corpore

 
2018 10 31 12:10
Irmanto Gelūno/fotobankas.lt nuotrauka

Artėjant savivaldos rinkimams, kai kurie Liberalų sąjūdžio (LS) skyriai nenori grimzti kartu su visa partija ir bando gelbėtis: vieni – kurdami visuomeninius komitetus, kiti – jungdamiesi į koalicijas su kitomis partijomis, dar kiti tiesiog meta LS.

Dar vienas smūgis iš nuosmukio neišsivaduojantiems liberalams – vakar, galima sakyti, jie prarado Vilnių. Merui Remigijui Šimašiui oficialiai paskelbus visuomeninio rinkimų komiteto „Už Vilnių, kuriuo didžiuojamės!“ startą, sustabdyta visų jam priklausančių liberalų narystė LS. Nors partijos lyderis Eugenijus Gentvilas tai pavadino švelniausia įmanoma bausme „paklydėliams“, kyla klausimas, ar tai netaps bausme pačiam LS.

Sostinės merui Remigijui Šimašiui oficialiai paskelbus visuomeninio rinkimų komiteto startą, sustabdyta visų jam priklausančių liberalų narystė LS.

„Atsivertėlis“ V. Komskis

Situacija į rinkimus su visuomeniniais komitetais ketinančiuose eiti LS skyriuose yra labai nevienoda. R. Šimašiaus užmojis yra paremtas nedidele skyriaus narių persvara, tad E. Gentvilas tai pavadino sostinės liberalų skilimu. LS valdyba panaikino Vilniaus miesto skyriaus sprendimą savivaldos rinkimuose dalyvauti ne su partija, bet meras su bendraminčiais savo sprendimo nepakeitė.

Utenoje sprendimas kandidatuoti su visuomeniniu komitetu priimtas vienbalsiai, Varėnoje – beveik vienbalsiai. Pagėgiuose skilimas virto dalies liberalų pasitraukimu iš partijos. Druskininkuose liberalai rinkimuose dalyvaus sudarę koaliciją su kitomis opozicinėmis partijomis. Gelbėjimosi rato ieško ir kai kurie kiti LS skyriai.

Kol kas didžiausi praradimai – Pagėgiuose. Buvęs šio LS skyriaus pirmininkas Edgaras Kuturys skaičiuoja: „Iš viso sąraše buvo 47 liberalai, 30 išėjo iš partijos ir susibūrė į visuomeninį rinkimų komitetą, o septyni iš likusių 17 buvo jau kokius 10 metų nemokėję nario mokesčio ir turėjo būti pašalinti iš partijos. Kadangi partijoje krizė, centrinė būstinė nurodė neišbraukti jų iš sąrašo, kad liktų didesnis bendras narių skaičius.“

Praėjusią savaitę 30 buvusių liberalų ir dar pusšimtis pagėgiškių susibūrė į komitetą „Už permainas Pagėgių krašte“. E. Kuturys primena, kad dar kovą buvo nuspręsta į rinkimus eiti su komitetu. Bet tuo metu neplanuota visai palikti partijos, nes LS įstatai draudė būti kitos partijos, bet ne visuomeninio komiteto sąraše.

Bet, pasak E. Kuturio, situacija ėmė klostytis kitaip. Jo narystė partijoje buvo suspenduota. Už skyriaus nugaros pradėta derėtis su buvusiu „tvarkiečiu“ Virginijumi Komskiu. Skyrius buvo pasirinkęs kandidatą į merus – Vladimirą Gorodeckį, tačiau dabar svarstoma į LS priimti V. Komskį ir paremti jį mero rinkimuose.

„Mums su tokiu žmogumi ne pakeliui. Jis 10 metų engė opoziciją, darė viską, kad būtų kuo mažiau demokratijos, o dabar neva staiga per kelis mėnesius atsivertė. Jo veiksmai kardinaliai prieštarauja liberalų vertybėms“, – neabejoja E. Kuturys. Beje, jam rinkimų komitetas patikėjo kandidatuoti į merus, tad teks varžytis su kandidatu, kurį iškels LS.

Pralaimėjimas arba komitetas

LS Utenos skyrius diskutavo ilgai, bet sprendimą eiti į rinkimus su visuomeniniu komitetu priėmė vienbalsiai. Skyriaus pirmininkas ir kandidatas į merus Marijus Kaukėnas sako, kad tai padiktavo aplinkybės. „Jei nepavyktų suburti stipresnio sąrašo, dalyvauti rinkimuose – mažai prasmės. Dabar komiteto sąrašas – jungtinis: jame nemažai nepartinių, yra ir išėjusių iš kitų partijų. Taip tikimės pritraukti daugiau rinkėjų“, – aiškina jis.

Utenoje dabartinė valdžia laikosi jau 16 metų. Anot M. Kaukėno, jei būtų siekiama laimėti vieną kitą mandatą, būtų galima tai daryti ir su partijos sąrašu. Tačiau norint pasiekti pokyčių reikėjo suvienyti nepartinius ir buvusius kitų partijų narius. Įstatymai tokią galimybę sudaro. „Narystės partijoje pats nestabdžiau, niekur nebėgau. Jei techniškai kitaip neišeina sėkmingai dalyvauti rinkimuose, kas belieka“, – savo sprendimą motyvuoja M. Kaukėnas.

M. Kaukėną komitetas kelia ir į merus. O jei liberalai iškels savo kandidatą? „Jei tik ras tinkamą Utenos savivaldybėje“, – M. Kaukėnas nesibaimina konkurencijos, nes jį žmonės gerai pažįsta, jis baigia jau antrą kadenciją vietos valdžioje.

Gali nebegrįžti

„Paklydėlių“ narystės LS suspendavimas baigsis po rinkimų, nes pagal įstatymą kartu baigiasi ir komitetų veikla. Bet, kaip svarsto politologė Jūratė Novagrockienė, ar visi benorės grįžti į partiją.

„Vertinant dabartinį liberalų atvejį, tik laikas parodys, ar kandidatavimas su komitetais duos naudos partijai – ar taip ji laimės daugiau mandatų, ar suspenduotieji norės sugrįžti į partiją. Žiūrint į ilgalaikę perspektyvą kandidatavimas su komitetais sudaro prielaidas didesniam partijos susiskaldymui. Įžvelgčiau labiau neigiamą nei teigiamą veiksnį tolesnei partijos raidai ir jos statuso atgavimui“, – komentuoja ji.

J. Novagrockienės įsitikinimu, situacija apskritai yra kontroversiška, nes rinkimuose turi konkuruoti nelygiaverčiai dariniai: politinės partijos turi labai aiškią atsakomybę, taisykles ir procedūras, o komitetams tenka mažesnė atsakomybė. „Nepriklausomybės pradžioje buvo „Sąjūdis“, steigėsi įvairūs judėjimai, bet remiantis Vakarų demokratijos pavyzdžiu buvo nutarta, kad rinkimuose turi varžytis labai aiškūs dariniai, turintys reglamentuotą atsakomybę. Buvo priimtas politinių partijų įstatymas. Dabar – lyg ir žingsnis atgal, vėl sumetame į vieną krūvą partijas ir visuomeninius judėjimus. Kai kas sako, kad stipriname demokratiją. Bet aš sakyčiau, kad yra priešingai, nes demokratija remiasi labai aiškiomis taisyklėmis ir procedūromis“, – dėsto ji.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"